Apie tai, kaip pasiruošti ekstremalioms situacijoms, į kurias galima patekti visiškai netikėtai ir greitai, kaip joms pasiruošti iš sveikatos pusės, su farmacininke G. Krikščiūnienė diskutuota Žinių radijo laidoje „Sveikatos laikas“.
Pašnekovė juokavo, kad ji nepalaikanti mito, kaip kartais sakoma, kad batsiuvys būna be batų ar stomatologas – be dantų.
„Mano namuose visada yra visa vaistinėlė. Nėra jokios situacijos namuose – ar peršalo, ar skrandis, ar netikėtas kažkoks negalavimas svečiui atvykus, aš visada turiu preparatą. Nėra jų marios, nėra pas mane vaistinės, tiesiog yra tam tikra bazė, apie ką viskas sukasi, o paskui atsiranda niuansai“, – sakė ji.
Trys jautriausios grupės
Prisimindama pirmąsias karo dienas farmacininkė pažymėjo, kad, kaip ir kiekvienam žmogui, jai nesvetimas baimės, nerimo jausmas už artimuosius
„Pirminis inkstinktas buvo reaguoti teikiant paramą, paremti gynėjus. Ir turbūt po keleto parų, kai ir priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas vis kartojo apie tas pirmąsias 72 valandas, kai tikrai daug kas pasikeičia.
Daug kas ir galvoje pasikeičia, ir žmogaus gyvybinės funkcijos, be medžiagų, be maisto, galų gale ir tų pačių vaistų pradeda trūkti po 72 valandų ir pasikeičia situacija organizme. Ir tada man buvo toks dinkt, o tai ką daro astmatikai, kurie nusileido į metro ar kažkur, kai tu puikiai žinai, kad priepuolis prasidės bet kokiu atveju. Ką daro diabetikai, tokia situacija, o kaip tiems tiksliniams vaistams pasiekti tą tašką, kur reikia“, – pirmosiomis mintis prasidėjus karui dalinosi G. Krikščiūnienė.
Ji pažymėjo, kad jautriausios visuomenės grupės patekus į tokią situaciją yra mamos su vaikais, lėtiniai ligoniai ir senjorai, kurie vėlgi turi puokštę ligų.
„Ir jei mes pasižiūrėtume iš šios pusės ir jei atidarytume namų vaistinėlę ar stalčių, tai mamos su mažais vaikais, senjorais ir lėtiniai ligoniai vaistų turėtų daugiausiai. Jei kalbėtume apie sveikus žmones, stiprius, tai kas jiems gali atsitikti – tai žaizdos, dezinfekcinės priemonės, tvarsčiai, antibiotikai, jei bendra sisteminė infekcija atsirado“, – pastebėjo ji.
Išskyrė kelis vaistų tipus
Pokalbio metu konstatuota, kad apie sveikatos pusę ekstremaliose situacijose kalbama labai mažai. Pašnekovė teikė specialiai Civilinės saugos skyriaus pateikiamose rekomendacijose ieškojusi, kiek kartų pavartotas žodis „vaistas“.
„Jis yra ne kartą, bet kas ir kaip [informacijos trūksta]. Pati begalę kartų esu kalbėjusi su pacientais, kolegomis, kaip jie ne streso būsenoje susigaudo su situacija, kaip atskiria, koks vaistas reikalingas, kai spaudimas 180 ar 200, cukrus 9, 10 ar prasidėjo astmos priepuolis, ką paimti, koks vaistas sukontroliuos situaciją čia ir dabar.
„Dezinfekcinį skystį siūlau rinktis tokį, kuris negraužtų, nekeltų streso, jį būtų galima ant didesnės žaizdos naudoti.“
Tai kritinėje situacijoje tai yra ypač sudėtinga. Tad ruošiantis bet kokiai situacijai, ar tu išvažiuoji į kitą šalį, ar esi tokioje situacijoje ar bet kokioje kitoje, kur tu esi be savo įprasto vaistininko, gydytojo, tu turi žinoti, kurie vaistai yra kontrolei „čia ir dabar“, kai yra blogiau ir kurie turi būti vartojami reguliariai“, – pasakojo G. Krikščiūnienė.
Be kita ko, ji priminė, kad reikia įsivertinti, kad vaistų pakaktų ir ilgesniam laikotarpiui, 72 valandoms jau neužteks.
Ką būtina turėti vaistinėlėje?
Farmacininkė pažymėjo, kad esminiai principai sudarinėjant vaistinėlę – ar ji būtų skirta kelionei, ar ruošiantis ekstremalioms situacijoms – yra tie patys.
„Situacijas, kurios gali dažniausiai pasitaikyti – tai visi galvojame apie žaizdas, infekcijas, peršalimo situacijas, kurios gali komplikuotis iki bronchito, anginos ar panašiai. Pirmos pagalbos vaistinėlė – tai ir tvarsliava, dezinfektoriai.
