Apie 40 minučių trukusi procedūra – sėkminga: gydytojai rodo mechaniškai pašalintą visai nediduką, bet gyvybiškai svarbias kraujagysles smegenyse užkimšusį trombą. Jį specialiomis priemonėmis pasiekti pavyko viso labo įvedus kateterį į paciento kirkšnį.
Įsileidę į operacinę realiu laiku stebėti atliekamos trombektomijos – modernios procedūros insultui gydyti – Santaros klinikų gydytojai pasakojo, kad jei ne laiku suteikta pagalba, toks išeminio insulto ištiktas pacientas galėjo numirti.
„Pacientui įvyko pamatinės arterijos trombolija ir trombas buvo pašalintas. To reikėjo, kad būtų atkurta smegenų kraujotaka. Kad galėtume tą padaryti, dažniausiai per kirkšnies arteriją įvedamas kateteris. Tai – pakankamai stabili arterija, leidžianti užtikrinti tiesią prieigą prie galvos smegenų arterijų“, – aiškino intervencinis radiologas dr. Marius Kurminas.
Tada naudojant rentgeno kontrolę specialiomis priemonėmis paciento kraujagyslėmis „keliaujama“ iki trombo ir panaudojus specialų ištraukiklį svetimkūnis yra pašalinamas.
Trombą gali pašalinti ir vos per 10 minučių
Tokia procedūra gali trukti nuo 10 minučių iki kelių valandų, priklausomai nuo individualios paciento kraujagyslių architektūros. Gydytojas pasakojo, kad ką tik trombas šalintas net dvi valandas, nors dieną prieš tai procedūrą kolegos padarė per 10 minučių.
„Kiek laiko truks, nebūtinai priklauso vien nuo amžiaus, tai labai individualu, svarbus ir gyvenimo būdas. Bet su amžiumi daugėja kraujagyslių vingių, yra daugiau pakitimų, susiaurėjimų, atsiranda aterosklerotinės plokštelės“, – aiškino M. Kurminas.
Intervencinio radiologo Givio Lengvenio aiškinimu, organizme trombai susidaro ir ištirpsta nuolat, bet kai šis balansas sutrinka, prasideda bėdos.
„Jei organizmas trombo neištirpina, jis po truputį keičiasi – iš pradžių būna raudonas, bet kaupiantis fibrinui jis keičia spalvą į baltą ir pasidaro labai kietas, sunkiai pašalinamas. Šiuo atveju užtruko kiek ilgiau pašalinti tokį trombą – apie 40 minučių. Toks trombas galėjo formuotis ir savaitėmis, ir mėnesiais, sunku tiksliai pasakyti. Jei trombas minkštas, gali būti pašalinamas per 10 minučių.
Galvos smegenų arterijos yra pakankamai nedidelio diametro, stambiausios – 4 mm pločio, toliau jos siaurėja. Gali būti, kad ir 1 mm pločio kraujagyslė užsikimšusi sukels neurologinį deficitą, nes maitina kažkokią svarbią smegenų dalį“, – dėstė jis.
Apie 40 proc. pacientų sugrįžta į gyvenimą
Medikų aiškinimu, procedūros rezultatas iš esmės priklauso nuo to, kiek jau yra pažeista smegenų audinio iki pasiekiant operacinę ir kol būna atkurta kraujotaka.
„Tai irgi labai individualu, priklauso nuo daug veiksnių – paciento amžiaus, nuo turimų įgimtų intrasmegeninių arterijų jungčių, kurios gali tam tikrą laiką šiek tiek kompensuoti periferijoje esančių neuronų gyvybines funkcijas, kad jiems dar kuriam laikui užtektų gliukozės ir deguonies.
Rezultatas priklauso, kiek yra negrįžtamai pažeisto smegenų audinio jau atkimšus kraujagyslę. Nes kiekvieną minutę miršta milijonai neuronų, jeigu kažko nesiimame, netirpdome trombo vaistais. Visa zona, kuri yra badaujanti, neišvengiamai miršta“, – sakė M. Kurminas.
Nurodoma, kad net apie 40 proc. pacientų po laiku atliktos šios procedūros gali sugrįžti į gyvenimą be didesnių pasekmių. Kitais atvejais, deja, priklausomai nuo pažeistos smegenų dalies žmogus tampa neįgalus.
Tačiau gydytojas patikino, kad sėkmės istorijų pasitaiko tikrai ne viena – pacientas gali būti atvežamas komos būsenoje, nejudinantis nei kojų, nei rankų, tačiau jau po 15 minčių yra visiškai toks pats, koks buvo prieš įvykstant insultui.
„Efektą matome tiesiog ant operacinio stalo – jei pacientas neintubuotas, tai yra sąmoningas, jau praėjus 5–10 minučių po procedūros matome, kad jis gali judinti ranką, koją, kalbėti, jei jam nėra jau susiformavę negrįžtami pakitimai. Bet tą mes įvertiname prieš procedūrą atlikę tyrimus“, – pasakojo intervencinis radiologas.
9 iš 10 atvejų trombas yra pašalinamas ir siunčiamas ištyrimui. To reikia siekiant pritaikyti kuo efektyvesnę profilaktiką.
„Nieko nedarant tokie pacientai, būna, grįžta ir antrą, ir trečią kartą. Buvo pacientė, kuriai 3 kartus traukėme trombą ir visi kartai sėkmingi. Bet gal po to jau susimąstė, kad reikia laikytis rekomendacijų. Nes jei žmogus turi prieširdžių virpėjimą ir nevartoja antikoaguliantų, tai yra kraują skystinančių vaistų, beveik 100 proc. tikimybė, kad trombas vėl susiformuos“, – įspėjo M. Kurminas.
Insulto gydymas pasikeitė neatpažįstamai
Prieš kelis dešimtmečius tokios insulto gydymo galimybės atrodė tik kaip svajonė, o dabar tai yra prieinama visų 5 didžiųjų šalies miestų ligoninėse. Vilniuje tokia pagalba teikiama dvejose įstaigose – ne tik Santaros klinikose, bet ir Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje.
„Anksčiau insultas buvo traktuojamas kaip lemtis, kuri ištiko žmogų ir po to jis tampa visiškai kitoks – jei išgyvena, tampa invalidizuotas, paralyžiuotas ir t.t. Tik tuomet, kai atsirado šiuolaikiniai insulto gydymo būdai, kurie leidžia per pirmąsias valandas atkimšti kraujagyslę ir atkurti kraujotaką ir taip išgelbėti didžiąją dalį galvos smegenų, insulto prognozė ir gydymas pasikeitė iš esmės.
Pirmas žingsnis buvo krešulio tirpinimo vaistais (trombolizės) atradimas maždaug prieš 30 metų ir intervencinė radiologija – trombektomija, kai per įvestą kateterį be pjūvio, operacijos galima ištraukti krešulį, kuris blokuoja smegenų kraujotaką, tai buvo dar vienas ryškus žingsnis į priekį“, – kalbėjo VU MF dekanas, VUL Santaros klinikų vyresnysis gydytojas neurologas prof. dr. Dalius Jatužis.
Kai užsikimšusi kraujagyslė yra iki 1 mm spindžio, trombektomija yra vienintelis galimas gydymas, tačiau kai užsikemša stambi kraujagyslė, vaistai nėra pakankamai efektyvūs. Pasak profesoriaus, šių procedūrų proveržis Lietuvoje prasidėjo prieš 10 metų, kai buvo suformuotas insultą gydančių ligonių tinklas.
Nors yra standartai, kad auksinis laikas krešuliui ištirpdyti vaistais yra 4,5 val., o jį efektyviai pašalinti mechaniškai galima per 24 valandas, neurologas akcentavo, kad į gydymo įstaigą svarbu papulti kuo įmanoma greičiau.
Žmonės vis dažniau atpažįsta insultą
Vidutiniškai per dieną į Santaros klinikas atvežama apie 20 insulto ištiktų pacientų, per metus gydoma apie 1 tūkst. ūminiu išeminiu ir 100–150 hemoraginiu insultu susirgusių žmonių.
„2023 m. atliktos 162 trombektomijos, tai sudarė beveik 18 proc. visų ūminių išeminių insultų – šis rodiklis yra geriausias tarp Lietuvos ligoninių. Taip pat esame lyderiai pagal laiką nuo ligonio atvykimo į priėmimo skyrių iki procedūros pradžios – 2 valandų neviršyta 82 proc. atvejų. Šie rodikliai Europos kontekste yra vieni iš pirmaujančių, nors bendrai sergamumo insultu, jo profilaktikos rodikliai nėra geri“, – nurodė D. Jatužis.
Visoje Lietuvoje per metus įvyksta virš 8 tūkst. naujų insultų. „Skaičiai sumažėjo, lyginant su situacija prieš keletą metų, bet jie dar vis tiek per aukšti“, – konstatavo jis.
Pasak D. Jatužio, džiugina tai, kad vis daugiau žmonių jau yra girdėję apie pagrindinius insulto simptomus ir anksčiau kreipiasi į medikus.
„Kai 2011 m. darėme tyrimus, dėl ko žmonės pavėluotai atvyksta su insultu, kai niekuo nebegalima padėti, tai tuo metu buvo duomenys, kad 50 proc. tiesiog neatpažino, kad tai, kas vyksta su jais, yra insultas – galvojo, tai yra kažkas, kas praeis. Dabar situacija yra geresnė – didesnė dalis žino, kad tai gali būti insultas, dažniau atvyksta, anksčiau kreipiasi“, – sakė gydytojas ir pridūrė, kad kitą kartą geriau perdėtas dėmesys – atmesti insulto diagnozę geriau, nei ją praleisti.
