Šeimos gydytoja Rasa Isevičienė patvirtino, kad susirgimai šiuo metu auga ne tik COVID-19 statistikos švieslentėse, bet ir pagal pacientų skaičius prie kabineto durų.
„Štai, kai kalbamės, ką tik atėjusi slaugytoja pranešė, kad visa šeima, kuri per kovido laikotarpį atsilaikė nesusirgusi, užsikrėtė dabar. Tai visi atsipalaidavę ir sergamumas auga. Bet žmonės dabar į tai žiūri be didelės panikos. Aišku, ar toks atsipalaidavimas stabdo sergamumą, čia jau kitas klausimas“, – pastebėjo Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė.
Neaišku, kaip bus rudenį
Visgi ji atkreipė dėmesį, kad šiuo metu kyla daugiau klausimų nei atsakymų, kaip atitinkamoje situacijoje susirgusiems pacientams reikėtų elgtis.
„Trūksta aiškumo, ar atvažiuoti, užfiksuoti sirgimo atvejį, jei namuose atliktas testas buvo teigiamas. Pacientai sako, kad kaip ir žino viską, ką reiktų daryti, kaip gydytis, tik klausia, ar reikia atvykti pasidaryti antigeno testą, kad šeimos gydytojas į e.sveikatą įrašytų diagnozę, kaip čia dabar bus, ar susiformuos COVID sertifikatas, galimybių pasas. Tai to aiškumo iš ministerijos irgi trūksta.
Neaišku, kaip bus rudenį – ar reikės to galimybių paso, tad ir šeimos gydytojai nežino, kaip elgtis – ar sakyti pacientui, kad tiek to, galite nesikreipti, ar geriau jiems ateiti atlikti testą, kad įrašytume į e.sveikatą? Žmonės nuogąstauja, ar nebus taip, kad jie bus prasirgę, bet tai nebus oficialiai užfiksuota ir vėliau iš jų bus reikalaujama pasiskiepyti“, – pasakojo R. Isevičienė.
Ydinga nedarbingumo išdavimo tvarka
Kitas gydytojos įvardytas darbą apsunkinantis dalykas – ydinga egzistuojanti nedarbingumo išdavimo tvarka. Jei žmogus jaučiasi darbingas ir gali dirbti nuotoliniu būdu, atrodytų, kad problemos nėra – užtenka kelių dienos izoliacijos ir viskas, nereikia net kreiptis pagalbos į medikus. Tačiau jei nedarbingumas asmeniui būtinas, privalu atvykti į gydymo įstaigą, mat kitaip šeimos gydytojas jo išduoti negalės.
„Jei žmogus atlieka antigeno testą namuose, retas kuris nori atvykti į gydymo įstaigą. Juo labiau dabar turime iš sveikų vaikų tikrinimus, kitus pacientus. Tuo metu jei mes sukuriame galimybę kovidu sergančiam pacientui atvykti nekontaktuojant su kitais, tai dažnai ilgina eiles pas gydytoją, nes reikia pasiskirti tam tikrą laiką, dažniausiai po darbo, kad nebūtų kontakto su sveikais pacientais. O tikėdami žmogumi, kad jis serga, pagal simptomus dažnai tą girdėdami iš balso, galėtumėme išduoti nedarbingumą nuotoliniu būdu“, – komentavo R. Isevičienė.
Sumažintų eiles
Ji tikino, kad dalis žmonių tikrai nenorėtų ir neitų pas gydytoją, bet pagrindinis klausimas yra dėl minėtojo COVID sertifikato.
„Tas nėjimas gal ir pagreitintų jų pasveikimą, bet einama dėl to, kad baiminamasi, ar vėliau nebus problemų dėl galimybių paso, nors šito mes jiems atsakyti negalime. Kitas dalykas – jie skambina klausti, o skambutis irgi apkrauna linijas, tuo metu negali prisiskambinti tie, kuriems išties reikia. O jei jau man paskambino žmogus, aš turiu apie jo būklę paklausti, tai vėl užima laiką ir didina eilę“, – pažymėjo gydytoja.
Paklausta, ar nebūtų geras variantas rasti technologinius sprendimus, kurie leistų ir namuose atliktą testą laikyti tinkamu oficialiai diagnozei patvirtinti, gydytoja sutiko, kad tai tikrai būtų palengvinimas šeimos gydytojams.
„Nes dabar mes turime paskirti testą, jį įvertinti, suvesti skatinamąjį kodą, kad gautume apmokėjimą iš valstybės, tai labai apkrauna. Aišku, turiu abejonių, kaip būtų su sukčiavimais, jei kalbėtume apie testo būtinybę galimybių pasui gauti ir panašiai“, – pridūrė R. Isevičienė.
Kam daryti tokias nesąmones?
Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas tvirtino, kad visa ši situacija rodo, kad vėl lipama ant to paties grėblio.
„Bus ir keli tūkstančiai atvejų, bet nereikia panikos. Kai dar tik atėjo omikronas, pamatėme, kad jo užkrečiamumas milžiniškas. Jo atmainų BA.4 ir BA.5 užkrečiamumas dar kur kas didesnis, nes šie variantai apeina imuninę sistemą. Tai reiškia, kad antikūnai, kurie buvo pagaminti vakcinos prieš pirminį koronavirusą, kai kas rašo, kad prieš BA.5 veikia 3 ar net 4 kartus silpniau.
Taigi aišku, kad omikronas toliau plis ir šeimos gydytojai jau dabar mato, kad pacientų daugėja. Taip pat ir šansai užsikrėsti tam pačiam medicinos personalui šansai yra kur kas didesni, nepaisant to, kad naudojamos apsaugos priemonės. Dabar gi jau užsikrėtęs pacientas, norėdamas gauti biuletenį, turi eiti į polikliniką tam, kad oficialiai atlikus testą gydytojas patvirtintų ligą“, – komentavo gydytojas.
