„Pastebime, kad tarp Lietuvos gyventojų iš tiesų netrūksta numojančių ranka į gydytojo paskyrimus ir rekomendacijas. Toks elgesys yra rizikingas. Vaistų nederinimas, savavališkas dozių keitimas, per ankstyvas gydymo nutraukimas ar pavėluotas vaistų vartojimas turi neigiamų pasekmių, dėl kurių išsivysto trumpalaikiai sveikatos sutrikimai, ligos paūmėjimai ar net kritinių būklių atsiradimas ar pasikartojimas, kuomet jau tenka kovoti dėl paciento gyvybės“, – spaudos pranešime cituojama gydytoja kardiologė Julija Jurgaitytė.
Problemos dėl nederinimo
Tyrimas atskleidė, kad labiausiai gydytojų paskirtu režimu pasitiki vyresnio amžiaus gyventojai – nuo 56 m. ir daugiau, taip pat gyvenantys kaimiškose vietovėse. Kas antras iš jų (51 proc.) teigia, jog vaistus vartoja taip, kaip paskyrė gydytojas ar patarė vaistininkas, tačiau tik kiek daugiau nei trečdalis (35 proc.) tarpusavyje derina geriamus vaistus.
Vaistų derinimo įpročio Lietuvos gyventojai dar nėra išsiugdę. Vienas penktadalis (22 proc.) apklaustųjų apie vaistų derinimą teigia net nesusimąstantys, kitas (21 proc.) – vaistus derina tik griežtai nurodžius gydytojui, 14 proc. juos derina kartais, dar 6 proc. vaistus stengiasi derinti tik gydymo pradžioje.
Vyrai yra mažiau drausmingi vaistų vartotojai nei moterys. Jie keturis kartus dažniau nesilaiko gydytojų nurodymų, taip pat mažiau pasitiki gydytojais ir vaistininkais, tikina geriau žinantys apie savo sveikatą, rečiau susimąsto apie vaistų derinimą.
Pasak gydytojos, vaistų derinimo būtinybė priklauso nuo to, kokie vaistai pacientui yra paskiriami ir kokios galimos jų sąveikos. Pacientai, ypač vyresnio amžiaus, dažniausiai turi daug gretutinių ligų, tad geria vaistus nuo skausmo, kraujospūdžio, cholesterolio, skystinamuosius vaistus. Nederinami tarpusavyje jie gali sukelti stiprias komplikacijas. Dažnai pasitaiko, kad kartu vartojami skystinamieji vaistai ir vaistai nuo skausmo sukelia kraujavimo riziką, ypač vyresniems pacientams.
Netinkamas kardiologinių vaistų derinimas tarpusavyje ar su kitomis vaistų grupėmis gali turėti įtakos ir skrandžio pokyčiams, kraujavimams, o tuo pačiu ir blogėjančiai paciento sveikatos būklei, net sukelti pakartotinus išeminių širdies ligų įvykius.
„Papildai ir vitaminai taip pat turi įtakos. Būna atvejų, kada rekomenduojame pacientams kartu su medikamentais nenaudoti papildų, nes atsiranda tikimybė, kad tam tikrų mikroelementų, pavyzdžiui, kalio ar magnio, galima perdozuoti, jei pacientai šiuos preparatus vartoja kartu su kraujospūdžio korekcijai skirtais vaistais. Dėl to išsiderina kraujospūdis, atsiranda skausmai krūtinėje ar galvos skausmai“, – tvirtina J. Jurgaitytė.
Neišgerti tabletės – nieko baisaus?
Apklausos duomenys taip pat rodo, kad respondentai nori vartoti kuo mažiau tablečių – tai yra dažniausia priežastis, dėl kurios nesilaikoma gydytojo nurodymų ir nustojama vartoti vaistus.
„Kai žmogus pasijunta blogai, medikai įvertina jo būklę ir paskiria gydymą, kurį pradėjus, natūralu, kad po kurio laiko pagerėja, tačiau tai nereiškia, kad gydymą galima savavališkai nutraukti. Gydytojo paskirtų vaistų nutraukimas gali pasireikšti atsinaujinusiais simptomais ar sunkesne ligos forma, taip pat komplikacijomis: ritmo sutrikimais, hipertenzinėmis krizėmis, inkstų nepakankamumu, išeminėmis ar insultinėmis būklėmis“, – vardija gydytoja.
Kaip galimybę sumažinti vartojamų tablečių kiekį, šiuolaikinė medicina siūlo inovatyvias vaistų formas, iš kurių viena yra politabletės, kai vienoje tabletėje sujungti skirtingi vaistai, pavyzdžiui, aukštam kraujospūdžiui reguliuoti ir padidėjusiam cholesterolio kiekiui mažinti.
