Kol pora kasdien pažeria naujų detalių apie gyvenimo peripetijas bei viešai dalijasi turtus bei aiškinasi, kam kas priklauso, teisininkai savo ruožtu analizuoja viešai pasakytas garsios poros mintis ir sako, kad viešumas gali kaip reikiant pakišti koją.
Dar daugiau, garsus advokatas Valdemaras Bužinskas tv3.lt teigė, kad tarp moterų sparčiai išpopuliarėjęs planas, kaip palikti vyrą be turtų. Jam antrina ir teisininkė Rasa Vaičekauskytė, kuri teigia, kad šioje viešoje byloje jau prasidėjo manipuliacijos ir tam tikros provokacijos.
Kuo gresia vieši pasisakymai
Po pasirodžiusios informacijos, kad Viktorija Siegel galimai savo sekėjams melavo dėl įgyto turto kartu su sutuoktiniu L.Suodaičiu ir tariamai tobulų santykių, teisininkė paaiškino, kuo tai gresia ir kaip teismas paprastai vertina viešus pasisakymus.
„Pradėkime nuo to, kad aš nekonstatuosiu tam tikrų faktų, bet darysiu išvadą iš darbo su savo bylomis.
Turiu pagrindo manyti, kad ši vieša istorija turės kitą prasmę ir dauguma žmonių, kurie gyvena santuokoje, susimąstys apie tam tikrus aspektus, ženklus santuokoje, kurie nėra itin teigiami arba išduoda vienokius ar kitokius dalykus.
Aš tai matau kasdien savo darbe ir praktikoje, man nėra sunku komentuoti ir nuspėti kelis žingsnius į priekį“, – aiškina teisininkė.
Byla yra vieša
Pašnekovės teigimu, kadangi ši byla yra vieša, tai viskas, kas skelbiama, tikėtina, keliaus į teisminę santuokos nutraukimo ir baudžiamąją bylą. „Bylose stengiamasi naudoti visą informaciją, viešą – taip pat.
Kai žmogus santuokoje giriasi, kad santykiai yra tobuli ir pavyzdiniai, o įgytas turtas – bendras, tačiau vėliau, atėjus į teismą sako, kad viskas buvo melas, tikėtina, kad bus įvertinta kritiškai.
Melą vertina teisėjai
Gali suklysti vieną kartą, tačiau daugybę kartų – tikrai ne. Teisėjas nėra kvailas, todėl tokie bandymai manipuliuoti žinomumu ir savo auditorija yra tikrai įvertinami“, – kalba R.Vaičekauskytė ir prideda, kad viskas, kas yra socialiniuose tinkluose arba žiniasklaidoje, gali būti naudojama tesiminėse byloje ir ja galima disponuoti tiek, kiek yra palanku klientui.
Ji pabrėžia, kad tokiose bylose yra dar vienas svarbus momentas – bandoma sukurti teisinę terpę, kad būtų galima paaiškinti, jog bendro ūkio pabaiga įvyko seniai: „Nustačius vadinamąjį bendro ūkio vedimo atskaitos momentą, teisinės pasekmės gali dėliotis palankiau. Pavyzdžiui, vienas iš sutuoktinių gali pretenduoti į mažesnę pelno dalį ar pan.“
Gerai apgalvota provokacija
Taip pat R.Vaičekauskytė sako, kad paprastai tokiose bylose, kaip ir pastarojoje, dažnai atsiranda provokacijos. „Vienas iš sutuoktinių provokuoja parodyti dokumentus, duoti įrodymus, pagrįsti nuomomę.
Metama provokacijos korta ir gali būti, kad kita pusė tiesiog palūžta. Jei taip nutinka, laukia liūdni reikalai. Pateikus ir parodžius, net nenagrinėjant, būtų didžiulė klaida“, – aiškina teisininkė.
Jos teigimu, viešojoje erdvėje matoma provokacija, tikėtina, yra gerai apgalvota iš teisinės pusės.
Kraupiausia – vaikų likimas
Savo ruožtu advokatas V.Bužinskas sako, kad per jo ilgametę darbo patirtį būta visko ir netrukus jis atskleis, kaip veikia schemos, tačiau iš pradžių jis patikina, kad kraupiausia tokiais atvejais – vaikai ir jų likimas.
„Juk tai, kas vyksta, anksčiau ar vėliau paliečia vaikus, paaugę jie supranta apie išgyventas tėvų skyrybas, krizes, todėl bendravimas su tėvais, ryšys labai apsunksta ir neretai visai išnyksta“, – sako advokatas.
Savo namuose vyras tampa svečiu
Ilgus metus advokatu dirbantis pašnekovas sako, kad analizuojant smurtą artimoje aplinkoje būtina atkreipti dėmesį į tam tikras aplinkybes: „Reikia žiūrėti, ar vyksta skyrybos, kuriuo metu įsiterpia galimo smurto epizodas.
