nedarbingumas

Nuolat sergant ir dėl to negalint dirbti gali kilti baimė, kad darbdavys norės tokiu darbuotoju atsikratyti. Ypač, jei tai – tik pirmi mėnesiai naujame darbe ar bandomasis laikotarpis. Kaunietė Akvilė (vardas pakeistas) naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kad prieš du mėnesius įsidarbino naujoje vietoje, tačiau pastarąjį mėnesį prabuvo nedarbingume dėl ligos. „Išties nemalonu. Buvo sutarta dėl 3 mėn. bandomojo laikotarpio, 1 mėn.

Dalis darbuotojų, turinčių tokią galimybę, kartas nuo karto apsimeta, kad serga, siekdami gauti biuletenį ir kelias laisvas dienas nuo darbo. Ypač, jeigu šeimos gydytojas  laikiną nedarbingumą sutinka išduoti nuotoliniu būdu. Taip yra todėl, kad gydytojams yra suteikiama teisė patiems spręsti, kuriais pacientais pasitikėti. Vis tik specialistai įspėja, kad sukčiaujantiems darbuotojams ligos išmoką reikia grąžinti arba ji nėra išmokama.

Nuo liepos 1 d. keičiasi tvarka, kas galės išduoti nedarbingumą. Dar metų pradžioje slaugytojams ir akušeriams suteikus daugiau funkcijų, dabar prisidės dar viena – galimybė išrašyti nedarbingumą esant tam tikroms konkrečioms situacijoms. Kaip dar prieš kurį laiką informavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymais slaugytojams ir akušeriams suteikti įgaliojimai išduoti pacientams nedarbingumo pažymėjimus.

Atostogauti – bet kokia kaina. Kai kurie darbuotojai, norėdami vasarą atostogauti, apsimeta sergančiais ir paėmę nedarbingumo pažymėjimą dumia prie ežero ar jūros. Ir dar nepelnytą ligos išmoką gauna. „Sodra“ perspėja – ji tokius sukčiautojus medžioja ir randa. Kartais tokie „ligoniai“ prisiduoda ir patys – keliasi nuotraukas į socialinius tinklus iš kelionių.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Atšilus orams dažnas mieliau laiką leidžia prie ežero, nei darbe.

Lietuvoje vis pasitaiko darbdavių, kurie naudojasi savo padėtimi ir darbuotojams liepia atidirbti už tas dienas, kai nedirbo dėl ligos arba atostogų – tą pripažino ir pati Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Anot jos, yra buvę ir tokių atvejų, kai darbdavys pinigus už nedarbingumo ar atostogų dienas nuskaičiavo darbuotojams nuo atlyginimo. Tačiau darbdavių kūrybiškumui ribų nėra.

Pacientus neseniai pasiekė gera žinia – nuo liepos 1 d. keičiasi tvarka, kas galės išduoti nedarbingumą. Dar metų pradžioje slaugytojams ir akušeriams suteikus daugiau funkcijų, netrukus prisidės dar viena – galimybė išrašyti nedarbingumą. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) neseniai pranešė, kad sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymais slaugytojams ir akušeriams suteikti įgaliojimai išduoti pacientams nedarbingumo pažymėjimus.

Toliau plečiant slaugytojų ir akušerių funkcijas bei kompetencijas, sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymais jiems suteikti įgaliojimai išduoti pacientams nedarbingumo pažymėjimus, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad per pastaruosius metus slaugytojų bendruomenė sulaukė didelio pasitikėjimo ir profesinio įvertinimo, suteikiant vis didesnes atsakomybes ir svarbesnį vaidmenį gydymo įstaigų gyvenime.

Įprasta praktika, kad, darbuotojui susirgus, darbdavys pats turi suorganizuoti, kaip vyks darbas, kol darbuotojas sugrįš. Vis tik pasitaiko atvejų, kuomet šią pareigą vadovas užkrauna biuletenį turinčiam asmeniui. Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje viena moteris pasiskundė, kad susirgus vaikui išėjo į nedarbingumą, kuris, gydytojo nurodymu, buvo pratęstas dar savaitei.

