Pricer.lt racionalaus pirkimo ir kainų palyginimo portalo įkūrėjas ir vadovas Arūnas Vizickas kalbėjo, kad kainos parduotuvėse dažniausiai skiriasi ne pagal miestą, o pagal vietą ir dydį. Miesto centre esančios kainos, ypač mažesnėse parduotuvėse, paprastai būna didesnės nei miegamuosiuose rajonuose.
„Šiandien skirtingas kainodaras mes pastebime vis rečiau. Ir ryškiausiai turbūt „Iki“ prekybos centre, kur, pavyzdžiui, miesto centre esančioje parduotuvėje kaina yra pakelta, palyginus su miegamajame rajone esančia parduotuve.
Labai priklauso ir nuo dydžio. Pavyzdžiui, Gedimino prospekte esančioje parduotuvėje arba Vilniaus gatvėje esančiose parduotuvėse kaina yra dar su didesne premija. Tai čia turbūt ne nuo miesto labiau priklauso, o nuo to, ar centras, ar maža parduotuvė“, – sakė ekspertas.
Pirkinių krepšelio pabrangimas Lietuvoje
Kaip teigė A. Vizickas, Pricer.lt yra pateikta informacija apie tai, kad žiūrint į pirkinių krepšelio vidurkį, pigusis krepšelis per mėnesį pabrango 1 proc. (71 centu), per metus – 8 proc. (5 eurais 29 centais), o nuo 2021 m. rugsėjo – 15 eurų 87 centais arba 28 proc.
Nors buvo keli laikini kainų kritimai, bendras vidurkis vis dar nuosekliai kyla. Kainų svyravimus iš dalies lėmė prekybos tinklų konkurencija – ypač tarp „Maximos“ ir „Barboros“, prie kurios prisidėjo ir „Lidl“, bandęs įsitvirtinti kaip „kainų čempionas“.
Tačiau, remiantis Pricer.lt informacija, rodikliai parodė, kad „Lidl“ pozicijos kito: jis svyravo nuo antros iki penktos–šeštos vietos, o užpraeitą mėnesį net nukrito į paskutinę vietą pagal bendrą krepšelio kainą, kuri naudojama nustatyti pigiausią ir brangiausią prekybos tinklą.
Lietuvos kainų lyginimas su Šveicarija
Pasak Pricer.lt vadovo, lyginant „Lidl“ parduotuvių kainas Lietuvoje ir Šveicarijoje, nustatyta, jog Šveicarijoje kai kurie produktai buvo pigesni, nors ji laikoma brangesne šalimi.
„Jeigu kalbėti apie kainų skirtumus tarp valstybių, mes darėme tam tikrus paanalizavimus, pavyzdžiui, „Lidl Lietuva“ prieš „Lidl Šveicarija“.
Ir Šveicarijoje, pasirodo, buvo pigiau. Darėme nemažai produktų apžvalgų, kur lyginome, pavadinkime taip, globalius tinklus“, – teigė pašnekovas.
Lyginant tarptautinių prekybos tinklų („Iki“, „Rimi“, „Lidl“) kainas skirtingose šalyse matyti dideli skirtumai tarp turtingų Vakarų Europos valstybių ir kitų regionų.
„Parduotuvė „Iki“ priklauso „Rewe“ grupei, kuri dirba Austrijoje, ir Vokietijoje, ir Rytų Europoje. Tai, „Iki“ lyginome su „Rimi“ Švedija. Dabar Švedija perėjo pas Danus, tai vėlgi – globali grupė.
Jie turi savo filialus ir Lenkijoje, ir Danijoje, ir Vokietijoje, o mes lyginome „Lidl“. Na, ir kadangi „Lidl“ galėjome palyginti su Šveicarija, tai tikrai yra matomi dideli skirtumai kainose tarp to, kas yra parduodama ir, pavadinkim taip, senosiose turtingose valstybėse“, – paaiškino A. Vizickas.
Per metus Lietuvoje pabrango daugelis maisto produktų
Jo duomenimis, per metus Lietuvoje reikšmingai pabrango daugelis kasdienių produktų – ypač kava, jogurtas, obuoliai ir dešra, nors kai kuriuos pokyčius galėjo iškreipti akcijų skirtumai tarp metų.
„Iš tokių brangiausių produktų pigiausia yra kava – 73 proc. pabrangusi, tuomet jogurtas – 48 proc. ir obuoliai, kurie pabrango 48 proc.
„Samsono“ dešra – 41 proc., bet šie procentai su „Samsono“ dešra dar gali būti ir tam tikras akcijavimas. Praeitais metais daugiau užfiksavome akcijų, šiemet, pavyzdžiui, mažiau, tai tas procentas gali būti truputį iškreiptas.
Toliau, pigiausias juodasis šokoladas – 30 proc., vištų kiaušiniai – 25 proc. Pamatysite: vaisiai, daržovės, pieno produktai, kavos, šokolado, netgi alkoholis čia papuola“, – kalbėjo jis.
Kainų palyginimo portalo įkūrėjas dalijosi apie „Pergalės“ saldainius ir kad jų sudėtyje – vietoje tikro kakavos šokolado dabar naudojamas pigesnis glaistas, o tai sukėlė diskusijų socialiniuose tinkluose, ypač kai šie saldainiai buvo populiarios dovanos mokytojams.
„Mūsų „Facebook“ profilyje yra apie tai taip pat parašyta ir keliamas klausimas, kas įvyko su „Pergalės“ saldainiais tose dėžutėse, ypač buvo aktualu, kai tėvai nešė dovanų mokytojams rugsėjo pirmą dieną.
Tai „Pergalės“ šokoladas iš saldainių su kakava virto kažkokiu tai dirbtiniu šokoladu, kur vietoje kakavos yra kažkoks glaistas“, – teigė jis.
Šokoladas gaminamas ne iš tokių produktų, kaip anksčiau
A. Vizickas pastebėjo, kad vartotojai jaučiasi apgauti, kai už tą pačią kainą vietoje tikro šokolado gauna prastesnės kokybės gaminį.
„Kai iš pradžių pasiūlo šokoladą, pavyzdžiui, už 15 eurų, o po to jūs nuėjote į parduotuvę už tuos pačius 15 eurų, tikėdamasi, kad čia yra šokoladas, gaunate kažkokį tai neva šokolado gaminį“, – sakė jis.
Ekspertas pabrėžė, kad nors šokolado pakuotės išliko tokio pat dydžio, jose sumažėjo produkto kiekis, todėl kainų augimas atrodo didesnis nei yra iš tikrųjų.
„Tarp kitko, su jų šokoladais įvyko irgi ta pati situacija. Jie liko panašiuose įpakavimo dydžiuose. Bet pačio šokolado ten liko gerokai mažiau. Jeigu aš neklystu, 80 gramų sumažėjo.
Tai ir čia yra informacija pateikta, kad buvo augimas, iš tikrųjų labai didelis augimas, bet per tą laiką jis yra vos ne dvigubai sumažėjęs“, – įvertino jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