Pati labai nustembu, kai išvažiuoju poilsiauti, atostogauti ar iškylauti ir kažkas susižeidžia, visi trūkčioja pečiais, neturi nei jodo, nei spirito. Visą laiką mano vaistinėlėje yra įvairių dydžių bintai, pleistrai, renkuosi, kad ir drėgmei atsparus būtų, ir kvėpuojantis. Dezinfekcinį skystį siūlau rinktis tokį, kuris negraužtų, nekeltų streso, jį būtų galima ant didesnės žaizdos naudoti“, – dėstė farmacininkė.
Toliau ji vardijo kitus simptominiam gydymui skirtus preparatus.
„Čia kalbame apie skausmą ir temperatūrą. Labai nenoriu pažeisti racionalios antibiotikų vartojimo terapijos, bet jei kalbame apie ekstremalias situacijas ar kai nebūtų galima jų greitai gauti, tai irgi turėtų būti. Aišku, įvertinant, kas neseniai buvo vartota“, – pasakojo G. Krikščiūnienė.
Dar viena netikėta situacija – alergijos. Jei žmogus alergiškas, turi polinkį į beriamas alergijas ar anafilaksinį šoką, čia reikėtų paminėti antihistamininius preparatus, adrenaliną. Kas turi polinkį į skrandžio rūgštingumą, treikėtų pasirūpinti ir šio pobūdžio vaistais.
Be kita ko, pašnekovė atkreipė dėmesį įsivertinti dozes pagal tai, kiek yra šeimos narių. Taip pat svarbu, kad viskas būtų talpu.
Ką būtina žinoti lėtiniams ligoniams?
Farmacininkė taip pat išskyrė, į ką formuojant vaistinėlę konkrečiai turėtų atkreipti dėmesį dažniausiomis lėtinėmis ligomis sergantys ligoniai.
Kaip jau užsiminta lėtiniams pacientams patartina tam tikram laikui susikomplektuoti tiek preparatus, kurie veikia greitai ir kontroliuoja simptomus, tiek kuriuos reikia vartoti nuolatos.
Ką turėtų turėti krepšelyje kardiologinis ligonis? „Šioje vietoje iš karto žinant krepšelius, vaistinėles, norą būti sveikesniais, pirmiausia akcentą dėčiau, kad reikia išsigryninti, kurie paskirti gydytojo kaip nuolatiniai vartojami preparatai, kurie reguliuoja, normalizuoja kraujospūdį, širdies ritmą.
Tai šiuos preparatus turi turėti, patys turi nuspręsti ar apsitarti su gydytoju – ar tai mėnesis, trys mėnesiai ar pusmetis. Tai priklausomai nuo to, kas yra pacientui paskirta, tikrai visiems kardiologiniams pacientams bus paskirtas ir kraują skystinantis vaistas, apie tai nepamiršti, nes tada nepadės ir visi kiti preparatai“, – vardijo G. Krikščiūnienė.
Ji pažymėjo, kad į kardiologines ligas, kraujospūdį linkę pacientai dažniausiai turi labai jautrią vegetacinę nervų sistemą.
„Tai jei žiūrėtume į jų krepšelį, ten, ko gero, bus ir raminantys preparatai, prie kokių jie yra pripratę – ar cheminiai, ar augaliniai, tai jų taip pat reikėtų nepamiršti“, – sakė farmacininkė.
Jei sergate cukriniu diabetu ar astma
Kalbėdama apie tai, ką svarbiausio reikia žinoti sergantiesiems cukriniu diabetu, specialistė pažymėjo, kad čia reiktų išskirti dviejų tipų žmones.
„Yra pacientai, kurie vartoja tabletinę formą, jiems, kaip ir kardiologiniams pacientams, turbūt daug klausimų nekyla, jie turi turėti atsargas, būti dozavimas. Šioje vietoje turėtų būti labai svarbu, kad kai mes renkamės preparatą vartoti mažesnes dozes dažniau ar didesnes turėti prailgintos formos, tai bet kokiu atveju, jei galvojame apie didesnes atsargas, čia atsiranda formos svarba ir prailginto veikimo vaistai.
Turbūt daugiausiai klausimų kyla tiems, kurie vartoja insuliną – kaip jį laikyti, kur jį turėti, tai šioje vietoje labai džiugu, kad farmacijos pramonė šiandien yra pažengusi – tą patį insuliną galima laikyti 28 dienas ir kambario temperatūroje neveikiant saulės spinduliams“, – patarė farmacininkė.
Laidoje konstatuota, kad sergantiesiems astma kiek paprasčiau, mat inhaliatoriai mažiau jautresni aplinkai, nebent labiau tik reaguoja į drėgmę.
„Stresinėje situacijoje priepuolis stipresnis būna, tad labai svarbu turėti greito veikimo preparatus, kurie greitai paplečia bronchus“, – pastebėjo G. Krikščiūnienė.
Kartu ji atkreipė dėmesį į turinčiuosius mažų vaikų. Medikė ragino atminti, kad vaikų kvėpavimo takai labai linkę į obstrukciją, tad ekstrinėje situacijoje reikalingi lašiukai, purškalai ne druskos vandens pagrindu, bet reikia turėti kiek kitokių preparatų, kurie leistų vaikui greitai kvėpuoti.