Susirgę norime ramybės ir laiko. Darbuotojams tam ir yra skiriamas nedarbingumas, ligos išmoka, kad jie atsigautų po ligos ir vėliau galėtų grįžti į darbus. Tačiau daliai darbdavių tai neatrodo svarbu. Vilnietis skundžiasi, kad nedarbingumo laikotarpiu darbdavys siunčia darbo užduotis į namus ir reikalauja jas atlikti. Portalo tv3.lt skaitytojas Ignas pasakojo, kad 2 mėnesiams turi laikiną nedarbingumą. „Buvo atlikta kojos operacija, jau mėnuo praėjo, kai turiu biuletenį.

Dirbant įprastu grafiku neaiškumų dėl ligos išmokų paprastai nekyla – jas darbuotojas gauna už kiekvieną darbo dieną. Sudėtingiau tampa tuomet, kai dirbama savaitgaliais, nes už ne darbo dienas ligos atveju „Sodra“ išmokų neskiria. „Sodros“ atstovė neslėpė, kad tam tikrus darbo grafikus turintys gyventojai dėl šios tvarkos gali būti nuskriausti.

Šaltuoju metų laiku išauga sergančiųjų skaičius. Todėl nemaža dalis gyventojų kreipiasi ligos išmokos. „Sodra“ suskaičiavo, kiek pinigų galima gauti, kiek laiko išmoka skiriama ir kur dėl jos kreiptis. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Ramunė pasakojo, kad jau dvi savaites nedirba, nes serga ir turi nedarbingumą. „Turiu problemų su sąnariais. Dirbu gamybos įmonėje ir abejoju, ar galėsiu grįžti į darbą. Iki pensijos man liko pusmetis. Todėl naujo darbo ieškotis neverta.

Nuo 2024 metų sausio 1 d. Lietuvoje įsigalioja svarbūs negalios ir darbingumo nustatymo tvarkos pakeitimai ir pradedama šią paslaugą teikusių įstaigų reorganizacija, praneša Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Nuo lapkričio 7 d. įsigaliojo įstatymų pakeitimai, kuriais padidėjusio sergamumo gripu, ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) laikotarpiu sudaryta galimybė nedarbingumo pažymėjimus išduoti supaprastinta tvarka, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Pandemijos metu dauguma lietuvių, galinčių darbą atlikti iš namų, dirbo nuotoliu. Dalis tų, kurie turėjo karantinuotis, tuo metu „legaliai“ galėjo dirbti net sirgdami. Vis tik, pandemijos bumui pasibaigus, ši tendencija išlieka. Šeimos gydytoja neslėpė, kad beveik kasdien turi pacientų, kurie susirgę pasirinko neiti į polikliniką, neimti biuletenio, o tiesiog gydytis savarankiškai ir dirbti iš namų. Būna ir tokių, kurie sirgdami dirba net ne iš namų, o toliau eina į darbą.

Nors retesni ar dažnesni vizitai pas odontologus – dažno kasdienybė, ne kiekvienas žino, kad po tam tikrų stomatologinių procedūrų galima gauti ir nedarbingumą. Be to, norint tam tikras odontologines paslaugas gauti nemokamai, kitą kartą reikia turėti ir siuntimą.  Kaip portalui tv3.lt pasakojo VUL Žalgirio klinikos burnos chirurgė dr.

Vasarą „Sodra“ gauna daugiau pranešimų apie galimą piktnaudžiavimą laikinuoju nedarbingumu. Per dieną atkeliauja keli prašymai patikrinti, ar asmuo, turintis gydytojo išduotą nedarbingumo pažymėjimą, iš tiesų serga, o gal nedarbingumo laikotarpį išnaudoja kaip papildomus laisvadienius. Svarbu žinoti, kad gaudami ligos išmoką, privalome laikytis tam tikrų taisyklių.

