VUL Santaros klinikų gydytojas urologas Gediminas Platkevičius pabrėžė, kad kalbėti apie vyrų sveikatą labai svarbu bent dėl keletos dalykų.
„Pirma, yra nemažai vyrų ligų, kuriems simptomų išvis nėra. Tarp jų – ir sergant prostatos ir kitų urologinių vietų – šlapimo pūslės – vėžiu. Tokios ligos sukelia simptomus tik tada, kai jau gali būti per vėlu tą ligą visiškai išgydyti.
Antras dalykas, vyrai yra kantrūs, jie dažnai nesiskundžia, jei kažką jaučia, patys bando namuose be specialisto pagalbos išsisukti iš situacijos – kreipiasi į vaistininkus, tariasi su draugais, kolegomis ir galimai tik kažkada vėliau ateina pas šeimos gydytoją, nukreipiami į urologą, nors jiems atėjus anksčiau būtų galima padėti labiau“, – konstatavo gydytojas nuotolinės konferencijos metu.
Kartu pašnekovas pasidžiaugė, kad išties jaučia savimi besirūpinančių pacientų suaktyvėjimą: „Manau, kad tiek valstybiniuose, tiek privačiuose kabinetuose vyrai ateina konsultuotis. Jie yra susirūpinę savo sveikata, ateina ir dėl įvairių skausmų, kur kartais nieko specifinio ir nenustatome. Tai, mano nuomone, tas visuomenės aktyvinimas duoda vaisių.“
Trys pacientų grupės
Paklaustas, kokio amžiaus vyrai dažniausiai kreipiasi pagalbos, G. Platkevičius išskyrė tris grupes.
„Turbūt dažniausiai pirmą kartą vyrai kreipiasi būdami apie 40–55 metų amžiaus, kai realiai patiria kažkokius simptomus. Dažniausiai tai yra šlapinimosi sutrikimai, kai nebėra tokia srovė kaip anksčiau, kai reikia skubėti nueiti iki tualeto, kartais srovė nutrūksta. Kitas dalykas – tokiame amžiuje prasideda erekcijos sutrikimai, tai yra jautri tema, dėl kurios vyrai taip pat kreipiasi“, – konstatavo gydytojas.
„Vyrai yra kantrūs, jie dažnai nesiskundžia, jei kažką jaučia, patys bando namuose be specialisto pagalbos išsisukti iš situacijos – kreipiasi į vaistininkus, tariasi su draugais, kolegomis ir galimai tik kažkada vėliau ateina pas šeimos gydytoją, nukreipiami į urologą, nors jiems atėjus anksčiau būtų galima padėti labiau.“
Kita jo įvardyta grupė – jauni, 25–35 metų amžiaus, pacientai, kurie kažkur – dubenyje, sėklidėje – jaučia skausmą. „Jiems kažkur peršti, nemaža grupė pacientų kartais ateina dėl smulkesnių, bet ne mažiau reikšmingų sutrikimų.
Dar viena grupė – vyresni pacientai, bet jie dažniausiai ateina kartotinai, tęsti gydymo dėl simptomų, kurie pasirodė anksčiau, tai būtų 70 metų asmenys ir vyresni“, – kalbėjo urologas.
Kada tyrimas atliekamas nemokamai?
Viena dažniausių tokių rimtesnių vyrų onkourologinių ligų yra prostatos vėžys. Gydytojas atkreipė dėmesį, kad Lietuva yra išskirtinė valstybė, nes čia vykdoma ankstyvos prostatos vėžio diagnostikos programa.
„Nepriklausomai nuo to, ar jaučia simptomus, pacientams pagal amžių yra atliekamas kraujo tyrimas PSA (prostatos specifinis antigenas). Tai – toks baltymas, kurį sekretuoja prostatos ląstelės ir prie tam tikrų būklių, tarp jų – ir prostatos vėžio, į kraują to baltymo patenka daugiau.
PSA tyrimas yra pirminės grandies tyrimas, atliekamas šeimos gydytojo kabinete. Pacientui tai nieko nekainuoja – programa atliekama valstybiniu mastu. Jei nustatomas padidėjęs PSA, pacientas nukreipiamas pas urologą ir tada užsiveda diagnostinis mechanizmas prostatos vėžiui nustatyti“, – aiškino G. Platkevičius.
PSA tyrimas atliekamas vyrams nuo 50 metų, tačiau jei pirmos eilės giminaičiai (tėtis, brolis) sirgo prostatos vėžiu, šiems vyrams programa prasideda nuo 45 metų.
Kada nustačius vėžį gydymo neskiria
Pašnekovas pastebėjo, kad vien padidėjęs PSA nerodo, kad pacientas serga prostatos vėžiu. Juo labiau ir jau nustačius mažos rizikos vėžį joks gydymas gali būti neskirtas.
„Kokios pagalbos sulaukia šie pacientai, viskas priklauso nuo to, kokios stadijos vėžys nustatomas. Pacientus, kurie yra labai mažos rizikos grupėje, nustačius prostatos vėžį mes juos kartais išgąsdiname, kad nieko nedarysime, aktyvaus gydymo netaikysime.
Yra atlikti klinikiniai tyrimai, kurie parodė, kad labai mažos rizikos prostatos vėžio tam tikrais atvejais gydyti nereikia. Tačiau tie pacientai nepaliekami nežinioje, jie yra aktyviai stebimi ir atliekami tam tikri tyrimai periodiškai, prireikus taikomas aktyvus gydymas“, – sakė G. Platkevičius.
Koks gydymas taikomas?
Kalbant apie mažos ar vidutinės rizikos prostatos vėžį, taikomas radikalus gydymas.
