Žvalgybos perspėja, kad savo karinę galią prieš Vakarus Rusija ir Baltarusija bandys pademonstruoti 2023 metais vasarą vyksiančiuose kariniuose mokymuose „Zapad“. Ir nors tiesioginės grėsmės neįžvelgiama, bet mokymų metu didėja tikimybė, kad gali įvykti įvairių tyčinių ar netyčinių incidentų, kuriuos Rusija, neabejotinai, neigtų ir vaizduotųsi esanti Vakarų sąmokslo auka.
Prieš mėnesį Estijos žvalgyba paskelbė apie „Zapad 23“
Apie planus rengti „Zapad“ pratybas ir taip erzinti NATO prieš mėnesį prabilo ir Estijos žvalgyba, kuri savo ataskaitoje akcentavo tuos pačius dalykus, kaip ir Lietuvos žvalgybininkai.
Pasak estų žvalgybos duomenų, nepaisant didelių nuostolių, patirtų per besitęsiančią invaziją į Ukrainą, Rusija vis dar turi pakankamai įtakos daryti karinį spaudimą Baltijos regione. Manoma, kad didelio masto pratybos „Zapad 23“ gali dar padidinti įtampą Baltijos šalyse. Pasak žvalgybos atstovų, šių metų pratybose, galimai dalyvaus mažiau sausumos karių, bet daugiau jūrų ir oro kovinių elementų, nes jūroje ir ore Rusijos kariniai pajėgumai nesumenko.
„Zapad“ („Vakarai“) – tai kas kelerius metus rengiamos didelio masto Rusijos karinės pratybos, kurios visada sulaukdavo daug dėmesio net prieš prasidedant Rusijos invazijai į Ukrainą. Baltijos šalių žvalgybos mano, kad Rusija visas tris Baltijos valstybes laiko pažeidžiamiausia vieta NATO Aljanse, todėl jos yra perspektyvus taškas, kuriame būtų galima daryti karinį spaudimą, kilus konfliktui tarp Aljanso ir Rusijos Federacijos.
Jau vien dėl šios priežasties Rusija greičiausiai prioritetiniu laiko šiuo metu susilpnėjusių savo karinių pajėgumų atkūrimą prie Baltijos šalių sienų, kitaip tariant, tam teatrui, į kurį orientuojasi „Zapad“.
Estai sako, kad nuo karo Ukrainoje pradžios, stebėjo rusų pajėgų judėjimą savo pasienyje, karių išvykimą link Ukrainos, mobilizacines Rusijos pastangas ir tai, kaip tai veikia Rusijos Vakarų karinės apygardos situaciją.
„Nuo pirmosios karo Ukrainoje dienos 6-osios jungtinės armijos komponentai, ir 76-oji gvardijos oro puolimo divizija, kurios pagrindinė būstinė yra Pskove, mažiau nei 50 km nuo Estijos sienos, dalyvavo veiksmuose Ukrainoje, kur jie patyrė didelių nuostolių. Pernai rugsėjį pradėta plataus masto Rusijos mobilizacija turėjo įtakos ir Pskovo, taip pat Leningrado (Sankt Peterburgo) sritims. Abiem atvejais rezervistai buvo mobilizuoti ir dislokuoti kartu su Ukrainoje veikiančiais daliniais, siekiant kompensuoti nuostolius“, – tikina estų žvalgyba.
Visgi naujausiuose Rusijos kariuomenės reformos planuose yra sakoma, kad kariniai pajėgumai prie Vakarinių Rusijos sienų ne tik bus atstatyti, bet ir padidinti. Rusija siekia tai padaryti iki 2026 metų.
Manoma, kad „Zapad 23“ pratybos tikrai padidins įtampą. Kadangi „Zapad“ paskutinį kartą vyko 2021 m. rugsėjį, tai reiškia, kad pratybos vyksta anksčiau nei įprasta (ankstesni platūs „Zapad“ manevrai buvo surengti 2017 m.).
„Nukrypimas nuo numatomo mokymo ciklo su plataus masto bendromis strateginėmis pratybomis vakarų strategine kryptimi tuo pačiu metu kaip ir kariniai veiksmai Ukrainoje gali būti vertinamas kaip atgrasymo priemonė ir grėsmė Vakarams bei kaip patriotizmo kurstymas tarp Rusijos gyventojų“, – mano estų žvalgyba.
Mobilizacija ir tokio pobūdžio didelio masto pratybos gali dar labiau sujautrinti saugumo situaciją Baltijos jūros regione. Dėl to tikro NATO karinio pasirengimo demonstravimas yra labai svarbus siekiant užkardyti pagundas Rusijai. Mat ši gali užsinorėti patikrinti NATO saugumo garantijų pagrįstumą.
Pasak portalo tv3.lt anksčiau kalbintų atsargos karininkų, „Zapad“ pratybų metu Baltijos šalių karinės vadovybės jas stebėdavo atidžiai, nes tokios pratybos visada kelia nerimą, yra ir klaidų galimybė. O ir pats „Zapad“ visada buvo modeliuojamas taip, kad tai būtų panašu į simuliaciją pulti Baltijos šalis ir jas okupuoti.
Iki šiol yra vyko penkios „Zapad“ pratybos, paskutiniosios vyko 2021 metų rugsėjį, jose dalyvavo apie 200 tūkst. karių, 760 vienetų karinės technikos ir apie 15 laivų.
Jei Rusija pasieks savo strateginius tikslus Ukrainoje, NATO ir Rusijos karinės priešpriešos tikimybė taip pat padidėtų. Todėl Ukrainos pergalė kare su Rusija yra gyvybiškai svarbi siekiant atkurti bendrą regiono saugumo situaciją.
Taip pat kol kas nesimato, kad Rusijos vadovybė atsisakytų savo tikslų Ukrainoje, nepaisant ten patirtų nuostolių. Nors ukrainiečių valia gintis ir Vakarų šalių vienybė remiant Ukrainą nustebino Kremlių, Rusijos strateginis tikslas nepasikeitė, o Ukrainos pavergimas ir Europos saugumo architektūros keitimas vis dar yra Rusijos tikslas.
Kremlius, pasak žvalgybos, taip pat mano, kad laikas dabartiniame kare yra jo pusėje.
