Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad šiuo metu tik dedami pagrindiniai akmenys, o įgyvendinti visa tai teks jau kitiems.
„Užvedėme temas, kur reikia sudėti tam tikrus akmenis, kur kiti politikai galės džiaugtis. <...> Mes dirbame 5 kryptimis ir jei pastaruoju metu buvau daugiau kalbama apie asmens sveikatos priežiūros paslaugas, tai mes dar turime ir sistemos atsparumo grėsmėms klausimus, ilgalaikės priežiūros, skaitmenizavimo, psichikos sveikatos klausimus, kurie neteisingai liko paraštėse. O jie visi yra viename kontekste“, – kalbėjo jis.
Nuo naujų metų – dar tik pilotinis pavėžėjimo modelis
Vienas pirmųjų darbų, apie ką kalba ministerija sveikatos tinklo reformos kontekste – pavėžėjimo paslauga. Tiesa, nepaisant to, kad su pavėžėjimo problemomis susiduriama jau dabar, nuo kitų metų dar tik planuojamas pilotinis modelis keliose šalies savivaldybėse.
„Mes dar šiais metais skiriame keletą milijonų eurų pilotiniams projektams, bus atsirinkti kai kurie regionai, savivaldybės, kuriose išbandysime, kaip tai veikia. Tada pažiūrėsime, ar reikia sugrįžti su kokiais nors pasitikslinimais“, – aiškino A. Dulkys.
„Manau, kad mums geram pilotui išsiaiškinti reikėtų ne mažiau kaip dviejų regionų. Kol kas man yra aiškiau dėl Kauno, nes turime turėti regioną, kur yra šitie darbai organizuojami“, – kalbėjo SAM vadovas.
Ministras priminė, kad pavėžėjimo modelio kūrimas glaudžiai susijęs su greitosios pagalbos tinklo reforma. Jis teigė, kad jau šiuo metu yra kelių klasių greitosios automobiliai, kai kurios klasės netinka skubiai pagalbai, pavėžėjimui bus įsigyjama daugiau transporto priemonių, o greitosios pagalbos sistema bus apskritai perginkluota.
„Bus perkami 225 nauji automobiliai, 5 iš jų – masinių nelaimių atvejais“, – sakė A. Dulkys.
Kuriant pavėžėjimo sistemą, pasak ministro, planuojama pasinaudoti buvusiu karštosios koronaviruso linijos numeriu 1808.
„Ir dabar yra savivaldybės, kurios veža, nes yra socialinių paslaugų katalogai tiems žmonėms, kurie neturtingi, turi negalių, gyvena atokiose vietovėse. (...) Tačiau tokios bendros struktūros ir tvarkos nėra“, – sakė viceministrė Danguolė Jankauskienė.
Tačiau Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos vadovė Vida Augustinienė tvirtino, kad jau dabar su pavėžėjimu yra daugybė problemų, ypač jei žmogui reikia atvykti į gydymo įstaigą iš tolimesnės kaimo vietovės.
„Dabar pacientams iš tolimesnių kaimų dažnai kyla problema dėl nuvažiavimo ir parvažiavimo. Būna ir taip, kad greitoji išveža, suteikia paslaugas, o tada viduryje nakties jis išleidžiamas ir negali grįžti, nes ne visos šeimos turi automobilius. Gerai, jei yra koks suoliukas, tai tenka sėdėti ten ir laukti“, – kalbėjo ji.
Rezidentus siųs į regioną
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas teigė, kad reformos tikslas – ne uždarinėdami ligonines, bet efektyvindami pirminę sveikatos priežiūrą. „Nieko nedarant sveikatos sistema būtų tik grimzdusi“, – konstatavo jis.
Parlamentaras pažymėjo, kad artėjanti rudens sesija bus skiriama ne vienam įsisenėjusiam klausimui spręsti. Visų pirma – įstatymo pataisos dėl rezidentų, kuriomis būtų numatoma, kad ne mažiau nei 30 proc. rezidentūros praktikos atliktų ne tik dviejose universitetinėse įstaigose.
„Ten per daug rezidentų, jie negauna veiklos“, – sakė A. Matulas.
„Į rezidentą turi būti požiūris kaip į darbuotoją, o ne nemokamą darbo jėgą. Tikisi, kad prailginus praktiką daugiau rezidentų patirtų kuo daugiau patirčių regionuose, nes dabar tik 2–3 proc. rezidentų praktikuojasi už Kauno ir Vilniaus ribų“, – pridūrė A. Dulkys.
A. Matulas taip pat atkreipė dėmesį į vaistines – kadangi bus draudžiama farmakotechnikų veikla neprižiūrint vaistininkui, reikės išspręsti, kaip sustabdyti mažų vaistinių griūtį.