Atėjus vasarai, gyventojai stengiasi išnaudoti kiekvieną laisvą minutę. Kai kurie žmonės pramogauti ketina net sirgdami ir turėdami nedarbingumą – tikrą ar tariamą. Tačiau „Sodra“ įspėja, kad už kelionės prie jūros nedarbingumo laikotarpiu iš žmonių gali būti atimta nedarbingumo išmoka. Vis dėlto panašu, kad gyventojams tai nė motais ir jie ieško būdų, kaip apgauti sistemą.

Į šalies poliklinikas toliau gausiai plūstant sukarščiavusiems ir susirgusiems gyventojams tiek pacientai, tiek patys gydytojai piktinasi nedarbingumų išdavimo tvarka. Nors dažnam ligoniui tereikia pailsėti kelias dienas išsisergant namuose, norint gauti nedarbingumą paprastai reikalaujama gyvai atvykti į gydymo įstaigą. Portalui tv3.lt vilnietė Milda (tikrasis vardas redakcijai žinomas) skundėsi, kad nedarbingumų išdavimo tvarka šiuo metu atrodo nelogiška.

Sergamumui gripu ir kitomis peršalimo ligomis augant kaip ant mielių, gydytojai priversti suktis kaip voverės rate. Kone pusę priimamų pacientų per dieną sudaro ekstriniai ligoniai, kuriems dažnu atveju reikia ir nedarbingumo. Pasak medikų, tai neretai tėra vienas formalumas, tačiau reikalauja papildomo biurokratizmo.

Socialiniame tinkle „Tik Tok“ daugumai vartotojų žinoma ir atpažįstama fotografė lietuvė, turinio kūrėja Brigita Povilionienė neseniai pasidalino įrašu, kuriame pasipiktino esama sveikatos tvarka. Moteris pasakoja, kad praėjus 8 metams po ligos, kuomet sirgo sunkia kiaušidžių onkologine liga, jai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba sumažino nedarbingumo grupę.

Susirgote eiliniu peršalimu ar kitaip šiek tiek negaluojate? Gerai, jei darbdavys supratingas ir leidžia kelias dienas neateiti į darbą. Visgi kiek kitaip viskas atrodo, jei net ir dėl lengvo susirgimo žmogui pasakoma bet kuriuo atveju kreiptis į šeimos gydytoją. Savo ruožtu patys šeimos gydytojai atkreipia dėmesį, kad jei atsirastų oficiali sistema, kai kelias nedarbingumo dienas įteisintų darbdavys, tai leistų daug ką išspręsti. Pažymima, kad dėl to galėtų sumažėti ir eilės pas gydytojus.

Kylantys susirgimų COVID-19 skaičiai, specialistų teigimu, neturėtų taip gąsdinti, mat kol kas nepastebima, kad nauji omikrono variantai nulemtų sunkesnes ligos formas ar mirtis. Visgi šeimos gydytojai susiduria su kita realybe ir sako, kad pacientams kyla daug neaiškumų, ar būtina sergant atvykti į polikliniką. Be to, daug patogiau būtų grįžti į nedarbingumo išdavimus nuotoliniu būdu.

Kasdien vis dar nustatant apie 10 tūkst. ir daugiau naujų užsikrėtimų koronavirusu, dėl nedarbingumo išdavimo toliau kaista ne tik šeimos gydytojų, bet ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) telefonai. Jo darbuotojams nespėjant dalinti „biuletenių“ jau planuojama net ilginti terminą išdavimui. Kada kur reikia kreiptis, norint gauti nedarbingumą dėl koronaviruso?   „Sodra“ patikino, kad po rekordinio sausio nedarbingumo pažymėjimų skaičius toliau išlieka didelis.

Dirbantys žmonės serga šimtais tūkstančių – vien per sausį „Sodra" išdavė apie 400 tūkstančių nedarbingumo pažymėjimų – 60 procentų daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Maža to, persirgę koronavirusu žmonės juo užsikrečia ir antrą, ir netgi trečią kartą. Apie tai, kad kaip ant mielių augantis sergančių darbuotojų skaičius jau ima trukdyti įmonių veiklai skelbia „Lietuvos paštas“ ir „Vilniaus viešasis transportas“ – įmonės įspėja, kad jų paslaugos gali vėluoti.

