Drugelio formos liauka, esanti apatinėje priekinėje kaklo dalyje, žemiau Adomo obuolio, taip skydliaukę apibūdina klinikos „UnaVita“ gydytoja endokrinologė Aistė Galkinė. Pasak moters, skydliaukės dvi šonines jungtis jungia sąsmauka, o liaukai esant normalaus dydžio, žmonės jos net nejaučia.
Svarbiausia šios liaukos funkcija – hormonų gamyba, kuri reguliuoja organizmų medžiagų apykaitą. Taip pat skydliaukė kontroliuoja širdies, kaulų bei raumenų, virškinimo sistemos funkciją, smegenų vystymąsi.
„Normaliai skydliaukės veiklai reikalingas jodas, gaunamas su maistu. Ląstelės, gaminančios skydliaukės hormonus, labai specifiškos jodo įsisavinimui iš kraujo ir panaudojimui hormonų sintezei”, – aiškina gydytoja endokrinologė A. Galkinė.
Simptomatika
Anot gydytojos, pasaulyje skydliaukės ligomis serga apie 200 milijonų žmonių. Susirgti skydliaukės ligomis gali įvairaus amžiaus grupių ir rasių žmonės, tačiau šios liaukos sutrikimai nuo 5 iki 8 kartų dažniau pasireiškia moterims.
Gydytoja endokrinologė išskiria dvi skydliaukės sukeltus simptomų negalavimus – hipertirozę ir hipotirozę. Jų pobūdis priklauso nuo to, ar skydliaukė išskiria per daug hormonų, ar permažai hormonų.
„Hipertirozės simptomai, esant skydliaukės hormonų pertekliui: svorio mažėjimas, dažnas pulsas, kaščio netoleravimas, dirglumas, nervingumas, raumenų silpnumas, rankų drebėjimas, mėnesinių ciklo sutrikimas“, – vardina simptomus gydytoja A. Galkinė.
Hipotirozės simptomai, esant skydliaukės funkcijos nepakankamumui, skiriasi nuo hipertirozės sukeliamų negalavimų. Skydliaukės funkcijos nepakankamumui priskiriami šie simptomai: svorio padidėjimas, lėtesnis pulsas, nuovargis, mėnesinių ciklo sutrikimas, užmaršumas, sausa oda ir plaukai, užkimęs balsas, šalčio netoleravimas.
„Be to, hipotirozę dažnai lydi skydliaukės padidėjimas, žinomas kaip gužys”, – priduria gydytoja endokrinologė.
A. Galkinė taip pat perspėja, kad sunerimti ir kreiptis į specialistą reiktų tuomet, kai atsiranda minėti pagrindiniai simptomai, kurie ir išduoda, jog sutriko skydliaukės veikla.
Hipertirozė ir hipotirozė
Pernelyg aktyvią ar sulėtėjusią skydliaukės veiklą sukelia įvairūs veiksniai. Dažniausios priežastys, sukeliančios hipotirozę yra mityba ir skydliaukės uždegimas:
„Tiroiditas – skydliaukės uždegimas bei dažniausia skydliaukės funcijos nepankamumo priežastis. Mityba taip pat turi įtakos skydliaukės funkcijai. Jodo trūkumas irgi gali sukelti hipotirozę, nes kaip minėta anksčiau, skydliaukė naudoja jodą hormonų gamybai.“
Kitaip nei hipotirozę, pernelyg aktyvios skydliaukės veiklos negalavimą – hipertirozę sukelia kelios sąlygos, kurios turi įtakos liaukos sutrikimui.
„Greivso liga / difūzinis toksinis gužys - būklė, kai visa skydliaukė gali būti pernelyg aktyvi ir gamina per daug hormonų. Taip pat ir tiroiditas – skydliaukės uždegimas gali pasireikšti ne funkcijos nepakankamumu, tačiau paskatinti skydliaukės hormonų išskyrimą. Nekontroliuojamas skydliaukės hormonų išsiskyrimas kelias savaites ar mėnesius sukelia hipertirozę“, – aiškina gydytoja endokrinologė Aistė Galkinė.