Pasak J. Jurgaitytės, tyrimais įrodyta, kad kuo daugiau pacientas vartoja tablečių, tuo gali būti didesnės ir nepageidaujamos jų tarpusavio sąveikos, tuo didesnė tikimybė, kad pacientas „pavargs“ vartoti tabletes sąžiningai, dažniau pamirš jas išgerti. Tokiems pacientams labai gelbsti politabletės.
„Gydymas turi būti orientuotas ne tik į ligą, bet ir į pacientą, jo savijautą gydantis. Politabletes pacientai priima teigiamai, nes jos leidžia vartoti mažiau tablečių. Be to, jose esantys vaistai ne slopina, o pagerina vienas kito veikimą, turi mažesnius šalutinius poveikius. Tai ir patogi, ir naudinga, ir gyvybes gelbstinti vaisto forma, tad svarbu, kad medikai nepamirštų pasiūlyti jos pacientams, kuriems ji tinkama pagal indikacijas“, – sako gydytoja kardiologė ir atkreipia dėmesį, kad ir patys pacientai savo gydytojo gali pasiteirauti apie politabletę, galbūt ji jam tiktų.
Kalbant apie kitus rūpesčius ir nepatogumus, su kuriais susiduriama vartojant vaistus, šalies gyventojai nurodė, kad dažniausiai pamiršta išgerti vaistus (26 proc.), kiek rečiau įvardyta baimė, kad vartojami vaistai gali pakenkti organizmui ar sukelti šalutinių poveikių (po 22 proc.).
„Pavyzdžiui, kai kuriems pacientams viena ar dvi neišgertos tabletės sukelia ritmo sutrikimus, išemines būkles. Tuomet žmogus nustemba, kad visą laiką gėrė vaistus, vos vieną sykį praleido ir nejaugi dėl to dabar taip nutiko. Kartais net viena neišgerta tabletė gali sukelti labai didelių bėdų“, – perspėja gydytoja kardiologė.
Ji sako, kad būna ir taip, jog pacientai pamiršta išgerti vaistus ir kito vartojimo metu išgeria dvigubą dozę. Iš to dažnai kyla vaisto perdozavimo tikimybė, būna, kad po to pacientai atvežami į gydymo įstaigą kone kritinės būklės.
Svarbus artimųjų palaikymas
J. Jurgaitytė sako, kad kiekvienas žmogus geriausiai save pažįsta. Jei mato, kad dažnai pamiršta išgerti vaistus, turi susirašyti viską ant lapo ir laikyti jį matomoje vietoje: kokia vaisto dozė, kokiu metu ir kiek kartų per dieną vaistas turi būti vartojamas.
„Kalbant apie vyresnio amžiaus pacientus, reikėtų skatinti įtraukti ir jų artimuosius. Ypač tai aktualu pacientams, kuriems reikalinga intensyvesnė priežiūra ar slauga, tarkime, sergantiems demencija, taip pat depresijos kamuojamiems pacientams“, – kalba pašnekovė.
Labai svarbu, anot jos, kad pacientas dėl vaistų vartojimo, keitimo, dozių konsultuotųsi pirmiausia su gydytoju. Gydytojas savo ruožtu turėtų paaiškinti vaistų sąveikas, veikimą, vaisto skyrimo tikslą, supažindinti su galimomis grėsmėmis nevartojant vaisto arba jo perdozuojant.
„Svarbu, kad dalį atsakomybės prisiimtų ir pacientas – gydytojas sudaro gydymo planą, paaiškina, o pacientas turi jo laikytis, o jei kas neaišku, – klausti tiek kartų, kiek reikia. Būna, ateina pacientas, vartojantis kraują skystinančius vaistus, ir paklaustas nežino, kodėl jis juos vartoja. Kiekvienu atveju reikia žinoti, kodėl geriate vaistus“, – aiškina J. Jurgaitytė.
Gydytoja sako pastebinti, kad dažnai žmonės pradeda labiau domėtis paskirtu gydymu ir laikytis gydymo režimo stipriai pablogėjus savijautai ar susidūrus su mirtimis dėl panašių ligų artimoje aplinkoje. Jos teigimu, gerai, jei ir tai tampa paskata pasirūpinti savo sveikata, tačiau geriau nelaukti, kol situacija taps kritiška, o sveikatą tikrinti profilaktiškai ir pasitikėti gydytojais.
Bendrovė „Spinter tyrimai“ 1015-a 18–75 metų amžiaus šalies gyventojų apklausė šių metų vasario 17–25 dienomis.