Dėl milžiniško sergančiųjų COVID-19 pacientų srauto teigiantys dabar esantys kaip fronte šeimos gydytojai piktinasi, kad neveikiančios sistemos tik dar papildomai apsunkina darbą. Jei pykčio strėlės skrieja ne trinkančios e.sveikatos, tai neveikiančios „Sodros“ sistemos link. Portalas tv3.lt primena rašęs, kad dar praėjusią savaitę dėl „Sodros“ sistemos sutrikimo gydytojai negalėjo išduoti nedarbingumo lapelių.

Gydytojai įspėja, kad vis augančios darbo valandos ir didėjantys užduočių skaičiai gali lemti darbuotojų emocinį ir fizinį perdegimą, todėl džiaugiasi, kad pagaliau Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) perdegimą įtraukė į ligų sąrašą. Jiems antrina ir darbuotojų atstovai. Anot jų, darbuotojai neskaičiuoja darbo valandų, dirba netausodami savo sveikatos. Tačiau darbdaviai nesutinka, kad perdegimas yra liga, dėl kurios reikėtų duoti nedarbingumą.

79 metų Valerija iš Tauragės jau pusmetį gyvena be vienos rankos. Odos vėžiu serganti moteris nusprendė kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, tačiau moters situacija nepasirodė užtektinai rimta. Po vyro mirties Valerija susirgo vėžiu. Ant moters rankos užaugo didžiulis piktybinis auglys, tad šią teko amputuoti ir šitaip išgelbėti Valerijos gyvybę.

Daliai darbdavių išsakius nuogąstavimus, kad nuotoliniu būdu taip vadinamą biuletenį galintys gauti darbuotojai neretai linkę simuliuoti ligą ir „prisidurti“ laisvą dieną kitą, šeimos gydytojai po tokių pareiškimų tik priversti gūžčioti pečiais. Jie pabrėžia, kad nedarbingumo lapelių be reikalo į kairę ir dešinę „nemėto“.  Darbdaviai teigia, kad pandemijos metu išaugo ligas simuliuojančių darbuotojų skaičius.

Pandemija griauna gerovės valstybės viziją. Nevyriausybinės organizacijos ir Lietuvos bankas perspėja, kad pajamų nelygybė nemažėja, o didėja. Labiausiai kenčia gaunantys mažas pajamas, o turčiai toliau lobsta. Nedarbas Lietuvoje viršija ES vidurkį ir yra didesnis nei Estijoje ir Latvijoje. Profsąjungos reikalauja vyriausybę skubiai didinti pašalpas ir mažas algas. Tačiau vyriausybė prašo palaukti bent iki vasaros pabaigos, mat šiuo metu dar vertina buvusių valdančiųjų palikimą.

Nedarbingumo išmokas už kelis prižiūrimus nuotoliniu būdu besimokančius mažamečius vaikus galės gauti ir abu tėvai, išmokos bus numatytos ir už namuose likusius darželinukus, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „Jeigu yra du-trys vaikai šeimoje ir tikrai sudėtinga vienam šeimos nariui pasirūpinti vaikais – apie tai kaip tik diskutuojame. Manome, kad tikrai turėtu būti galima nedarbingumą pasiimti ir abiem tėvams.

Pandemijai nesiliaujant ir visai šaliai grįžtant prie griežtesnių apribojimų, dirbantys gyventojai kai kuriais atvejais turi galimybę kreiptis į asmens sveikatos įstaigą dėl laikino nedarbingumo suteikimo ir ligos išmokos mokėjimo. Kaip ir anksčiau, dėl nedarbingumo, susijusio su koronavirusu, į asmens sveikatos priežiūros įstaigą reikia kreiptis nuotoliniu būdu.

Šiaulių apygardos teismas ketvirtadienį kaltomis dėl korupcinių nusikaltimų nustatinėjant darbingumą pripažino buvusią Šiaulių Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos vietinio skyriaus vedėją Jurgą Staponkienę ir šioje tarnyboje dirbusią medikę Aldutę Žebrauskienę.

