Apie tai laidoje „Kviečiame daktarą“ kalbėjo LSMU Vidaus ligų klinikos profesorius Alvydas Unikauskas ir „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marčiuškienė, o „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė paaiškino, kuo skiriasi antiperspirantas nuo dezodoranto ir kaip išsirinkti tinkamiausią priemonę sau.
Kaip laidoje teigė A. Unikauskas, kiekvieno žmogaus odoje yra apie tris milijonus prakaito liaukų, kurios išskiria prakaitą. Išsiskyręs prakaitas, patekęs ant odos paviršiaus, ima garuoti ir atlieka vėsinimo funkciją.
„Taip pat su prakaitu šalinami toksinai, šalinamos įvairios medžiagos – druskos, išsiskiria mūsų suvartotų produktų kvapai ir mano kolegė, laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė sako, kad padidėjęs prakaitavimas gali būti paveldimas. Tad jei gausiai prakaitavo jūsų tėvai, seneliai, nenustebkite, kad šį dalyką turėsite ir jūs“, – teigė profesorius.
Staigus skausmas ir gausus prakaitavimas – infarkto pranašas
Vis dėlto, jis atkreipia dėmesį, kad be priežasties pradėjus drėkti delnams, pėdoms ar krūtinei, prakaitui žliaugte žliaugiant, reikėtų sunerimti, nes gausus prakaitavimas ne tik sukelia nemalonius jausmus ir socializacijos problemas, bet ir gali išduoti įvairias sveikatos būkles.
Kaip pasakojo E. Marciuškienė, prakaitavimas yra normali fiziologijos dalis, daugiau prakaituojama karštu oru, sergant ir pakilus temperatūrai, prakaitavimas taip pat gali būti kūno reakcija į skausmą.
Vis tik, ji pabrėžia, kad pasireiškus skausmui krūtinėje ir gausiam prakaitavimui, būtina sureaguoti laiku: „Jeigu yra skausmas krūtinės srityje ir yra didelis prakaitavimas, reiktų įtarti miokardo infarktą.“
Profesorius A. Unikauskas plačiau papasakojo, kodėl gausus prakaitavimas ir skausmas krūtinės plote gali padėti indikuoti prasidėjusį miokardo infarktą.
„Kas yra miokardo infarktas? Kai mes prarandame dalį širdies raumens. Jeigu mes prarandame dalį širdies raumens, širdis nebegali efektyviai varinėti kraujo. Ką daro organizmas? Jis mažina kiekį audinių, į kurį reikia tiekti kraują.
Kaip jis tą gali padaryti? Jis, pavyzdžiui, odoje, mūsų raumenyse sutraukia kraujagysles, kad į ten nereiktų varyti kraujo. Bet yra dar vienas mechanizmas – padidėjus prakaitavimui, kai išmetama daugiau vandens, kraujagyslėse lieka mažiau kraujo, širdžiai tuo metu lengviau dirbti. <...>
Kitaip sakant, jeigu staiga atsirado prakaitavimas ir, pavyzdžiui, jūs nesergate cukriniu diabetu, žinote, kad nebūna gliukozės kiekio sumažėjimų, tai yra labai svarbus požymis. Jeigu įvyko staiga, su silpnumu – tai rimta, tai gali būti labai rimta“, – įspėjo A. Unikauskas.
E. Marciuškienė taip pat pasakojo, kad prakaitavimas gali būti tam tikrų ligų palydovas. Pirmiausia, didelę problemą su prakaitavimu dažnai turi sergantieji cukriniu diabetu, tad jeigu sergate ir prasidėjo gausus prakaitavimas, pasimatuokite cukraus kiekį kraujyje, nes tai – hipoglikemijos pranašas.
„Kita priežastis gali būti mūsų skydliaukės funkcija. Jeigu skydliaukė suaktyvėja, tai suaktyvėja ir medžiagų apykaita ir padidėja prakaitavimas.
Dar viena priežastis yra hormonų audros. Kada gi jos būna? Ne paslaptis – nėštumo metu, moterims klimakso (menopauzės) metu, tuomet yra hormonų disbalansas, siunčiami patologiniai signalai mūsų smegenims ir dėl to didėja būtent prakaito išskyrimas, kuris tikrai yra ir socializacijos problema“, – kitas prakaitavimo priežastis vardijo laboratorinės medicinos gydytoja.
Naktinis prakaitavimas gali išduoti vėžį
Vis tik, kai kuriems asmenims gausus prakaitavimas nepasireiškia dieną, tačiau suaktyvėja naktį. E. Marciuškienė įspėja, kad tai gali išduoti vėžinius susirgimus ir kitas pavojingas būkles:
„Jeigu vargina naktinis prakaitavimas, reikėtų pagalvoti, galbūt yra tam tikri piktybiniai procesai organizme, tai gali būti limfomos, leukemijos požymis, tai gali būti tuberkuliozės vienas iš požymių.“
Be to, ir naktinis prakaitavimas, ir vadinamas šaltas prakaitas gali užklupti alkoholį vartojančius asmenis, kai prasideda abstinencija.