Pasak klinikos „UnaVita“ gydytojos, neigiamą poveikį skydliaukei gali turėti per didelis jodo vartojimas. „Ypatingai didelis jodo kiekis randamas kai kuriuose vaistuose, tokiuose kaip amiodaronas, Lugolio tirpalas (jodas) ir kai kurie sirupai nuo kosulio. Tačiau toks jodo perteklius gali sukelti ir slopinti skydliaukės hormonų sintezę“, – priduria specialistė.
Tokios minėtos problemos turi įtakos skydliaukės hormonų gamybai. Visgi, problemos, susijusios su skydliauke, gali būti labai skirtingos. Pavyzdžiui, skydliaukėje gali atsirasti struktūrinių pokyčių, tokių kaip mazgeliai, cistos:
„Tokie mazgeliai dažniausiai būna nekenksmingi, tačiau kai kurie gali sąlygoti ir hormonų perteklių ar net būti vėžiniais. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, nustačius vėžį, skydliaukė pašalinama. Pilnavertiškai galite gyventi ir be jos, tačiau kasdien reikės vartoti vaistus, kurie pakeistų skydliaukės gaminamus hormonus.“
Kaip veikia skydliaukė?
Skydliaukės veikloje svarbų vaidmenį atlieka hipofizė. Gydytoja endokrinologė aiškina, kad pirmiausia signalas gaunamas yra iš mažos liaukos, esančios mūsų smegenyse – hipofizės:
„Hipofizė išskiria sintetiną, skydliaukę stimuliuojantį hormoną (TSH/TTH). Tada TSH nurodo skydliaukei, kiek hormonų gaminti ir išskirti. TSH kiekis kraujyje didėja ir mažėja, priklausomai nuo organizmo poreikio gaminti daugiau ar mažiau skydliaukės hormonų.
Tačiau, čia dalyvauja ir trečias hormonas – pagumbirio iškiriamas tirotropiną atpalaiduojantis hormonas (TRH), o jis savo ruožtu skatina TSH išskyrimą iš hipofizės bei duoda signalą skydliaukei bei prisitaiko prie medžiagų apykaitos pokyčių ir kūno poreikių.“
Skydliaukė gamina tiroksiną, vadinamą T4, kuris palyginti yra neaktyvus prohormonas. „Labai aktyvus hormonas yra trijodtironinas, vadinamas T3. Kartu tiroksinas ir trijodtironinas vadinami skydliaukės hormonais”, – priduria gydytoja A. Galkinė.
Be minėtojų skydliaukėje esančių hormonų, yra ir ląstelių, kurios gamina hormonus. Jos vadinamos C ląstelėmis:
„Šios ląstelės gamina kalcitoniną. Kalcitoninas dalyvauja, reguliuojant kalcio ir fosforo kiekį kraujyje, kuris yra svarbus jūsų kaulų sveikatai ir palaikymui.“
Visgi, svarbiausias elementas, norint palaikyti sveiką skydliaukę yra jodas. Kasdienis ir nuolatinis aprūpinimas šiuo mikroelementu yra be galo svarbus. Gydytoja tikina, kad geriausias būdas gauti paros jodo dozę yra valgant sveiką maistą, pavyzdžiui, jūros gėrybes, naudojant joduotą druską.
„Jodas dedamas į druską kovojant su struma, gužiu“, – sako klinikos „UnaVita“ gydytoja endokrinologė Aistė Galkinė.
Neretai visuomenėje taip pat vyrauja nuomonė, kad skydliaukės veiklai įtakos gali turėti skirtingi metų sezonai:
„Skydliaukės hormonų reguliacija labai stabili ir prisitaiko prie medžiagų apykaitos pokyčių bei kūno poreikių. Klinikiniais tyrimais nebuvo įrodytas skydliaukės hormonų sekrecijos sezoniškumas.“