Tęsiantis ekstremaliajai situacijai daug nepatogumų gyventojams kyla tvarkant dokumentus. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba primena, kaip šiuo pandeminiu laikotarpiu kreiptis dėl neįgalumo ir darbingumo nustatymo. Pabrėžiama, kad kreipiantis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT) pakartotinai galimi keli prašymo nustatyti negalią ir kitų reikiamų dokumentų pateikimo būdai.

Dėl moksleiviams įvairiose šalies ugdymo įstaigose nustatomos COVID-19 infekcijos daug galvos skausmo tenka ne tik įstaigų vadovams, bet ir tėvams. Jau dabar pasigirsta skundų, kad sunku gauti nedarbingumą vaikui turint peršalimo simptomų. Negana to, epidemiologų nurodymu vaikui prireikus izoliuotis nors tėvai nedarbingumą gaus, tačiau ne „Sodros“ išmoką.

Kai Lietuvos gyventojai grįžta iš šalių, paveiktų koronaviruso, arba turi sąlytį su sergančiuoju, būtina izoliuotis 14 dienų. Jeigu asmeniui nepaskelbta prastova ir jis neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu, privalomai izoliacijai gali būti išduodamas nedarbingumo pažymėjimas, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime spaudai.

Visi sprendimai dėl neįgalumo, darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių, kurių galiojimas baigiasi karantino metu, bus automatiškai tęsiami visą karantino laikotarpį ir dar 3 mėnesius pasibaigus karantinui. Tas pats būtų taikoma, jei sprendimo galiojimas baigiasi netrukus po karantino – tai reiškia, kad 3 mėnesius nuo karantino pabaigos datos galios iki tol priimtas sprendimas dėl negalios.

Lietuvoje nuo karantino pradžios praėjus beveik dviem mėnesiams, situacija darbo rinkoje stabilizavosi – atleidžiamų žmonių skaičius dažniausiai neviršija įdarbinamų, taip pat mažėja turinčiųjų laikiną nedarbingumą bei esančiųjų prastovose, sako „Sodros“ direktorė.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pranešė, kad sprendimai dėl dalinio darbingumo, neįgalumo ir specialiųjų poreikių nustatymo nukeliami iki karantino pabaigos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat pasiuntė žinią tėvams, kurie pasiėmę nedarbingumą dėl to, kad neturi kam palikti savo vaikų.

Karantiną pratęsus iki balandžio 13-osios, šį pirmadienį baigia galioti dalies tėvų gauti nedarbingumo pažymėjimai vaikų priežiūrai. Jie nebus pratęsiami automatiškai, tėvai patys turi kreiptis į šeimos gydytojus, prašydami pratęsimo, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija teigia ieškanti sprendimų, kaip keisti šį procesą. Dviem savaitėms sustabdžius ugdymo procesą švietimo įstaigose, apie 50 tūkst.

Depresija tampa vis didesne grėsme žmonių sveikatai visame pasaulyje. Manoma, kad 5–7 procentai žmonijos serga depresija, ir ligos atvejų nuolat daugėja. Pasaulio sveikatos organizacija pranašauja, jog unipoliniai depresiniai sutrikimai išsivysčiusiose šalyse netrukus taps pagrindine negalios ir nedarbingumo priežastimi.  Susirgti gali kiekvienas  Vilnietis Žilvinas Mišeikis daug metų dirbo širdžiai mielą advokato darbą, buvo aktyvus, veiklus žmogus.

Susirgę keliaujate pas šeimos gydytoją, gaunate nedarbingumą ir gydotės pagal duotus nurodymus – atrodytų, viskas sunegalavus sveikatai turėtų vykti tokia schema. Vis dėlto specialistai neslepia, kad neretai asmenys ne tik pamiršta laikytis nustatytų nedarbingumo taisyklių, bet ir simuliuoja ligą. Todėl nereikėtų nustebti, kad ir kai kurie ligos išmoką gali matyti kaip savo ausis.

