Gausų prakaitavimą galima įvardinti ir mediciniu termimu – hiperhidroze, kuomet prakaito liaukos organizme gamina pernelyg didelį kiekį prakaito.
„Hiperhidrozė gali būti pirminė – idiopatinė, kai yra nežinoma ją sukėlusi priežastis ir nuo jos kenčia sveiki žmonės arba antrinė – sąlygota tam tikrų ligų. Pavyzdžiui, endokrininių, neurologinių, metabolinių sutrikimų, infekcijų.
Dar hiperhidrozė skirstoma į lokalią, kai prakaituoja tam tikros lokalios kūno vietos – pažastys, delnai ir generalizuotą“, – teigia vidaus ligų gydytoja Vilma Viliūšienė.
Pasak gydytojos, pirminė hiperhidrozė yra lokali, o dažniausiai ją nulemia tam tikros genetinės priežastys arba pernelyg stipri neurogeninė prakaito liaukų stimuliacija. Tokiu atveju, asmuo prakaituoja ne dėl fizinio krūvio ar šiltesnės oro temperatūros.
„Nors tai nėra gyvybei pavojinga būklė, tačiau ji sukelia didžiulį diskomfortą, o ilgainiui gali turėti ir psichologines pasekmes – nerimą, socialinę atskirtį. Tokiems žmonėms kartais tampa sunkiau susirasti darbą, partnerį, pavyzdžiui, itin gausiai prakaituojant delnams, gali būti sudėtinga net pasisveikinti rankos paspaudimu.
Kai kurių šaltinių duomenimis, nuo pirminės hiperhidrozės kenčia net iki 3-5 procentų visos populiacijos“, – priduria gydytoja V. Viliūšienė.
Visai kitaip kalbėti tenka, kuomet kalba sukasi apie antrinę hiperhidrozę. Neretai už šio simptomo gali slypėti ir rimtesnės ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas, lėtinės infekcijos, skydliaukės arba kraujagyslių ligos. Kai kuriais atvejais, antrinę hiperhidrozę išprovokuoti gali ir tam tikrų vaistų vartojimas arba menopauzė.
Prakaitavimas
Už prakaito gamyba organizme yra atsakingos prakaito liaukos, kurios yra žmogaus odoje. Nors prakaito liaukos yra pasiskirsčiusios po įvairiausias kūno vietas, tačiau didžiausia jų koncentracija yra kaktos, pažastų, delnų ir padų odoje:
„Pagrindinė prakaitavimo funkcija (termoreguliacinė) yra skirta padėti užtikrinti reikiamą temperatūrą organizme. Kai kūnui gresia perkaitimas, išsiskyręs prakaitas padeda jį atvėsinti.
Su prakaitu išsiskiria labai nedidelė dalis toksinų, medikamentų metabolitų, tačiau ši prakaito liaukų funkcija – labai nedidelė ir nelabai svarbi.
Nustatyta, kad didėjant prakaitavimui, išskiriamų toksinų kiekis nedidėja, nes, visgi, didžiausią darbą eliminuojant toksinus iš organizmo atlieka kepenys ir inkstai.“
Pakaitas yra sudarytas iš vandens ir trupučio natrio chlorido bei nedidelio kiekio kitokių mineralų. Anot vidaus ligų gydytojos, kiekvieno žmogaus prakaito sudėtis gali būti nežymiai skirtinga. „Manoma, kad prakaitas gali turėti antibakterinių savybių bei įtakoti odos drėgmę“, – priduria ji.
Dažniausiai gausiau žmonės prakaituoja pažastų, kulnų ir padų srityje. Šiose kūno vietose gausesnis prakaitavimas išryškėja tada, kai prasideda lytinė branda arba ankstyvoje paauglystėje.
„Be to, nustatyta, kad moterų odoje prakaito liaukų tankumas yra didesnis nei vyrų, tačiau vyrai prakaituoja daugiau. Taip gali būti dėl to, kad vyrų kūno masė paprastai yra didesnė. Moterys nuo pagausėjusio prakaitavimo epizodų labiau kenčia menopauzės metu.
Apskritai, labiau nuo gausaus prakaitavimo kenčia viršsvorio turintys žmonės, nepriklausomai nuo lyties“, – teigia vidaus ligų gydytoja V. Viliūšienė.
