Sektoriaus atstovai sako nesuprantantys, kodėl sklandžiai veikiančios įstaigos stumiamos į reformą ir nuogąstauja, kad pacientai pirmieji pajaus to pasekmes.
Medicininės reabilitacijos įstaigų vadovai, kaip ir dalis politikų, siūlo nelipti ant grėblio ir prisiminti, koks likimas laukė tų įstaigų, kurios buvo įsteigtos prie ligoninių ar ligoninėse. „Kodėl vėl bandoma daryti tai, kas nepavykę?“ – šį klausimą aptarinėjant Seimo Sveikatos reikalų komitete nesuprato jie.
Jau nusidriekė eilės, situacija primena chaosą
Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos prezidentas Artūras Salda teigė, kad šis klausimas jau keltas prieš 5 mėnesius, tačiau atsakymų iki šiol neišgirdo.
„Nors jau keliolika metų šis medicinos sektorius dirbo sklandžiai, be didesnių turbulencijų, nesulaukdavo priekaištų, bet pastaruoju metu prikūrėme iššūkių ir problemų yra labai daug“, – konstatavo jis.
„Gal ir retorinis klausimas – bet ar tikrai vardan reformos, kažkokių įsivaizduojamų pagerinimų administraciniame lygmenyje, pateisiname suluošinimą kažkurios dalies Lietuvos piliečių?“
„Eglės sanatorija“ generalinis direktorius priminė, kad jau trečią mėnesį visas sektorius dirba pagal naują tvarką – įvestos kvotos, atsirado naujos reabilitacijos rūšys. Tačiau viso to, kas vyksta dabar, kitaip nei chaosu jis pavadinti negalėjo.
„Štai kovo 16 d. dar neturime metinių sutarčių su ligonių kasa. Kalbant su kolegomis, nesinori dramatizuoti, bet kiti žodžio kaip „chaosas“ pasakyti mes nerandame. Suprantame, kad sanatorijoje dirbančių darbuotojų niekas neužjaus, tačiau klausimas yra apie pacientus.
Kai kuriose įstaigose dėl šios reformos, įvestų kvotų ir kitų pakeitimų atsirado eilės, kai kuriais atvejais siekiančios ir po keletą mėnesių. Nors įstaigos ir prisiima daugiau pacientų, galbūt rizikuodamos, kad už juos negaus pinigų, mat nėra aišku, ar pagal tvarką bus apmokėjimas“, – pastebėjo jis.
A. Salda apgailestavo, kad dėl tų eilių labiausiai nukenčia pacientai. „Dalis specialistų pažymi, kad jei daliai nebus suteikta laiku reabilitacija, jo sveikatai gresia negrįžtamomis pasekmėmis. Gal ir retorinis klausimas – bet ar tikrai vardan reformos, kažkokių įsivaizduojamų pagerinimų administraciniame lygmenyje, pateisiname suluošinimą kažkurios dalies Lietuvos piliečių?“
Reforma kelia nerimą visam sektoriui
Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos prezidentas atkreipė dėmesį, kad ligonių kasos kiek manipuliatyviai pateikia praėjusių metų skaičius neįvertindama pandemijos sukurtų aplinkybių.
„Pristatymuose matome, kad stacionarinei reabilitacijai 2021 m. buvo išmokėti pinigai, bet paslaugų suteikta už 72 proc. Suprantu, kodėl taip yra daroma, noras parodyti, kad įstaigos dirba kažkaip nesklandžiai. Bet kodėl pasakę A, nepasakome B, kodėl nekalbame apie kovido ribojimus, kodėl užmirštame, kad planinės operacijos buvo stabdomos, kokie buvo reikalavimai testavimams žmonėms ir kiek žmonių vien dėl to atsisakė vykti?“ – klausė jis.
Kalbėdamas apie ruošiamą sveikatos tinklo pertvarką A. Salda teigė, kad ji kelia nerimą visam medicininės reabilitacijos sektoriui: „Nors daug kartų kėlėme šį klausimą, iš sveikatos apsaugos ministerijos taip ir neišgirdome, nei kokiu tikslu tai daroma, nei koks yra veiksmų planas, išskyrus pasakymus, kad tokia yra politinė valia ir toks reformos principas.“
Apribos paciento laisvę rinktis reabilitacijos įstaigą
Reabilitacijos įstaigų atstovai ir Seimo nariai priminė, kad jau būta daug nesėkmingų pavyzdžių, kai multiprofilinėms, didelės ligoninėms priklausantys reabilitacijos centrai sunyko.