Dar gruodžio viduryje surengtoje diskusijoje pacientų organizacijos kėlė kiek kurioziškai skambėti galinčią problemą. Pasirodo, į kokį Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) teritorinį skyrių paskambinęs ir nemokėdamas paklausti, reikiamos pagalbos gali ir nesulaukti, mat paprasčiausiai pavartoji ne tokį terminą. Siekiant mažinti tokių nesusipratimų pateikiame, kada kokia negalia yra nustatoma.  „Pavyzdžiui, žmogus klausia, kaip gali gauti neįgalumą.

Negalia žmogų užklumpa netikėtai, nepasiruošusį, dažniausiai – nieko nežinantį apie jo laukiančius gyvenimo iššūkius. Nors valstybėje yra sukurta neįgaliųjų paramos sistema, pirmą kartą su šia situacija susidūrę žmonės nežino, kas jiems priklauso, kur kreiptis dėl vienokios ar kitokios pagalbos.

Dar prieš pat didžiąsias metų šventes į portalo tv3.lt redakciją kreipėsi kaunietė Daiva, negalinti patikėti, kad jos paralyžuotam ir jau ketverius metus prie lovos prikaustytam 63-erių metų amžiaus vyrui nustatytas 10 procentų darbingumas. Moteris piktinosi atsakingų tarnybų abejingumu ir nežmoniškumu, nes jų tikrinimai esą leidžia suvokti, kad jei „daržovė“ gali kalbėti, tai jam 100 procentų slauga nepriklauso.

Pacientų organizacijos dalinasi Sveikatos apsaugos ministerijos paruošta svarbiausia informacija, ką būtina žinoti neįgaliesiems ir juos slaugantiems asmenims.   Šeimos gydytojo vizitas į namus, ambulatorinės slaugos paslaugos namuose, kompensuojamosios priemonės – viskas išsamiai pateikiama Sveikatos apsaugos ministerijos parengtoje atmintinėje. Ji skirta tiek neįgalumą turintiems asmenims, tiek juos prižiūrintiems artimiesiems.

Asmuo paskambina į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT) arba Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ir klausia, ar gali gauti neįgalumą. Tačiau tik sulaukia atsakymo: „Jūs esate suaugęs žmogus, neįgalumo gauti negalite“. Suvok, neįgalumas suteikiamas tik vaikams.

Pristačiusi trečiojo ketvirčio darbo pajamų apžvalgą „Sodra“ paskelbė ir dažniausias ligas, kurios pagal nedarbingumo pažymėjimus buvo apmokėtos ir jos biudžeto. Jei jauni žmonės dažniausiai „biuletenį“ dažniausiai gavo dėl kvėpavimo takų ligų, vyresnio amžiaus grupėje dominuoja kiti susirgimai.

Premjero Sauliaus Skvernelio darbe nebus ir ketvirtadienį, jam dar vienai dienai nustatytas laikinas nedarbingumas. „Medikų rekomendacijos yra tas dalykas, ko premjeras laikosi. Buvo planuojama, kad premjeras šiandien bus darbe, bet prireikė dar vienos dienos“, – BNS sakė premjero atstovas Tomas Beržinskas. Nedarbingumą ministras pirmininkas buvo pasiėmęs ir trečiadienį. Jo atstovas Tomas Beržinskas trečiadienį BNS teigė, kad S. Skvernelio darbe nebus tik vieną dieną.

Trečiadienį premjerui Sauliui Skverneliui nustatytas laikinas vienos dienos nedarbingumas, pranešė Vyriausybė. Kaip BNS informavo ministro pirmininko atstovas Tomas Beržinskas, poilsio dieną S. Skvernelis pasiėmė organizmo atstatymui. „Premjeras vadovaujasi medikų rekomendacija, pagal kurią, viena diena skiriama organizmo atstatymui“, – sakė T. Beržinskas. Trečiadienį, kol nebus S. Skvernelio, jį darbe pavaduos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.