Tai „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ konstatavęs Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas pastebėjo, kad daug žmonių pavasarį skundžiasi ne tik didesniu nuovargiu, bet net išsekimu.
„Bet tam yra konkretus paaiškinimas. Viena, su maistu pavasarį jau nelabai gauname tų medžiagų ir tokį jų kiekį, kiek turėtume gauti. Velykų laikotarpis – dar truputį per ankstyvas, dar neišdygo mūsų vietinės daržovės, žalialapės daržovė, kurios biologiškai labai vertingos, dar valgome tai, ką ir žiemą.
O tyrimai rodo, kad ir kaip daržovės būtų išlaikytos per žiemą – ar sandėliuotos, ar konservuotos, jų biologinė vertė jau yra mažesnė. Žmogui gi reikia visų medžiagų, ir jei pažiūrėtume į rekomenduojamas maistinių medžiagų normas, nepamatytume, kad vienos jos yra žiemai, kitos – vasarai, dar kitos rudeniui ar pavasariui. Mums nuolatos reikia gauti medžiagų tais kiekiais, kurių reikia organizmui, o pavasarį to negauname. Aišku, saulės nebuvo, vitamino D trūksta visiems“, – komentavo jis.
Mitybos specialistas atkreipė dėmesį, kad šaltuoju metų laiku žmonės apskritai mažiau juda, būna užsidarę namuose, daugiau sėdi.
„O fizinis aktyvumas irgi suaktyvina visas organizmo sistemas – tada visi procesai vyksta geriau, tai aktyvina ir visą organizmą iš vidaus, ir kelia nuotaiką“, – pastebėjo R. Stukas.
50 proc. maitinasi netinkamai
Pasak profesoriaus, kitas didelį nerimą keliantis dalykas, kurį patvirtina tyrimai, yra tai, kad lietuvių mityba iš principo yra nevisavertė.
„Nors ir daug kalbama, dirbama, negalima sakyti, kad gyventojai nemokomi sveikos mitybos, tyrimai rodo, kad, grubiai imant, 50 proc. lietuvių maitinasi ne taip, kaip turėtų, ir jiems gresia įvairios lėtinės, netinkamos mitybos sąlygotos ligos. Jie negauna arba vienų, arba kitų medžiagų, negauna tų medžiagų, kurios turi fiziologinį poveikį. Kalbu apie biologiškai aktyvias medžiagas – vitaminus, provitaminus, bioflavanoidus.
Trūksta net ir skaidulinių medžiagų, kurios būtino žarnyno „gerųjų“ bakterijų gyvybingumui palaikyti. O, kaip žinia, serotoninas, vadinamas laimės hormonas, 95 proc. jo sintezuojama žarnyne. Tam, kad tie impulsai eitų į smegenis, būtina sklandi „gerųjų“ žarnyno bakterijų gyvybinė veikla. Jei ji sutrikusi, bakterijų kiekis nepakankamas, žmonės valgo daug vartoti jau paruošto maisto, kur yra daug konservantų, jie irgi slopina tas bakterijas. Tuomet serotoninas negali siųsti impulsų į smegenis ir to laimingumo trūksta“, – sudėtingą mechanizmą aiškino R. Stukas.
Pirmiausia svarbus skonis
Paklaustas, kur šuo pakastas – ar žmonės neišgali sau leisti sveikiau maitintis, ar tiesiog stokoja žinojimo, kas yra sveikatai palanku, pašnekovas teigė, kad greičiausiai tai lemia įsisenėję mitybos įpročiai.
„Jie yra suformuojami šeimose, gal žmonės anksčiau tiek neskirdavo dėmesio mitybai kaip sveikatai įtaką darančiam veiksniui ir tie įpročiai susiformavo daugiau pagal skonį. Nes, sveikata, kaip rodo tyrimai, iki paskutinių metų būdavo trečioje vietoje arba kartais antroje. Pirmoje vietoje prieš kokius 20–25 metų būdavo kaina, nes žmonės žiūrėjo, kad maistas būtų pigesnis, o po to – svarbus skonis, kad tik būtų skanu. Sveikata gi būdavo trečioje vietoje, kiti į ją visai nekreipdavo dėmesio.