Gali išduoti rimtas ligas
Nors prakaitavimas fizinio krūvio metu arba esant itin šiltai oro temperatūrai yra normalus ir įprastas, kadangi taip organizmas apsisaugo nuo galimo perkaitimo, tačiau susirūpinti gausiu prakaitavimu reikėtų tada, kai jis vyksta esant ramioje būsenoje.
Tokiu atveju, gali būti įtariama pirminė arba antrinė hiperhidrozė.
„Pirminės hiperhidrozės atveju dažniausiai pasireiškia lokalus prakaitavimas – pažastys, padai, delnai. Esant tam tikroms ligoms, prakaitavimas dažnai būna generalizuotas, pavyzdžiui, sergant infekcinėmis ligomis – tuberkulioze, yra prakaituojama naktį, o kartu gali būti nepraeinantis nedidelis karščiavimas.
Taip pat esant ir sumažėjusiam gliukozės kiekiui – hipoglikemijai, prakaitavimas būna kartu su stipriu alkio jausmu, silpnumu, viso kūno drebuliu. Įvykus miokardo infarktui ar krūtinės anginos priepuoliui – gali išpilti šaltas prakaitas, tačiau jis bus lydimas skausmų krūtinėje“, – paaiškina „REVÙ CLINIC“ vadovė ir vidaus ligų gydytoja Vilma.
Anot medicinos specialistės, pirminė hiperhidrozė dažniausiai pasireiškia paauglystėje arba jaunystėje. Jeigu ji nėra lydima kitų simptomų, tokia būklė yra nepavojinga sveikatai. Tačiau, jeigu gausus prakaitavimas sukelia psichologinį diskomfortą, trukdo atlikti kasdienes veiklas, darbus, vertėtų kreiptis į specialistą:
„Ypač susirūpinti reikėtų tada, kai prakaitavimas atsiranda vyresniame amžiuje ir yra kaip naujai atsiradęs simptomas, kurio anksčiau nebuvo.
Taip pat, kai gausus prakaitavimas yra lydimas įvairių kitų simptomų: nuolatinio nuovargio, silpnumo, skausmų, svorio pokyčių, pakilusios temperatūros ir panašiai, arba, kai yra pradedama gausiai prakaituoti nakties metu.
Jei prakaitavimas prasideda staiga ir yra lydimas grėsmingų simptomų, pavyzdžiui, skausmų krūtinėje, dusulio, didelis silpnumo jausmo, užtemimo akyse, būtina nedelsiant kreiptis dėl skubios medicininės pagalbos.“
Prevencija ir gydymas
Vidaus ligų gydytoja Vilma Viliūšienė teigia, kad susidūrus su prakaitavimo problema galima imtis tam tikrų priemonių, kad jis žmogui nesukeltų nereikalingo diskomforto.
„Reikėtų vengti aptemptų, sintetinių drabužių, apatinių, kojinių. Vietoje to, reikėtų dėvėti natūralaus pluošto, laisvesnę aprangą. Taip pat – dažniau praustis po dušu ir naudoti vos šiltą vandenį.
Rekomenduojama antiperspirantą tepti ant sausos odos, po dušo. Be to, turėkite omenyje, kad aštrus maistas, alkoholis ir kava gali išprovokuoti gausesnį prakaitavimą“, – sako medicinos specialistė.
Tokiais atvejais, kuomet nepadeda jokia profilaktika ir jeigu vargina idiopatinė hiperhidrozė lokaliose kūno vietose, dažniausiai pažastyse, delnuose, pėdose, padėti gali išoriškai tepami antiperspirantai.
„Šiuo metu atliekami tyrimai su anticholinerginiais geriamaisiais preparatais pirminei hiperhidrozei gydyti, tačiau, panašu, kad dėl sukeliamų šalutinių sisteminių reiškinių, jie bus kaip rezervinis preparatas.
Vienas efektyviausių būdų vietinei idiopatinei hiperhidrozei mažinti – tai botulino toksino injekcijos į problemines vietas.
Jo poveikis trunka apie 6-8 mėnesius, o botulinio toksinas mažina prakaito liaukų dirglumą, blokuodamas nervinius impulsus. Jei hiperhidrozė – antrinė, tuomet gydoma ją sukėlusi priežastis“, – užtvirtina gydytoja Vilma Viliūšienė.