Jo manymu, tai yra visiškai bereikalingas dalykas, mat nusipirkęs greitąjį testą pacientas jau žino diagnozę ir iškart gali izoliuotis namuose.
„Viskas, toliau nuotoliniu būdu tvarkome visus reikalus, nereikia niekur eiti. Juo labiau kad omikronas sukelia labai lengvas formas, mažai būna komplikacijų, nėra jokios prasmės eiti į polikliniką, kad pacientas dar apkrėstų kitus – medicinos personalą ar kitus prie durų laukiančius pacientus.
Kam daryti tokias nesąmones? Jau kalbėjau ministerijai, kad keistų poįstatyminius aktus. Kadangi omikronas labai užkrečiamas, vėl pereiname prie nuotolinio konsultavimo. Juo labiau kad ir gydymo jokio ypatingo nėra – tie patys patarimai kaip ir kitos virusinės viršutinio kvėpavimo takų infekcijos. Be abejo, gerai, kai pacientas ateina pas gydytoją, yra jo apžiūrimas, bet epidemiologinė situacija nėra tokia, kad taip būtų galima elgtis“, – komentavo J. Kalibatas.
Karščiuojančius pacientus stengiasi apžiūrėti atskirai
Augant susirgimų skaičiui dalis gydymo įstaigų nusprendė nedelsti ir jau grąžina privalomą kaukių dėvėjimą. Vienos tokių įstaigų – Kauno poliklinikos – vadovas Paulius Kibiša teigia, tai vienintelis dalykas, ko galima imtis jau dabar
„Girdime nerimą iš gydytojų, kad auga susirgimų skaičius, daug pacientų yra, ir kitos virusinės infekcijos. Tačiau matydami augantį užkrėtimų procentą, kas darosi Pietų Europos ir kitose šalyse, ir atsižvelgdami į savo pacientų ir darbuotojų saugumą, nuo kitos savaitės reikalausime, kad pacientai ateitų su kaukėmis. Jau ir šią savaitę jas daliname ir mūsų darbuotojai dirba su kaukėmis.
Tai yra tai, ką galime padaryti mūsų kompetencijų ribose, nes ministro įsakymas ir įpareigoja gydymo įstaigų vadovus reaguoti ir prireikus pritaikyti reikiamas priemones“, – komentavo jis.
Pasakodamas apie tai, kaip yra priimami sergantys pacientai, P. Kibiša teigė, kad karščiuojantys pacientai prašomi informuoti apie tai dar registruojantis.
„Pagal galimybes stengiamės, kad juos apžiūrėtų gydytojas izoliatoriuje. Be abejo, žmonės visaip ateina, darome, ką galime. Bet jei būtų galima nedarbingumą tokiems žmonėms išduoti nuotoliniu būdu, tai sumažintų krūvį“, – sakė poliklinikos vadovas.
SAM: nedarbingumo nuotoliu neišduosi
SAM savo ruožtu paaiškino, kad šiuo metu gydytojas gali pasirinkti, kokia konsultacija – nuotolinė ar kontaktinė – labiausiai atitinka paciento interesus. „Kitaip sakant, kurią teikiant tiksliausiai įvertinama paciento būklė, diagnozuojamas susirgimas, paskiriamas gydymas, kontroliuojama gydymo eiga ir efektyvumas“, – rašoma portalui tv3.lt atsiųstame atsakyme.
Visgi pažymima, kad nedarbingumo pažymėjimo išrašymas nėra vien techninis veiksmas, bet laikinojo nedarbingumo ekspertizės rezultatą įforminantis dokumentas.
„Kai gydytojas įvertina paciento būklę ir jo ribotą gebėjimą vykdyti darbines funkcijas, jis konstatuoja laikinąjį nedarbingumą ir išrašo pažymėjimą. Išsamiai ir teisingai nedarbingumo ekspertizei kontaktinė paslauga yra vertingesnė, nes jos metu gydytojas tiksliau įvertina paciento būklę“, – aiškino SAM atstovas Julijanas Gališanskis.
Nėra prievolės atlikti testą
Į klausimą, ar nėra svarstyta leisti namuose žmonėms pasidarius greitąjį testą ir autentifikavus savo tapatybę kad ir per kokią programėlę tokiu būdu patvirtinti ligosdiagnozę, kad nereikėtų sergančiajam eiti į gydymo įstaigą, SAM nurodė, jog šiuo metu apskritai nėra prievolės patvirtinti COVID-19 ligą atliekant greituosius antigeno testus ar PGR tyrimus, dėl to reikalingumo sprendžia gydytojas.
Be kita jo, primenama, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigose svarbu tinkamai sureguliuoti COVID ar kitų ūmių viršutinių kvėpavimo takų simptomų turinčių asmenų srautai, nepriklausomai nuo to, ar asmuo atvyksta konsultacijai pas gydytoją, ar tik atlikti COVID-19 tyrimo, kurį jam paskyrė gydytojas.
„Higienos normoje, reglamentuojančioje infekcijų kontrolės reikalavimus asmens sveikatos priežiūros įstaigose, yra nustatyta prievolė ASPĮ atskirti per orą plintančia užkrečiamąja liga galimai sergančių pacientų srautus.
Taip pat jei gydytojas priima pacientą, kuriam įtariama per orą plintanti infekcija, jis turi dėvėti asmens apsaugos priemones, kaip tai numatyta Higienos normoje ir turėjo būti įprasta dar ir iki atsirandant COVID-19“, – komentavo J. Gališanskis.