„Kokia ligoninė gali aprūpinti tokį savo filialą, kokio dydžio turi būti ligoninė? Net mūsų Santaros klinikos nesugebėtų reabilitacijos pacientais užpildyti Abromiškių reabilitacijos ligoninės. Praktika rodo, kad paciento laisvė po visų tokių reformų bus dar labiau apribota.
Mes deklaruojame, kad pacientas kaip ir galės riktis, kur nori vykti medicininei reabilitacijai, tačiau realybėje matome, kaip viskas veikia. Ligoninės labai sėkmingai pirmiausia sugeba užsipildyti savo turimus reabilitacijos skyrius, o tik paskui pacientų perteklius yra išleidžiamas į kitas įstaigas – tiek viešas, tiek privačias“, – kalbėjo A. Salda.
Nuogąstauja dėl kurortų – ar išliks ten sanatorinis gydymas?
Priminta, kad istoriškai taip susiklostė, kad stipriausios reabilitacijos bazės yra kurortuose. Jų atstovai taip pat įsigąsdinę – nesupranta, kodėl reikia kažką keisti, jei ir taip gerai veikia.
„Šiandien daroma reforma, nežinau, ar išsaugos kurortus, kurie garsėja savo teikiamomis paslaugos, ar būsime prilyginti eilinėms savivaldybėms, kur nėra vykdomos medicininės paslaugos. Jei kalbėtume konkrečiai apie Birštono kurortą, tai pirmoji sėkmingai veikusi ir turinti ilgametę patirtį Tulpės sanatorija turėtų būti reformuojama ir prijungiama prie daugiaprofilinės įstaigos.
Niekas nesupranta, kodėl taip reikia daryti. Mes gavome atsakymą, bandoma aiškinti, kad reikalinga reforma, būtina pasirinkti, prie kokios didžiosios įstaigos būtų jungiamasi. Bet ir šiandien pagalba puikiai teikiama, puikūs atsiliepimai. Tai, nežinau, ar šia reforma mes norime padėti žmonėms, kad jie gautų kokybiškas ir geras paslaugas, ar mes tiesiog darome reformą dėl reformos“, – kalbėjo Lietuvos kurortų asociacijos vadovė, Birštono merė Nijolė Dirginčienė.
Antrindamas jai Palangos meras Šarūnas Vaitkus priminė jau dviejų įvykusių reformų pasekmes.
„Dvi reformos jau įvyko – kelininkų ir miškininkų, tai nei miškininkų, nei kelininkų mes nebeturime. Duok Dieve, kad po šios reformos turėtume sanatorinį gydymą, kas yra svarbiausias Palangos ir visų kurortų išgyvenimo šaltinis“, – pažymėjo jis.
Norintieji apeiti sistemą atakuoja skambučiais
A. Salda konstatavo, kad su visais pokyčiais, kurie dabar vyksta, stacionarinė reabilitacija kurortuose iš esmės yra nustumta į paskutinę vietą.
„Gaila ir gėda, bet reikia pagarsinti, kad visoje šioje sistemoje, kai prisireikia žmonėms, kurie tą reformą daro, vietos artimiesiems, tai sistema yra apeidinėjama, skambinėjama, prašoma be eilės priimti į įvairias įstaigas. Ir tų skambučių neatsiginame, nors anksčiau eilę metų dirbome be šių dalykų. Tai rodo, kad nėra teisinga, kas dabar vyksta, griauname, ką turėjome“, – sakė jis.
„Dvi reformos jau įvyko – kelininkų ir miškininkų, tai nei miškininkų, nei kelininkų mes nebeturime. Duok Dieve, kad po šios reformos turėtume sanatorinį gydymą.“
Pasak Ambromiškių reabilitacijos ligoninės vadovo Vitalijaus Glambos, ruošiamos reformos negalima piešti vien juodomis spalvomis – galbūt bus kiek pigesnis administravimas, pavyks lengviau pritraukti specialistus į didesnę ligoninę. Tačiau nemažai dalykų ir kelia nerimą.
„Yra abejonių dėl pacientų srautų pasiskirstymo, ar pakaks dėmesio multiprofilinėje ligoninėje pačiai reabilitacijai, paciento galimybės pasirinkti įstaigą bus tikrai ribojamos, jau dar taip vyksta daugiaprofilinėse ligoninėse. (...) Norėtųsi vadovautis lietuviška patarle, kad 9 kartus pamatuok, 10 kirpk, o ne rusišku posakiu „mišką kerta, skiedros lekia“, – pastebėjo jis.