„Mūsų ligoninėje radikalaus gydymo variantai gali būti radikali prostatos vėžio chirurginė operacija, kada prostata pašalinama. Taip pat mūsų skyriuje atliekama brachiterapija – spindulinio gydymo metodas, kai implantuojamos radioaktyvios sėklos ir vėžinės ląstelės taip yra naikinamos.
Kolegos iš Nacionalinio vėžio instituto taip pat dalyvauja mūsų aptarimuose, dėl to galime pasiūlyti spindulinės terapijos gydymą NVI. Jei yra nustatomas jau metastazavęs (išplitęs) prostatos vėžys didelės rizikos grupė, dažniausiai pasitenkami sisteminiai gydymo būdai – hormonų terapija, chemoterapija. Taip pat yra tam tikri naujos kartos hormonų terapijos variantai, kai skiriamas tabletinis gydymas. Bet tai yra sisteminis gydymas, kai visas kūnas veikiamas vaistais nes vėžys jau yra išplitęs“, – pasakojo urologas.
„Yra atlikti klinikiniai tyrimai, kurie parodė, kad labai mažos rizikos prostatos vėžio tam tikrais atvejais gydyti nereikia.“
Paklaustas, kas dar, be genetinio polinkio, didina prostatos vėžio riziką, G. Platkevičius nurodė, kad dažniau vyrai serga vyresniame amžiuje.
„Tai nėra jaunų vyrų liga. Tai pat įtakos turi rūkymas. Aišku, klausimas, kuriai onkologinei ligai tai neturi įtakos. Tai pat žinoma, kad nutukę vyrai dažniau serga prostatos vėžiu. Dar, aišku, žinoma, kad afroamerikiečiai dažniau serga prostatos vėžiu, kas darosi aktualu vakarėjant mūsų valstybei“, – kalbėjo jis.
Prostata gali susirgti ne tik dėl vėžio
Gydytojas taip pat papasakojo, kad apie dar viena dažną ligą, kuri nereiškia vėžio – gerybinė prostatos hiperplazija. Vis tik ji taip pat turi būti gydoma, nes gali turėti rimtų pasekmių.
„Tai yra liga, kai išveša tam tikros prostatos dalys ir pro prostatą praeina šlapinimosi kanalas – šlaplė. Jeigu tos prostatos dalys padidėjo, sukeliama obstrukcija, tai reiškia, kad pacientui sunkiau šlapintis pro tą vietą, kur yra užspaudžiamas kanalas ir yra sukeliami simptomai.
Silpnesnė šlapinimosi srovė, skausmingas šlapinimasis, ne pilnas pasišlapinimo jausmas, nutrūkstanti šlapinimosi srovė, imperatyvus šlapinimasis, kas reiškia, kad užsinorėjęs šlapintis pacientas turi skubiai ieškoti tualeto.
Tai – viena dažniausių kreipimosi į urologus priežastis. Pacientai pirmą kartą gal patiria kažkokį simptomą su šlapinimusi kreipiasi į mus, dažniausiai nustatome padidėjusią prostatą be kažkokių papildomų simptomų“, – pasakojo urologas.
Pirmiausia, kas siūloma tokiems pacientams, yra medikamentinis gydymas. Jei jis neveikia, taikomas chirurginis gydymas.
„Yra skiriami tam tikri medikamentai, kurie skirti vartoti nuolatos ir dažniausiai turime gerą rezultatą. Nesant efekto, galime pasiūlyti dar ir kitos eilės medikamentinį gydymą, o ir čia nesant efekto pacientams atliekamos chirurginės intervencijos, kurių metu mažinamas prostatos tūris, didinamas kanalas šlapimui pratekėti“, – pasakojo G. Platkevičius.
Gresia ne tik neprasišlapinti, bet ir šlapimo pūslės akmenys
Pasak gydytojo, nors gerybinė prostatos hiperplazija ir prostatos vėžys yra atskiros ligos, visada, kai nustatoma gerybinė prostatos hiperplazija, atliekamas ir PSA tyrimas, pacientas apžiūrimas urologo:
„Nėra taip, kad gerybinė prostatos hiperplazija sukels vėžį, bet pakliuvus pas urologą dėl prostatos problemų patikriname dėl visko.“
„Jei pacientas nesigydytų gerybinės prostatos hiperplazijos, pirmas dalykas nesigydant būtų labai sunkūs simptomai, jie tik sunkėtų, reikėtų dažniau keltis naktį, prastėtų gyvenimo kokybė ir yra rizika, kad kažkada galėtų susilaikytų šlapimas.“
Pašnekovas įspėjo, kad gydyti šią būklę būtina, mat gali vystytis sunkos komplikacijos – vyras gali ne tik nebesugebėti prasišlapinti, bet ir susiformuoti šlapimo pūslės akmenys.
„Jei pacientas nesigydytų gerybinės prostatos hiperplazijos, pirmas dalykas nesigydant būtų labai sunkūs simptomai, jie tik sunkėtų, reikėtų dažniau keltis naktį, prastėtų gyvenimo kokybė ir yra rizika, kad kažkada galėtų susilaikytų šlapimas, tai reiškia, pacientas ūmiai negalėtų prasišlapinti. Tiesiog suvartojus daugiau skysčių vieną kartą gali ir nepavykti prasišlapinti.
Kitas dalykas – lėtiniai pakitimai. Dėl nuolatinės šlapimo pūslės obstrukcijos, negalėjimo lengvai prasišlapinti, gali pasižeisti šlapimo pūslė, nes jai visą laiką riekia pertempimo būklėje būti, ji negali lengvai išsituštinti, gali atsirasti šlapimo pūslės pažeidimai, taip pat dėl obstrukcijos gali formuotis šlapimo pūslės akmenys“, – įspėjo gydytojas.
