Vaistinėse parduodami skirtingų gamintojų, bet tos pačios veikliosios medžiagos kompensuojamieji vaistai. Už juos gyventojų sumokamos priemokos gali labai skirtis – kai kurių net dvigubai. Todėl pirmiausia, vaistininkas kiekvienam pacientui privalo monitoriuje parodyti visus pagal išrašytą receptą tinkamus tos pačios veikliosios medžiagos skirtingų gamintojų kompensuojamuosius vaistus ar medicinos pagalbos priemones (MPP). Taip pat kiekvieno jų kainas ir priemokas. Vaistai, už kuriuos primokėti reikia mažiausiai visuomet monitoriuje parodomi aukščiausiai – pirmoje eilutėje.
Jei reikiamo vaisto ar MPP su mažiausia priemoka vaistinė tądien neturi, vaistininkas jį privalo pasiūlyti užsakyti ir pristatyti į vaistinę mieste per 2, o kaime per 4 dienas.
„Svarbu suprasti, kad farmacijos pramonė daug investuoja į savo produkcijos populiarinimą. Kartais pacientams siūloma pasirinkti brangesnį vaistą, nes tai rekomenduoja gydantis gydytojas ar vaistininkas. Tokios rekomendacijos galimai yra labiau paremtos ne racionalaus vaistų išdavimo principu, o farmacijos rinkos interesais, kai skiriami brangesni tos pačios terapinės vertės vaistai, nors yra galimybė skirti ir įsigyti pigesnius, tokius pat kokybiškus analogiškus vaistus“, – sako VLK Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Irma Medžiaušaitė.
Gydytojas nurodo tik vaisto veikliąją medžiagą
Pasak jos, gydytojas recepte turi nurodyti tik į vaisto sudėtį įeinančią veikliąją medžiagą bendriniu pavadinimu. Tačiau būna tokių atvejų, kai išrašydamas receptą gydytojas ant popieriaus lapelio užrašo konkretų vaisto pavadinimą, kurį pacientas turi įsigyti, o šis nebūtinai yra su mažiausia priemoka. Reiktų neapsigauti – žmonės turi galimybę patys pasirinkti, kokį vaistą įsigyti.
„Jei vaistininkas vengia pasiūlyti vaistą su mažiausia priemoka, nes vaistinė jo neturi ir nepasiūlo pacientui vaisto užsakyti, o vietoj jo bando įpiršti kitą, gyventojai raginami apie tai nedelsiant pranešti teritorinėms ligonių kasoms“, – pabrėžia I. Medžiaušaitė.
Kartais žmonės ir patys – neraginti nei gydytojų, nei vaistininkų – renkasi vaistus pagal gamintojo pavadinimą su didesne priemoka. Žinant, kad gydo ne vaisto pakuotė, tablečių spalva, o veiklioji medžiaga, ekonomiškai naudinga būtų rinktis vaistus su mažesnėmis priemokomis. Tokią praktiką jau ilgą laiką taiko ir kitos Europos šalys, tarp kurių Švedija, Norvegija, Danija ir kitos.
„VLK atlikti skaičiavimai, analizuojant 2021 m. Lietuvos gyventojų vaistų vartojimo ypatumus, parodė, kad iš viso pernai pacientai sumokėjo 17,6 mln. eurų priemokų. Dar 15,7 mln. eurų priemokų buvo padengta Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Taigi iš viso už vaistus buvo primokėta net 33,3 mln. eurų. Skaičiai būtų mažesni, jei žmonės neskubėtų rinktis brangiausių vaistų, o ir sutaupytas lėšas šeimos ūkiai skirtų kitoms reikalingoms sritims“, – neabejojo ligonių kasų atstovė.
Visgi, jei pacientas atsisako įsigyti pasiūlytą kompensuojamąjį vaistinį preparatą su mažiausia paciento priemoka, jam gali būti parduotas kitas recepte nurodyto bendrinio pavadinimo vaistas. Tuomet pacientas turi sumokėti šio vaisto priemoką.