Bet 2021 m. tyrimas, kurį atliko visuomenės sveikatos katedra, parodė, kad pirmą kartą sveikata žmonėms buvo pirmoje vietoje. Tai reiškia, kad 31 proc. gyventojų visų pirma galvoja apie sveikatą, o kiti žiūri į skonį, kainą. Kita vertus, 31 proc. – tai yra daugiausiai procentų, bet 69 proc. apie tai negalvoja“, – apgailestavo profesorius.
Kiaušiniai – labai vertingas maistas, tačiau būtinas saikas
Pokalbio metu aptartas ir velykiniu laikotarpiu itin aktualus produktas – kiaušinis. Nors ne kartą yra peiktas dėl širdies ir kraujagyslių ligų riziką didinančio cholesterolio kiekio, R. Stukas patvirtino, kad šis produktas yra reabilituotas.
„Akcentas yra kiaušinio baltymas – tai yra pats geriausias baltymas, priimta, net jo etalonas. Jei lygintume žalią kiaušinį ir virtą, žymiai geriau įsisavinamas virtas – įsisavinama beveik 98 proc. Trynyje yra cholesterolio ir dėl to ilgą laiką būdavo akcentuojama, kad juos reikia riboti, nes tai skatina širdies ir kraujagyslių sistemos ligų riziką, kas Lietuvoje yra pagrindinė mirties priežastis.
Grubiai imant, 50 proc. lietuvių maitinasi ne taip, kaip turėtų, ir jiems gresia įvairios lėtinės, netinkamos mitybos sąlygotos ligos.
Šiandien kiaušinis vis tik reabilituotas, yra ištirta jo cheminė sudėtis, jame yra ir kitų medžiagų, jos yra labai gerai subalansuotos. Kiaušinio trynyje yra lecitino, kuris, kaip sakoma, veikia priešingai nei cholesterolis. Jei mityba bendrai yra sveika, tai kiaušinis tikrai žalos nedaro“, – patikino specialistas.
Pasak jo, jau yra tą patvirtina ir vis daugiau publikacijų rimtuose moksliniuose žurnaluose.
„Jei žmogaus mityba yra sveika, kiaušiniai tikrai gali būti valgomi. Ir netgi teko skaityti rimtame moksliniame žurnale, kad 12 kiaušinių per savaitę, jei mityba yra sveika, žalos nepadarys“, – sakė R. Stukas.
Nėra geriausias pasirinkimas pusryčiams
Vis tik jis pabrėžė, kad nereikia persistengti, vienu kartu nesuvartoti savaitės normos. Be to, pasirodo, kiaušiniai nėra pats geriausias maistas pusryčiams:
„Dažniau žmonės per pusryčius valgo kiaušinius, bet šiaip pusryčiams mitybos specialistai rekomenduoja daugiau rinktis angliavandenių turinčio maisto, tai yra košes. Kiaušinį sudaro baltymai ir riebalai, tad pagal sudėtį tai nėra geriausias pasirinkimas, bet mitybos įvairovei galima suvalgyti ir jį.
Pagal sudėtį kiaušinis tinkamas pietums, kalbant apie vakarienę, viskas priklauso nuo kiekio, vienas kiaušinis tikrai nepakenks. Tas pats kalbant ir apie pusryčius – svarbiausia, kad tai netaptų kasdienės mitybos įpročiu, kad kiekvieną rytą – po kiaušinį.“
Paklaustas, geriau valgyti virtą kiaušinį ar rinktis kiaušinienę, R. Stukas patarė pirmąjį variantą.
„Geriau virtas kiaušinis, nes kepant kiaušinienę naudojami riebalai, jų prisigeria, tad vis tik kepimas nėra pats geriausias būdas. Virtas kiaušinis bus ir gerai įsisavintas, jame nebus riebalų. Bet vėlgi klausimas, su kuo jis bus valgomas. Galime ant duonos plonai užsitepti sviesto – sveika būtų taip, kad tepant užsidengtų skylutės, o perteklių peiliu nubraukti.
