Žarnyno imuninė sistema pradeda formuotis dar įsčiose
Pasak gydytojos S. Liubinskienės, žmogaus virškinimo trakte gyvena daugybė įvairiausių rūšių grybelių, bakterijų ir virusų.
„Šie žarnyno organizmai sąveikauja su mūsų kūnu bei tarpusavyje. Žarnyno imuninė sistema pradeda vystytis nuo gyvybės užsimezgimo įsčiose. Didelę įtaką jai turi mamos sveikata nėštumo metu, gestacinis amžius, gimdymas ir pirmieji treji kūdikio gyvenimo metai. Gimusiam naujagimiui įvairūs mikroorganizmai perduodami iš mamos per gimdymo takus, pirmajį odos prisilietimą, mamos pieną. Jie kolonizuoja gleives ir gleivines, odą, akis, burną, virškinamąjį traktą, žarnyną, šlapimo ir kvėpavimo takus, lytinius organus“, – pasakoja pašnekovė.
Veikia visą organizmą
Turbūt retas susimąstome, tačiau mokrobiota atlieka daugybę svarbių funkcijų.
„Žarnyno mikrobiota reikšmingai veikia imuninę sistemos raidą ir funkcijas, apsaugo organizmą nuo ligų, skatina sveikimą. Mikrobiotos kokybinė ir kiekybinė sudėtis gali būti įtakojama daugelio faktorių: mitybos, ligų, medikamentų, šeimos dydžio, augintinių buvimo, kultūrinių ypatumų, geografinės vietovės, oro užterštumo, higienos ar žalingų įpročių“, – įspėja specialistė ir priduria, kad viškinamojo trakto sveikata taip pat priklauso nuo psichinės/psichologinės savijautos ir atvirkščiai.
„Žarnyne gaminamos endokrininės medžiagos, hormonai ir neurotransmiteriai yra svarbūs įvairių organų veiklai bei centrinei nervų sistemai. Yra tyrimų, kurie atskleidžia, kad mikrobiotos sutrikimai ir uždegiminiai žarnyno procesai gali sietis su neurodegeneracinių ir psichikos ligų geneze, kognityvinėmis bei psichomotorinėmis funkcijomis“, – sako pašnekovė.
Svarbus atsakingas antibiotikų vartojimas
Gydytoja S. Liubinskienė pasakoja, kad pacientus gydant antibiotikais, pakinta ir išsibalansuoja žarnyno mikrobiota, kadangi sistemiškai veikiami ne tik „blogieji“ bet ir „gerieji“ probiotiniai mikroorganizmai.
„Kai kuriais atvejais, gydymas antibiotikais (nepaisant teigiamo jo rezultato) gali turėti šalutinių reiškinių. Trumpalaikiai tokio gydymo padariniai gali būti viduriavimas, blogesnė virškinamojo trakto veikla ar maisto medžiagų pasisavinimas, vidurių užkietėjimas. Ilgalaikė žarnyno disbiozė gali sąlygoti lėtinių, autoimuninių, uždegiminių ir onkologinių ligų vystymąsi“, – teigia „InMedica“ šeimos gydytoja.
Taip pat norint išvengti žarnyno mikrobiotos disbalanso, labai svarbus racionalus antibiotikų vartojimas.
„Vartojant šiuos preparatus nepagrįstai, kenkiama organizmo mikrobiotai, be to, didinamas antimikrobinis atsparumas visuomenėje“, – įspėja S. Liubinskienė ir priduria, kad po antibiotikų terapijos svarbu padėti mikrobiotai atsistatyti visavertės mitybos ir gyvensenos pagalba.
„Žinoma, tam tikrais atvejais gydytojai gali rekomenduoti probiotikų papildus, vis dėlto, kol kas dar trūksta svarių ir nenuginčijamų klinikinių įrodymų apie jų teigiamą efektyvumą žarnynui“, – pastebi pašnekovė.
Ragina rinktis natūralius gerųjų bakterijų šaltinius
Norintieji džiaugtis sklandžia virškinamojo trakto veikla, turėtų pasirūpinti visaverte mityba, valgyti kuo šviežesnius, mažiau perdirbtus bei termiškai apdorotus maisto produktus. Pasak gydytojos S. Liubinskienė, mikrobiotai mažiausiai palankus yra gyvulinės kilmės ir riebus maistas, rafinuoti angliavandeniai, cukrus, ilgo galiojimo perdirbti maisto produktai.
„Mūsų protėviai nuo seniausių laikų intuityviai maistą ruošė teisingai: kepdavo duoną ant raugo, raugindami ir fermentuodami saugodavo maistą nuo puvimo bakterijų. Mūsų virškinimui išties labai naudingi rauginti ir fermentuoti maisto produktai – kopūstai, agurkai, jogurtai, pienas, kefyras, rūgpienis, pasukos, sūris, varškė, natūrali gira ir kiti produktai“, – vardina specialistė ir priduria, kad mėgstantys egzotinius patiekalus vertėtų išbandyti miso sriubą, kimči, kombučia, lasis ir fufu.