Ministerija reformos nestabdys
Reaguodama į kritiką sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė teigė, kad reformos stabdyti neketinama, o jai labiausiai šioje vietoje trukdo interesai.
„Mes kalbame apie aktyvią reabilitaciją, kuri turi prasidėti nuo pirmos dienos reanimacijoje ir visos išsivysčiusios valstybės apie 80 proc. daugiaprofilinės ligoninės lovų skiria būtent tam. O gauname atsakymus iš sanatorijų ir kurortinio gydymo įstaigų, pretenzijas. Man jie visiškai suprantami todėl, kad tikrai yra interesas ateiti paprastesniems ligoniams, gauti lėšų iš privalomojo draudimo fondo. (...)
Kai pakartojame tą patį n kartų ir sako, kad nesupratome, tai galima suprasti, nes ne visų interesus tai atspindi. Mes tikri nenorėsime trauktis, nes mūsų tikslas yra padėti sunkiems ligoniams atsistoti ant kojų“, – sakė ji.
Atliepdama pateikiamas pretenzijas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovė Rasa Biekšienė pažymėjo, kad reformos tikslai, kurie suformuoti aktyvaus gydymo paslaugas teikiančioms įstaigoms, netaikomi medicininės reabilitacijos įstaigoms.
„Tai reiškia, kad tas principas, kad pacientas iš bet kokios gydymo įstaigos siunčiamos medicininės reabilitacijos galės vykti pagal savo pasirinkimą, kur jis nori“, – sakė specialistė.
Kartu ji nurodė, kad medicininės reabilitacijos paslaugoms teikti bus steigiamas klasteris. „Tai yra didžioji dalis įstaigų iš kurortinių vietovių, taigi norėčiau pasakyti, kad jos nėra nustumiamos į šoną ir neiškrenta iš bendro paslaugų teikėjų rato, o kaip tik prioritetizuojamos“, – kalbėjo R. Biekšienė.
Kartu ji pridūrė, kad dalis įstaigų tapo nepatrauklios ne dėl to, kad buvo multiprofilinių ligoninių dalimi, o todėl kad patys pacientai pasigedo kokybiškų paslaugų.
Mentaliteto pokyčiai
D. Jankauskienė gi pažymėjo, kad planuojami pokyčiai labai stipriai susiję su mentaliteto lūžiais ir tuo, kaip kaip iš stacionarinės pagalbos pereiti į ambulatorinę.
„Be jokios abejonės, suprantama, kad kiekvienas Lietuvos žmogus turi poreikių sveikatinimui, rekreacijai. (...) Bet mes taip pat turime suprasti, kad Lietuvoje turėjome ir turime gana stipriai išvystytą sanatorinio gydymo sveikatos stiprinimo tinklą, tačiau turime ribotus sveikatos resursus ir turime rūpintis, kad je būtų panaudojami pačia geriausia linkme“, – pažymėjo ji.
Anot jos, kitos valstybės dar prieš 30 metų išvystė ambulatorinės reabilitacijos paslaugas, o Lietuva gi stipriai vėluoja.
„Tas pats principas multidiscipliniškumo yra labai svarbus kokybei naujojoje sveikatos politikoje, todėl ir reabilitacijos įstaigas mes norime integruoti. (...) [Svarbu], kad sunkūs ligoniai, kuriems reikia reabilitacijos nuo pirmos dienos, gautų visą reikiamą pagalbą čia pat, įstaigoje, o ne nutolusioje už 60 ar 40 kilometrų kitoje įstaigoje ar laukti eilėje, kada atsilaisvins vieta.
Taigi yra ir žali koridoriai, ir pirmumo eilė suteikiama sunkiems ligoniams po įvairių klasteriuose užtikrinamų ligų [gydymo]. Kita dalykas – ambulatorinei reabilitacijai tikrai yra dedamas pakankamai didelis prioritetas, kurią žmonės galėtų gauti arti savo namų, nelaukiant eilėje, nevažiuojant toli“, – kalbėjo D. Jankauskienė.
Kartu ji skubėjo paneigti nuogąstavimus, kad reabilitacijos įstaigas integravus į daugiaprofilines ligonines, gali atsitikti taip, kad teikiama pagalba tik savo įstaigos arba tik savo regiono pacientams.
„Mes sukursime reabilitacijos klasterį ir visi kiti klasteriai, kur turės galimybę gydytis visi ligoniai pagal profilius ir indikacijas“, – kalbėjo ji.