Tai, kad vyrą po galimo smurto išvežė į areštinę, dar nereiškia, kad pinigų dalybos bus kitokios, tačiau svarbiausia čia pažinti schemą, kaip vyksta tokie įvykiai.
Jei vienas iš sutuoktinių nori skirtis, tai imitavus smurtą artimoje aplinkoje, kaip taisyklė, vyras pašalinamas iš šeimyninės aplinkos, taikant specialias kardomąsias priemones.
Jam uždraudžiama ateiti į savus namus, kurių šeimininkas neretai jis ir būna. Tuose namuose lieka gyventi žmona ir vaikas. Skyrybų laikas dėl, pavyzdžiui, turto dalybų, užsitęsia kelis metus arba ilgiau, todėl laikinosios priemonės pratęsiamos visam laikotarpiui.
Dar daugiau – vyksta vaiko gyvenamosios vietos nustatymas ir, kaip taisyklė, nustatoma gyventi su mama. Taigi, mama su vaiku lieka gyventi tuo pačiu adresu, kuriuo gyveno, o vyrui lieka mokėti mokesčius už komunalines paslaugas, esamus turto mokesčius arba paskolą.
Jeigu vaiko bendravimas su tėčiu numatytas kartą per savaitę, vyras gali užsukti kaip svečias į savo namus, o jeigu nustatyta neutrali bendravimo aplinka, tikėtina, kad į savo namus vyras net negalės užeiti. Jam teks iš tolo žiūrėti į savo namo, už kurį moka įmokas, langus“, – patirtimi dalijasi advokatas V. Bužinskas.
Smurtui įrodyti užtenka pažymos
Jis sako, kad tokios istorijos – ne iš piršto laužtos, o schemos, kaip palikti vyrą be namų, iš tiesų egzistuoja. Pokalbio metu jis pateikia pavyzdžius ir apie tai, kaip galima imituoti smurtą ir kaltę suversti vyrui: „Atskirti, ar moteris susibraižė rankas pati šukomis, ar buvo sudraskyta, neįmanoma.
O kaip atskirti, ar veidas nubrozdintas patrynus į sieną ar būta smūgio? Kartais tokiam faktui konstatuoti pakanka medicininės pažymos.
Jeigu ir daromos ekspertizės, tai dažniausiai jos konstatuoja sužalojimo mastą ir tuo pačiu daroma tikėtina išvada, kad šie sužalojimai padaryti tokiomis aplinkybėmis kaip nurodo nukentėjusioji.
Žinoma, vyksta ikiteisminis tyrimas, tačiau kadangi paprastai galimas smurtas vyko itin uždarome aplinkoje, kurioje nebuvo liudininkų, tikėtina, kad toks fonas gali atrodyti labai tikroviškai.
Tiesa, paprastai, veikiant pagal schemas, vėliau atsiranda liudininkai, galimos draugės, kurios pasakys, kad vyras buvo linkęs smurtauti, būta polinkio ir pan.“
Atskleidė moterų planą
Advokatas pabrėžia, kad visais atvejais, prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, itin svarbu išlaikyti nekaltumo prezumpciją. „Tyrimas turi būti objektyvus ir pasakyti, kas kaltas, nepabaigus jo, neįmanoma, nes tai visais atvejais pažeis nekaltumo prezumpcijos principą.
Reikia pastebėti, kad viešumas yra vienas iš elementų tokiose bylose, kuris padeda suformuoti nuomonę. Net jeigu vėliau paaiškės ir kitokia tiesa, tai ji jau paaiškės tyliai ir bus nebeįdomi“, – pastebi pašnekovas.
Galimu smurtu kaltinamas vyras dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo paprastai negali atskleisti tam tikrų detalių, o kita pusė, pasak advokato, paprastai ima abstrakčiai kalbėti apie smurto problemą globaliu mastu.
„Paprastai moterys, turinčios planą, viešai kalba apie smurtą, šneka apie kitas moteris ir smurto problematiką, kad pasiektų kuo daugiau auditorijos, kuri galimai su tuo susidūrė. Tai vadinamasis jausmų sužadinimas ir tuo pačiu bandymas išvengti komentuoti ikiteisminio tyrimo duomenis“, – sako V.Bužinskas.
Dažniausiai padeda profesionalai
Taip pat jis pastebi, kad tokie planai ir schemos neatsitinka paprastai – dažnai yra samdomi advokatai, patarėjai, kurie galėtų padėti: „Analizuojant schemas matosi labai svarbus ir kruopštus kompetetingų asmenų įdirbis, viską būna išdiskutuota, apkalbėta taip, kad nebūtų daroma klaidų.
Paprastas žmogus kažin ar sugalvos imtis tokių strategijų pats.“
Vis tik, pasak kalbinto advokato, jeigu įrodoma, kad smurtas egzistavo, jis turi būti griežtai įvertintas, o kaltininkas turi neišvengti bausmės.
