• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Margučiai ir Velykos yra neatsiejami mūsų papročiuose. Etnologas Libertas Klimka paaiškina, iš kur galėjo atsirasti įprotis marginti kiaušinius ir sako, kad šio papročio šaknys gali siekti net ledynmečio laikus.

Margučiai ir Velykos yra neatsiejami mūsų papročiuose. Etnologas Libertas Klimka paaiškina, iš kur galėjo atsirasti įprotis marginti kiaušinius ir sako, kad šio papročio šaknys gali siekti net ledynmečio laikus.

REKLAMA

„Kiaušinio ir margučio simbolis tikriausiai būdingas visoms Europos valstybėms. Vienareikšmiško atsakymo, kodėl taip yra, negalima rasti.

Margutis labai senas simbolis, kada prasidėjo, kaip atėjo ir kaip susiejo su krikščionybe pasakyti sunku, greičiausiai tai buvo pavasario simbolis“, – pastebėjimas dalinasi jis.

L. Klimka pasakoja, kad anksčiau, kai klimatas buvo visiškai kitoks, galbūt net ledynmečio laikais, dabartinėje Lietuvos teritorijoje gyveno paukštelis, kuris vadinasi narūnėlis. Tai juodas paukštis su balta papilve.

„Dabar jis gyvena tolimoje šiaurėje, Kolos pusiasalyje, Norvegijos šiaurėje. Tas narūnėlis deda tik po vieną kiaušinėlį, kuris būna skirtingų spalvų ir raštų. Tikriausiai dėl to, kad jie nesuka lizdo ir taip galėtų surasti savo kiaušinį.

REKLAMA
REKLAMA

Labai įdomu tai, kad kiekvieno kiaušinio atspalvis yra kitoks ir pamarginimas: tai taškeliai, tai brūkšneliai, kabliukai. Viena iš versijų yra tokia, kad margučių marginimas galėjo prasidėti nuo šių paukštelių“, – sako jis.

REKLAMA

Visos spalvos – iš gamtos

Vėliau žmonės pradėjo kiaušinius dažyti raudonai, ochros spalva. Tai, pasak etnologo, simbolizuoja kraują, auką ir ugnį. Anksčiau ši spalva per Velykas buvo pagrindinė, kuria margindavo kiaušinius.

Tačiau etnologas nurodo, kad yra dar dvi šventės, kuomet lietuviai margindavo kiaušinius: per Jurgines dažydavo rudai, kad labiau primintų auginamus gyvulius, o per Sėkmines žaliai, nes tai jau žalumos šventė.

REKLAMA
REKLAMA

„Kiaušiniai dažomi žaliai beržų spurgomis ir panašiai. Kiekvieno medžio žievė, kiekvienas pumpuras, turi tą dažančią galią ir skirtingais atspalviais nudažo margučius. Žinoma, spalvos iš gamtos nėra ryškios, bet lietuviai mėgsta švelnias, o ne rėkiančias spalvas“, – sako etnologas.

Marginimo raštai

Pasak L. Klimkos, lietuviai, margindami velykinį kiaušinį, dažniausiai pirmiausia padalija jį pusiau kokio nors ornamento juosta. Dažnai ji susideda ir iš paukščių pėdeles primenančių raštų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tai begalinė juosta, einanti ir einanti aplinkui: juk pavasaris su paukščiais sugrįžta kasmet. Dar ši skirianti juosta sudaroma iš spinduliukų pusapskritimių. Galima manyti, kad tai tekančios ir besileidžiančios Saulės simboliai“, – sako jis.

Anot etnologo, dažniausiai piešiamuose raštuose buvo galima įžiūrėti ir senovės žmogaus pasaulio suvokimą, nes jis ir rinkdavosi raštus, kuriuos galėdavo pamatyti aplink save ir atkartoti: paukščių pėdeles, gyvūnus ar įvairias geometrines figūras.

REKLAMA

„Spinduliukai simbolizuoja saulutę, patekančią ir nusileidžiančią. Jeigu spinduliukai nupiešti į viršų – vadinasi tai rytas, saulėtekis, žemyn nukreipti spinduliukai rodo, kad vakaras atėjo“, – aiškina L. Klimka.

Dalyvauk Margučių čempionate – pasidalink savo margučiu! Siųskite nuotraukas ar video medžiagą ir galbūt jūsų margučių vaizdai papuoš TV3 Laidą „Velykos #IšNamų“. Kurkime šventę ir gerą nuotaiką kartu! Anketą rasite čia.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų