Kaip sako pats Paulius, apie patį Kertuojos ežerą sužinojo visai neseniai – vos prieš metus laiko, parekomendavus draugams. Tuomet sužavėjo įspūdinga supanti gamta, tačiau mintys apie verslą dar nekirbėjo. Atradęs apleistą vietą, Paulius neliko jai abejingas – čia matė daug potencialo ir galiausiai, vos po mėnesio, vieta buvo prikelta naujam gyvenimui ir dabar čia verda veiksmas.
Lemtingas apsilankymas davė pradžią verslui
Kitas apsilankymas čia įvyko tik šį pavasarį, kuomet su draugais važiuodami pro šalį sustojo pabūti gamtoje ir pirmąjį kartą pamatė apleistą namelį ir prieplauką. Jau tuomet sukirbėjo mintis, kad šioje vietoje galėtų gimti žmones suburianti vieta, tačiau ji taip ir liko tik galvoje.
„Buvom netoliese, nuvažiavom ten pasivaikščioti pakrante. Taip bevaikštinėjant, pamačiau tą apleistą prieplauką ir namelį stovintį prie prieplaukos, kuris buvo pusiau be sienų, atviras. Matėsi, kad jis jau ilgą laiką apleistas.
Kilo minčių, kad gal reikėtų čia kažką padaryti, įveiklinti, nes vieta turi daug potencialo, bet tos mintys ir liko mintimis“, – pasakojo jis.
Apsilankymas šioje vietoje pavasario pabaigoje buvo lemtingas – galvoje kirbėjusi idėja šią vietą prikelti naujam gyvenimui tapo realybe. Tiesa, nueiti reikėjo ilgą kelią.
„Grįžau pačiam gale pavasario, gegužės pabaigoje į tą pačią vietą pažiūrėti, pagalvoti, kiek realu čia kažką padaryti. Pagalvojau, kad visai realu ir tada nusprendžiau, kad kažkaip reikia rasti vietos savininkus, kreiptis į juos.“
Pirmiausia šovusi mintis, jog vieta priklauso miesto savivaldybei, kadangi pastatas ant ežero kranto, deja, nepasitvirtino – savivaldybė niekuo padėti negalėjo.
„Parašiau savivaldybei, kad radome nenaudojamą vietą, norime ją padaryti traukos centru, sukurti naujas darbo vietas ir pasiūlyti žmonėms pramogų, bet jie iškart atrašė, kad, deja, pastatas ir prieplauka yra privatūs ir niekuo negali padėti šiuo klausimu“, – nesėkmingą bandymą pamena P. Liubertas.
Idėja patiko visiems
Vaikinas suprato, kad teks pačiam išsiaiškinti, kas šios vietos savininkas. Dabar pats su šypsena prisimena, kad tam pasitelkė keisčiausius būdus – įsijungęs žemėlapį, apžiūrinėjo vietą, senas nuotraukas ir netikėtai pamatė tai, kas padėjo prisikasti iki vietos savininko:
„Iš karto nežinojau nei kur, nei kaip ieškoti, tada, pamenu, atsidariau „Google Maps“, senus vaizdus ir pamačiau, kad nuotraukose šalia tos vietos pakabinti plakatai, kad yra privati poilsiavietė, nuomojamos vietos.
Susisiekiau su poilsiaviete, paaiškėjo, kad pastatas priklauso ne jiems, bet jos savininkas iš karto labai pozityviai žiūrėjo į idėją, jam ji labai patiko.“
Poilsiavietės savininkas noriai padėjo rasti žmogų, kuriam priklausė apleista prieplauka, o Pauliui papasakojus, kokią šią vietą mato ateityje, prieplaukos ir apleisto elingo savininkas liko sužavėtas.
„Papasakojom savo idėjas, jam labai patiko, kad čia galima kažką padaryti, mes labai lengvai susitarėm tą vietą išsinuomoti“, – šypsosi Paulius.
Vaikinas džiaugiasi, kad jį šiame kelyje lydėjo geranoriški žmonės – tiek savininko paieška, tiek nuomos sutarties pasirašymas užtruko trumpiau nei jis pats tikėjosi.
„Užtruko, iš tikrųjų, labai mažai, neįtikėtinai mažai. Surasti vietą ir savininkus užtruko maždaug vieną dieną, susitarti dėl nuomos užtruko dvi dienas. Įprastai taip greit tokie dalykai nevyksta, bet čia mes susitikom su tikrai paprastais ir geranoriškais žmonėmis ir supratom, kad mes jiems būsim naudingi ir jie mums bus naudingi.
Gavosi gražus abipusis bendradarbiavimas – tiek iš poilsiavietės, tiek iš savininko, kuris netoliese ir gyvena“, – su šypsena veide kalbėjo vaikinas.
Naujam gyvenimui prikėlė savomis rankomis
Patį Paulių kiek nustebino, kad su reikiamais leidimais iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bei Molėtų savivaldybės taip pat neturėjo bėdų – viską pavyko sutvarkyti labai greitai ir visi noriai padėjo.
Taip, praėjus vos mėnesiui nuo kilusios idėjos ir pradėtų tvarkyti reikalų, duris atvėrė baras. Tiesa, iki atidarymo teko paplušėti – nors pastatas nebuvo avarinės būklės, tačiau turėjo būti pritaikytas veiklai:
„Stovis buvo patenkinamas, turbūt reikėtų taip vadinti. Jis tiesiog buvo pakankamai gero stovio, tiesiog daug metų apleistas, tuščias, jame nebuvo išvedžiotos elektros. Mes kibom į darbus nuo pat pirmos dienos, kai tik pasirašėm nuomos sutartį, birželio pradžioj.“ Paklaustas, ar iš anksto turėjo viziją, kaip vieta atrodys, Paulius šypsosi, kad viską padiktavo čia tvyranti aplinka – paplūdimys čia smėlėtas ir labiau primena ne ežerą, o pajūrį.
„Mūsų vizija ir buvo, kad tai būtų paplūdimio baras su fonine muzika, žmonėmis, kokteiliais, kitais gėrimais, taip pat gyvo garso koncertais, kurie pas mus tikrai pritraukia žmonių, nes aplink panašių vietų nelabai yra“, – pasakojo vietos įkūrėjas.
Vaikinas neslepia, kad lėšų prireikė nemažai, tačiau tuo pačiu pavyko ir nemažai sutaupyti, nes viską, ką galėjo padaryti savo rankomis, darė pats su draugų pagalba. Daugiausiai jų investuoti reikėjo vietos apsaugai – priešgaisrinėms signalizacijoms bei vaizdo stebėjimo kameroms:
„Viską dariau pats su draugais, kurie labai pagelbėjo, tik dėl specialių darbų samdėm elektrikus, daugiau viską darėm patys – darėm langines, jas kabinom, dažėm vidų, išorę, tvarkėmės ir per mėnesį susitvarkėm.
Be abejo, reikėjo lėšų, bet, tuo pačiu, galiu sakyti, kad nemažą dalį ir sutaupėm, nes daug ką darėm savo rankom. Mums kainavo medžiagos – mediena, dažai, visokie elektros dalykai.“
Kviečia pažinti apylinkes
Čia įsikūrusi prieplauka-baras siūlo ne tik atsigaivinti gėrimais ir užkąsti, tačiau vandens pramogų mėgėjams čia tikrai patiks:
„Galima išsinuomoti inventorių, paplaukioti su valtimis ar irklentėmis, labai gražūs saulėlydžiai virš šio ežero. Į abi puses driekiasi poilsiavietė, kuri siūlo stovyklauti, kūrenti laužus ir ten praleisti laiką.“
Mėgstantiems pasivaikščiojimus gamtoje, Paulius turi patarimų, ką pamatyti, apsilankius Kertuojos apylinkėse – čia yra išties unikali vieta, kurioje verta apsilankyti ir pasigrožėti supančiais vandenimis ir gamta.
„Mes esam apsupty labai įspūdingos gamtos – už kelių šimtų metrų nuo mūsų yra Kertuojos piliakalnis, taip pat esam siauroj žemės atkarpoj tarp dviejų ežerų – yra Kertuojai, o už mūsų nugaros – Juodųjų Lakajų ežeras, kuris yra visiškai kitoks. Tarp Juodųjų ir Baltųjų Lakajų ežerų yra naujas pažintinis takas Ščiūro ragas, kuris kviečia pasivaikščioti po labai unikalią vietą, kur yra ir pusiasalis pusiasalyje“, – patarimus, ką aplankyti, žeria Paulius.
Ši vieta puikiai tinka šeimoms su vaikais, mat ežeras yra seklus, reikia paėjėti, kad pasiektumėte didesnį gylį, tad su vaikais galėsite saugiai pasipliuškenti vandenyje. Jei keliaujate su gyvūnu, neteks sukti galvos, kur jį palikti – su draugiškais augintiniais čia laukiamas kiekvienas.