A. Unikauskas ir E. Marciuškienė vieningai sutaria, kad pavojingiausios situacijos, kurias išduoda prakaitavimas, yra sutrikęs širdies darbas ir nukritęs cukraus kiekis kraujyje, tačiau laboratorinės medicinos gydytoja pažymi, kad jeigu tai nėra ūmios būklės, jas lydintį prakaitavimą galima sukontroliuoti tinkamai gydant ligas, pavyzdžiui, cukrinį diabetą ar skydliaukės veiklos sutrikimus.
Laidos vedėjo paklausta, ar yra natūralių, naminių priemonių, kurios gali padėti kovoti su prakaitavimu, E. Marciuškienė teigė, kad jų yra, tačiau šios dažnu atveju yra veiksmingos tik esant lengvo laipsnio prakaitavimui.
„Yra tam tikros kamparo aplikacijos dedamos tose vietose, kur dažniausiai prakaituojama, taip pat rekomenduojamos arbatos – žaliąją arbatą reiktų gerti, o su juodąja tepti tas vietas, kur prakaituojama.
Obuolių actas taip pat yra labai patariamas prakaituojantiems, tiesiog nusiprausus pasitepti tas vietas, nes jis ir sutraukia prakaito liaukas, ir dezinfekuoja“, – vardijo gydytoja.
Paaiškino, kuo skiriasi dezodorantas ir antiperspirantas
Nenorintys ar neturintys laiko bandyti kovoti su prakaitu natūraliomis priemonėmis, renkasi dezodorantus arba antiperspirantus, tačiau nedaugelis žino, kuo jie skiriasi. Apie jų skirtumus „Eurovaistininės“ vaistininkė J. Aleknienė teigė:
„Dezodorantas – tai priemonė, kuri padeda neutralizuoti kvapą, o antiperspirantas mažina prakaito išsiskyrimą ir mažina prakaitavimą. <...> Skiriasi ir naudojimas. Antiperspirantą gamintojai visuomet rekomenduoja naudoti vakare, ant sausos, švarios, nupraustos odos, plonu sluoksniu užtepti, o dezodorantą galime naudoti tiek ryte, tiek vakare, tiek dienos eigoje.“
Ji pabrėžia, kad nors dezodorantas užmaskuoja ir gerus, ir blogus kvapus, nereikėtų persistengti su jo naudojimu, nes būtina laikytis asmeninės higienos, o dezodoranto naudojimas to niekaip neatstoja.
A. Unikauskui paklausus, ar užtepus didesnį kiekį dezodoranto ar antiperspiranto pasieksime didesnį efektyvumą, J. Aleknienė paaiškino, kad pritepus daugiau produkto jo efektyvumas nėra sumuojamas, o naudojant tepamą dezodorantą ir panaudojus didelį jo kiekį, atsiranda riebumo, lipnumo pojūtis pažastyse, galite sutepti drabužius, priemonė gali per juos persigerti. O į ką atkreipti dėmesį renkantis priemones, skirtas kovoti su prakaitavimu?
„Pagrindinė sudėtis dažniausiai būna aliuminio druskos, kurios yra visaip vertinamos – vieni jas mėgsta, kiti jas kaip tik peikia, bet aliuminis veikia kaip mažinantis prakaitavimą.
Jeigu žmogus turi jautrią odą, labai prastai toleruoja įvairias kosmetikos priemones, siūlome rinktis tai, kas yra natūralu, tarkim, šalia aliuminio druskų būna įdėta taukmedžio sviesto, alijošiaus, glicerino – to, kas minkština, ramina odą, kad nebūtų sudirginimo.
Taip pat reikėtų jautrios odos savininkams vengti priemonių, kurios turi alkoholio, nes alkoholis ir dirgina, ir sausina odą“, – aiškino vaistininkė.
Vis tik, pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmonės išbando visas įmanomas priemones, tačiau prakaitas toliau teka upeliais – tada pagalba gali tapti botulino toksino (botokso) injekcijos, dažniausiai atliekamos į pažastis.
Kaip teigė E. Marciuškienė, tai itin veiksminga priemonė, į pažastis po oda suleidus toksino, sustabdomas prakaitavimas. Gydytoja pridūrė, kad nereikėtų tikėtis šimtaprocentinio efektyvumo, nes ir jis, ir veikimo trukmė labai skiriasi – vieniems efektas gali trukti tris mėnesius, kitiems net ir visus metus.
Visą laidą galite žiūrėti straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše. Taip pat „Kviečiame daktarą“ žiūrėkite kiekvieną šeštadienį 11.30 val. per TV3!