Dalis žmonių mėgsta su majonezu – jo tikrai reikėtų nedaug. Net ir mažas majonezo kąsnelis jau duoda skonį, bet nereikia, kad kiaušinis plaukiotų majoneze. Jei bus tik kiaušinis, šiek tiek druskos ir daržovės – tai jau idealus variantas“, – kalbėjo mitybos specialistas.
Tuo metu renkantis tarp kietai ar minkštai virto kiaušinio pašnekovas pabrėžė, kad svarbiausia pilnai išvirti baltymą. Taip pat nereikia virti tiek, kad trynys net pamėlynuotų.
„Kalbant apie kiaušinius, turime nepamiršti ir maisto saugos klausimo. Paprastai valgome vištų kiaušinius, jų viduje salmonelių nerasime, bet jų gali būti ant paviršiaus. Todėl labai svarbu, kad kiaušinis nebūtų įtrūkęs, nebūtų kiaušinio duženų, kad jos nepatektų į vidų. Šiaip norint užtikrinti saugą geriausia, kai jau yra sutraukiamas baltymas, tada jis bus gerai įsisavinamas, o trynio nebūtina labai kieto. Kiaušinyje yra be galo daug įvairių, biologiškai aktyvių medžiagų, įvairių vitaminų, provitaminų. Bet svarbu nepervirti“, – pabrėžė R. Stukas.
Jis kartu priminė, kad tuo metu salmonelių žąsų ir ančių kiaušiniuose jau galima rasti viduje, dėl to jie naudojami tik pramonės įmonėse, kur yra užtikrinama tikrai labai aukšta temperatūra, kai salmonelės žūsta.
Dieta – tik su gydytojo priežiūra
Profesorius laidoje kritiškai atsiliepė ir apie įvairias dietas. Pasak jo, dabar šis žodis plačiai vartojamas, bet dažnai ne visai teisingai.
„Šiaip mes dietą suprantame kaip tam tikrų maisto produktų ir patiekalų derinimą esant vienokiam ar kitokiam sveikatos sutrikimui, ligai, ir tą dietą paskiria gydytojas dietologas. Dabar matome įvairių populiarių valgymo rekomendacijų, kurias vadiname dietomis“, – pastebėjo jis.
Nors neretai dietų mados praeina taip greitai, kaip ir atėjusios, kai kurios užsibūna ilgiau. Viena tokių dietų – keto dieta. Vis tik R. Stukas ja ragino per daug irgi nesižavėti, nes dar trūksta patikimų duomenų apie jos poveikį.
Nukritusius kilogramus užfiksuosime gal po mėnesio kito, kai sveikatos sutrikimus – po metų kitų, kurie gal bus ir negrįžtami.
„Jei žmogus įprastai maitinosi ir staiga kardinaliai pakeitė savo mitybą, tai organizmui visų pirma yra stresas. Gal jis apribojo suvalgomo maisto kiekį, natūraliai kūno svoris gali kristi. Bet mintyje riekia turėti ne vien kūno svorį, o bendrai sveikatą. Svarbiausia laikantis dietos sau nepakenkti. Nukritusius kilogramus užfiksuosime gal po mėnesio kito, kai sveikatos sutrikimus – po metų kitų, kurie gal bus ir negrįžtami. Taigi drąsiai eksperimentuoti nereikėtų. Dar neturime ilgalaikių, pagrindžiančių duomenų keto dietos naudą, kad tai tikrai būtų saugu pakankamai“, – pastebėjo jis.
Specialistas pabrėžė, kad mityba turi būti įvairi, būtina gauti visų medžiagų, mat jei kokios vienos organizmas negaus, tai jau gali atsiliepti bendrai būklei.
„Gal subjektyviai to net nepajausime, bet kažkas jau gali būti kitaip. Procesai jau gali vykti ne taip sklandžiai, tada prasideda kažkokie lėtiniai procesai, o didesnės pasekmės gali pasijusti po kelių metų ir žmogus net nežinoti, kodėl taip yra. Taigi siūlyčiau valgyti įvairų maistą, o norint surikiuoti mitybą kažkaip netradiciškai, vis tiek siūlyčiau pasitarti su specialistu, gydytoju dietologu“, – patarė R. Stukas.