Ragina įsikalti į galvą simptomų trijulę
Dažniausiai minimi trys insulto simptomai – būtina reaguoti, jei artimajam, kolegai ar bet kokiam žmogui gatvėje staiga nusilpsta ranka, perkreipia veidą, atima kalbą.
„Tai yra pirmieji insulto pradžią rodantys simptomai. (...) Kiti dar prideda ūminį labai stiprų, pirmą kartą atsiradusį galvos skausmą ir staigų koordinacijos sutrikimą, kai negali išlaikyti pusiausvyros. Tai būtų 3 arba 5 pagrindiniai 90 atvejų insulto požymiai.
Tai jei atsiranda vienas iš minėtų požymių, reikia nedelsti, skambinti į greitąją pagalbą, kraštutiniu atveju, jei neįmanoma kažkur prisikviesti mišk, prie upės, reikia vykti į artimiausią ligoninę, tik tada reikia žinoti, kurios gydo insultą“, – pastebėjo D. Jatužis.
Jis pridūrė, kad insulto profilaktikai labai svarbu kontroliuoti pagrindinius rizikos veiksnius: „Svarbus fizinis aktyvumas, savo gyvybinių rodiklių žinojimas – kraujospūdžio, cholesterolio, gliukozės kiekio patikros. (...) Sveikos gyvensenos kultūra turėtų būti norma – rūpintis ne tik pinigais, politika, bet ir savo asmenine sveikata kaip didžiausiu turtu.“
Veržiasi į visas medicinos sritis
Tokios procedūros kaip trombektomija – tik dalis prieš metus įkurtame Santaros klinikų intervencijos radiologijos poskyryje atliekamų procedūrų. Pažymima, kad intervencinė radiologija ateina į visas medicinos sritis ją pritaikant tiek diagnostikai, tiek gydymui. Mažiau invazyviai atliekamos procedūros gali pakeisti daugelį tradicinių atvirų chirurginių būdų. Tai leidžia ženkliai sumažinti hospitalizacijos laiką.
„Šiuo metu skyrius dirba jau pilna apimtimi, o intervencinė radiologija atėjo į visas medicinos sritis. Šiandien daugiau kalbėjome apie neurologiją, insultus, bet iš tikrųjų intervencinių radiologų yra visur – jie ateina su savo naujais „know-how“ ir į onkologiją, ir į kardiologiją ir faktiškai visas kitas sritis“, – kalbėjo VUL Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Feliksas Jankevičius.
Jis pabrėžė, kad nauja diagnostinė įranga leidžia vaizdą stebėti realiu laiku ir procedūras atlikti daug preciziškiau.
„Specialistai sugeba taikydami minimaliai invazinius gydymo būdus per kraujagysles, odą ar organizmo ertmes atlikdami mikroskopines intervencijas, mikroskopines punkcijas pasiekti labai sudėtingos struktūros, labai sudėtingose vietose esančius taikinius ir atlikti korekciją. Labai džiaugiamės, kad atėjo toks momentas medicinoje, kai galime šias paslaugas pasiūlyti savo pacientams“, – kalbėjo klinikų vadovas.
Pritaiko gydant ne tik insultą
F. Jankevičius pasakojo, kad šiuo metu į poskyrį pakliūna labai įvairūs pacientai, kuriems galima atlikti intervencinės radiologijos procedūrą:
„Ši gydymo taktika aptariama multidisciplininėje komisijoje ir tais atvejais, kai ji tinkama, galima, pacientas keliauja į intervencinės radiologijos skyrių – jam atliekamas ar kraujagyslės praplėtimas, ar statomas stentas arba įvairiais energijos šaltiniais gali būti sunaikintas navikas.“
VUL Santaros klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centro vadovas dr. Artūras Samuilis išskyrė dvi pagrindines procedūrų grupes, kai taikoma intervencinė radiologija.
„Tai būtų kraujagyslinės ir nekraujagyslinės gydomosios ir diagnostinės procedūros. Kalbant apie kraujagyslines, viena iš jų ir yra insulto gydymas. Bet neapsiribojama vien tik tuo – gali būti kraujavimai, kitų, pavyzdžiui, galūnių kraujagyslių susiaurėjimai esant aterosklerozei. Turime labai platų spektrą procedūrų uždegiminių, infekcinių ir onkologinių ligų gydyme, kur ypač sparčiai pasistūmėjome per pastaruosius 10 metų.
Norime pasidžiaugti, kad iš pradžių tapome šviesuliuku Vilniuje, netrukus – Lietuvoje, dabar – ir Baltijos šalyse. O pastaruoju metu blizgame ir Europos mastu, atvažiuoja kolegos ne tik iš Rytų Europos, bet ir kitų šalių pasitobulinti būtent į mūsų įstaigą“, – pabrėžė jis.