Anot politiko, ne mažiau svarbus klausimas dėl kompensuojamųjų vaistų priemokų, korupcija privačiose įstaigose, kai už ligonių kasų apmokamas paslaugas dar imamos papildomos priemokas.
Tarp prioritetų – paslaugų prieinamumo gerinimas
Anot A. Matulo, vis tik vienas didžiausių prioritetų – paslaugų prieinamumo gerinimo klausimas.
Kalbėdamas apie šeimos gydytojus ministras pabrėžė, kad pagrindinis tikslas – kad šeimos gydytojas didžiausią laiko dalį skirtų gydymui ir diagnostikai.
„Ką mes pradėjome – jau yra gal 11 padaryta įvairių pakeitimų, kuriuos darbus galėtų daryti slaugytojai, slaugytojų padėjėjai – tai galėtų būti nedarbingumo išrašymas, receptinių vaistų pratęsimas, ruošiamasi, kad galėtų daugiau ir prevencinių programų paimti. Tai, ką matau šiame momente, kai jau turime padarę tam tikrų patobulinimų, tas procesas nevyksta visiškai taip, nes turime pacientų įpročius – kai kurie pacientai reiškia nepasitenkinimą, jie nori bendrauti su pačiu gydytoju“, – sakė A. Dulkys.
Jis priminė, kad per artimiausius 5 metus vien į šeimos gydytojų komandos stiprinimą ketinama investuoti 100 milijonų eurų.
„Pacientas naudą pajaus tada, kai reformoje pavyks visais klausimais padaryti proveržį. Eilės susidaro ne tik todėl, kad trūksta galimybių slaugytojui, slaugytojo padėjėjui galimybių padėti gydytojui, bet ir nevienodas prisiregistravimas prie elektroninės sistemos“, – sakė A. Dulkys.
Nauji poreikiai dėl visuomenės senėjimo
Plačiau apie ilgalaikės priežiūros sistemos viziją kalbėjusi ministro pirmininko patarėja sveikatos apsaugos ir neįgaliųjų klausimais Živilė Gudlevičienė pažymėjo, kad senėjimo problema bus tik aktualesnė.
„Antrus metus intensyviai dirbame darbo grupėje, labai plačiai deriname šį projektą. Visuomenė sensta dėl geresnės sveikatos priežiūros ir sveikatos trukmė ilgėja. Ir susiduriama su problema – mums reikės ilgiau išlaikyti asmenis aktyvius ir kuo ilgiau išlaikyti juos jų natūralioje aplinkoje“, – sakė ji.
Ž. Gudlevičienė nurodė, kad yra numatytos trys pagrindinės reformos šioje srityje kryptys – tai ilgalaikė asmens sveikatos priežiūra namuose, dienos stacionarai, vadinamieji „senelių darželiai“, kur dėmesys būtų teikiamas ne tik sveikatos priežiūrai, bet ir socializavimosi funkcijai.
„Trečias elementas – stacionarinė globa ir slauga. Tikra labai daug problemų šioje srityje, kad žmogaus senatvė būtų ori“, – sakė ji.
Išrašyti vaistai nelygu psichikos sveikata
Seimo Sveikatos reikalų komiteto Psichikos sveikatos pakomitečio pirmininkas Linas Slušnys atkreipė dėmesį, kad dabar nėra teisinga tendencija, žiūrint kiek vaistų yra suvartojama gydant psichikos sveikatos sutrikimus.
„Matau, kiek išleidžiame vaistams ir kaip mes įsivaizduojame psichikos sveikatą. Kol kas psichikos sveikatą suvokiame labai paprastai – išrašyti vaistai lygu psichikos sveikata. Mes dar nesuprantame, kad ne vaistai gydo, o žmonių santykis. Tai ateityje mano vizija ar mūsų tikslas – kad kuo daugiau būtų gaunama įvairių psichikos sveikatos paslaugų“, – sakė jis.
L. Slušnys neslėpė, kad pokyčių greitis nebus toks didelis, nes tai yra tolesnis reformos etapas. Jis pabrėžė, kad sunkiausia dalis šiuo metu yra paslaugų pasiekiamumas ir specialistų trūkumas.
„Turime labai daug psichikos sveikatos centrų, bet kai norime gauti paslaugą konkrečiai situacijai, to nėra. Turi būti aiškiai struktūruota, kad jei yra krizė, žmogus turi patekti greitai. Psichikos būklė turi nulemti, kokia paslauga kada gaunama“, – sakė jis.
Numatyta, kad reforma vyks visose 60-tyje savivaldybių ir užtruks penkerius metus. Jai finansuoti suplanuota 710,9 mln. eurų Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų.