Naujausiais siūlymais sunkiai galą su galu suduriantiems ir vyresniems nei 65 m. asmenims priemokos už kompensuojamuosius vaistus būtų dengiamos iš valstybės biudžeto lėšų.
Pirminiu parlamentarų Ritos Tamašunienės, Česlavo Olševskio ir Beatos Petkevič inicijuotu siūlymu buvo numatyta, kad priemoka būtų kompensuojama nuo 70 m., tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komitetas praėjusią savaitę pritarė siūlymui šią ribą sumažinti iki 65 m.
Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas teigė, kad nuleisti amžiaus kartelę dar žemiau verčia sparčiai kylančios kainos. Pasak jo, tam biudžete reikėtų papildomai numatyti 6,9 mln. eurų.
Dabar paciento priemoka už kompensuojamus vaistus valstybė padengia tik atskiroms žmonių grupėms, įskaitant nepasiturinčius, neįgalius ir vyresnius nei 75 metų gyventojus.
Nori naujos Vyriausybės išvados
Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkaukas pirmiausia ragino paprašyti Vyriausybės išvados šiam naujam projektui.
„Pradėti norėtųsi nuo to, kas pažymėta ir Vyriausybės išvadoje, kad pačiam tikslui siūlomo įstatymo projekto Vyriausybė turbūt pritaria, bet galbūt priemonės, kurios yra ten numatytos, turi reikšmingą finansinę įtaką. Tad natūralu, kad prieš priimant galutinius sprendimus, kaip siūlo Biudžeto ir finansų komitetas, būtų tikslinga pakartotinai pasitarti su Vyriausybė, įsivertinti naują siūlymą“, – komiteto posėdyje trečiadienį kalbėjo jis.
„Patys pažeidžiamiausi žmonės gali likti nenusipirkę vaisų, nes ir ta nedidelė priemoka gali būti lemtinga“, – sakė A. Veryga.
Pažymėjęs, kad tokiam pasiūlymui reikia drąsos, konservatorius Linas Slušnys taip pat teigė, kad būtina nepamiršti jo įvertinti ir finansiškai.
„Sutinku, ar 75, ar 65, praktiškai <...> vaistai yra vienodai brangūs ir vieniems ir kitiems. Pajamos nuo 65 m. praktiškai daug kam nedidėja, o pensija visiems panaši. Bet yra viena problema, mes turime visą seriją problemų ir dėl pabėgėlių, ir ta pati krizė, infliacijos klausimas.
Mes privalome, antrinu viceministrui, pasiteirauti, ar toks veiksmas yra pavežamas valstybei šiuo metu. Taigi siūlau kreiptis pirmiausia į Vyriausybę ir tada, kai gausime atsakymą, kiek tai kainuoja, ar nebus praskolinta Lietuva, mes galėsime priiminėti sprendimus toliau“, – kalbėjo jis.
Išlaidos vaistams – vienos didžiausių
Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga taip pat gyrė kolegų pasiūlymą dėl amžiaus ankstinimo bei priminė, kad išlaidos vaistams yra vienos didžiausių.
„Gerai, kad biudžeto komitetas sureagavo į kontekstą to, kad auga žmonių išlaidos mokant už elektros energiją, šildymą ir gali taip atsitikti, kad patys pažeidžiamiausi žmonės gali likti nenusipirkę vaisų, nes ir ta nedidelė priemoka gali būti lemtinga“, – kalbėjo Seimo narys.
Anot jo, jei dėl kažkokių priežasčių žmonės nenusipirks vaistų ir nevartos jų taip, kaip reikia, tad anksčiau ar vėliau atsidurs ligoninėje su komplikacijomis ir juos vis tiek reikės gydyti.
„Tik tas gydymas gali kainuoti brangiau. Ir Lietuvoje buvo atliktas Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimas, ar žmonės gali įpirkti sveikatos priežiūrą, jos paslaugas, vaistus ir vaistai buvo įvardyta kaip ta grupė, kur priemokos labai nepasiturintiems žmonėms sudaro didžiausią dalį“, – pastebėjo A. Veryga.
„Pinigų kaip šieno“
Regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis savo ruožtu nematė reikalo prašyti Vyriausybės išvados.
„Šiandien biudžete yra surinktas PVM mokestis yra viršplaninis ir Finansų ministerija galėtų pasakyti, jei neklystu, ten yra virš 300 mln. viršplaninių pajamų.
Nelabai suprantu, ko čia dar kreiptis į Vyriausybę, nes finansų komitetas yra absoliučiai valdančiosios daugumos ir yra toks jų sprendimas. Netikiu, kad Mykolas Majauskas galėjo įžūliai, asmeniškai priimti sprendimą nepasitaręs su Šimonyte. <...> Tai baikim šiuos žaidimus, prabalsuojam arba ne ir aš išvis siūlyčiau apskritai, išėjo žmogus į pensinį amžių ir nuo tada turi skaičiuoti“, – sakė jis.
L. Slušnys atkirto, kad net ir turint pinigų neišeina jų mėtyti į dešinę ir į kairę nieko neskaičiuojant. „Niekas nesako, kad pensininkams nereikia, dar ir krūva vaikų yra iki 18 m., kuriais reikėtų pasirūpinti. <...> Kai sako, kad dabar nevartos vaistų ir atsidurs ligoninėje, visa tai yra melas. Tie vaistai kompensuojami ir dabar, ir ligoninėse žmonės neatsiduria“, – kalbėjo jis.
Siūlo dar peržiūrėti kriterijus
Valstybinės ligonių kasos (VLK) vadovas pridūrė, kad sprendžiant dėl priemokų kompensavimo svarbu įvertinti ne tik amžiaus kriterijų, bet ir realias finansines pajamas.
„Šis ir panašūs projektai turi vieną diskutuotiną momentą. Kai mes susiejame tam tikras lengvatas su asmenų statusu, šiuo atveju su amžiumi, o ne realiomis pajamomis ir galimybės mokėti ar nemokėti tas priemokas. Dabar galiojanti norma yra mišri – ir mažos pajamos, ir amžius, tai iš dalies yra pagrįsta. Tobulinant projektą tikrai vertėtų pagalvoti, ar tikrai nereikėtų sieti pirmiausia su mažomis pajamomis, ne amžiumi“, – sakė Gintaras Kacevičius.
VLK specialistė taip pat atkreipė dėmesį, kad žmonės gali rinktis ir kompensuojamuosius vaistus su didesne priemoka. „Mes įžvelgiame tam tikras problemas, susijusias su konkurencija ten, kur yra priemokos, nes asmenys, įgiję teisę į priemokos dengimą, ne visada renkasi vaistus su mažiausia priemoka, tai yra tik 40 proc. pacientų“, – pastebėjo Neringa Norkūnaitė-Sasnauskienė.
Seimo Sveikatos reikalų komitetas pritarė daryti pertrauką, prašydamas per balandį pateikti Vyriausybės išvadą.
Plačiau apie tai, kaip gyventojai reaguoja į siūlymą plėsti ratą, kam kompensuojamos priemokos, kviečiame žiūrėti reportaže:
