Sandra jau trečią vasarą džiugina savo išpuoselėtu sodeliu, tiek daugiabučio gyventojus, tiek pro jį praeinančius žmones. Šis sodas suartino Bandužių rajono bendruomenę, o kaimynai noriai prisideda prie gėlyno puoselėjimo: kas padeda jį prižiūrėti, kas vienu, kitu euru prisideda prie sodo tobulinimo, o kas Sandrai atneša pyragėlį, kai pamato triūsiančią moterį.
Įkvėpė nauji gyventojai
Sandra pasakoja, jog šiame daugiabutyje kartu su vyru gyvena jau 15 metų, tačiau puoselėti gėlyną motyvavo prieš keletą metų į gretimą laiptinę atsikraustę nauji gyventojai, kurie pradėjo kurti ramybės ir gėlių oazę prie daugiabučio.
„Mes su vyru vis praeidavome, pasikalbėdavome, kaip gražiai atrodo sodelis, atvažiavo žmonės – ir iš karto tvarkosi, o pas mus – niekas netvarko. Buvo vienas krūmas, labai aukšta žolė. Kaimynams taip pat pasiskundėme, kodėl niekas nieko pas mus nedaro, o jie ir sako: „o kodėl jūs negalite pradėti?“
Iš pradžių bijojau dėl sveikatos, nes ji yra prasta, maniau, kad nepatempsiu, tačiau kaimynas pasisiūlė padėti. Pirmąją vasarą buvo tikrai daug darbo, ieškojome akmenų, juos iš visų kampų tempėme į savo sodą.
Visada turėjau viziją, kaip sodas turi atrodyti, kad jis turi būti modernesnis. Po truputį vis pildėsi sodas, atsikeli po miego ir jau būni sugalvojęs, kaip jį dar patobulinti. Taip jis ir užsipildė“, – pradžią prisimena Sandra.
Iš pradžių gėlėmis ir kitomis grožybėmis moteris apdėjo vieną pusę, po to ir kitą. Šiuo metu darželyje pagrinde žydi levandos – be galo gražios gėlės, o be jų žydi ir raganės.
„Pas mus neseniai buvo didžiulė kruša – išdaužė visas mano raganes, jau maniau, kad neatsigaus. Viskas atrodė kaip po mėsmalės, kai pamačiau šį vaizdą išlipusi iš automobilio – maniau, jog širdis sustos.
Kiekvieną dieną ėjau tikrinti, kaip jos laikosi ir gėlės atsigavo – jau žydi pilnumoje. Ne be reikalo jų pavadinimas raganės“, – juokiasi Sandra. – „Jos nėra lepios gėlės, todėl jų pasodinome ir daugiau. Kartais nuvažiuojame pas vyro mamą į sodą, prisirenkame gėlių, kartais pas mano mamą, kuri gyvena Mažeikių rajone, iš ten taip pat tuščiomis negrįžtu.“
Sodą prižiūrėti padeda kaimynai
O prižiūrėti sodą padeda kaimynai: kartu ravi piktžoles, nupjauna žolę. Kaimynai iš pirmo aukšto padeda palaikyti tvarką ir atlieka apsauginių pareigas: sudrausmina vaikus, jei jie darželį nori niokoti, sudrausmina ir augintinių šeimininkus, kad šie neliptų į sodą.
Tačiau pagrindinį darbą atlieka Sandra, mat šiuo metu yra nedirbanti ir laiko turi daugiau. Pasak moters, šis darželis suvienijo žmones. Anksčiau kaimynų ji nepažinojo, o dabar žino visus aplinkinius.
Žinoma, finansų sodo tobulinimui reikia nemažai, tačiau kartais, kai kaimynai pamato, jog Sandra darbuojasi – duoda jai vieną, kitą eurą, o ji už tuos pinigus papildo sodą naujais žiedais. Daugiausia pinigų reikia pavasarį, nes reikia pakeisti vienmetes gėles.
Sodo gražinimui reikia ne tik finansų, tačiau ir laiko. Sandra tobulinti darželio eina kas 2–3 dienas, o užtrunka mažiausiai 3 valandas.
„Vakar užtrukau ir 4 valandas, nes sutvarkiusi savo darželį ėjau padėti ir kaimynei. Kol viską nuravi, susižiūri, ką reikia nuskinti – man kiekvieną nužydėjusį žiedelį reikia nukirpti, jų nepalieku“, – šypteli moteris.
Sandra savo darželio nuotraukas paskelbė ir vienoje socialinio tinklo grupėje, kur sulaukė daug komentarų, tačiau ne visi jie buvo teigiami. Moteris mano, jog jei tokį sodą turėtų savo nuosavame kieme, tiek blogų, tiek gerų komentarų būtų mažiau, nes ir akių būtų mažiau.
„Šį darželį mato visi praeiviai, kiekvienas darytų skirtingai, savaip. Prie daugiabučio namo – daugiau akių, yra didesni kriterijai. „Facebook“ komentaruose vieni rašė – „kam čia tos gervės reikalingos, nepuošia“, tačiau kai vieną kartą buvome jas nuėmę, viena kaimynė klausė; „kur jos dingo? Gražinkite gerves, jos atrodė gražiai“.
Kiek žmonių – tiek ir nuomonių, visiems neįtiksi. Mes surinkome parašus, kad galėtume tvarkyti sodą, visi kaimynai pasirašė, kad nebūtų jokių problemų. Manau, kad jei kiekvienas žmogus po savęs paliktų kažką gražaus – pasaulis būtų gražesnis. Mes tikimės, laukiame, kol kažkas kažką sukurs, tačiau patys to nedarome. Reikia pradėti nuo savęs“, – įsitikinusi Sandra.
Moteris pabrėžia, jog gėlyno idėjas visada padeda įgyvendinti jos vyras: „Jis man kaip dešinioji ranka, tik jo pagalba puoselėjamas gėlynas. Nors ir gyvenu pati 10 aukšte ir langai net kitoje pusėje, bet tikrai malonu gėlyną puoselėti neatlygintinai. Tuomet ir visas namas atrodo daug gražesnis, draugiškesnis.“
Paklausta apie tai, kokie yra jos ateities planai, moteris atsako, jog net neįsivaizduoja, kaip būtų dar galima patobulinti darželį, mat jis jau yra perpildytas. – „Nebent atsirastų kažkoks ypatingas augalas, tačiau šiuo metu – visko yra apstu.“
O dėl skonio nesiginčijama. Nezirskite komentaruose. Eikite ir nudirbkite ką nors naudingo.
