„Nėštumo metu buvau sveika, nesirgau peršalimo ar kitomis ligomis, visi privalomi tyrimai buvo geri, todėl rami buvau iki tos dienos“, – savo patirtį prisimena Inga.
Nenuostabu, kad po lengvai praėjusių devynių laukimo mėnesių moterį ištiko šokas, kai gydytojai pasakė, kad ji savo kūdikiui perdavė infekciją. Inga nesuprato, kaip tai galėjo įvykti ir sunkiai tuo patikėjo. Labiausiai jos širdį draskė tai, kad reikėjo ką tik gimusį vaiką matyti tokios sunkios būklės.
„Jis buvo prijungtas prie kvėpavimo aparatų, gavo antibiotikus, buvo stebimas. Įsivaizduojate, 3 kilogramus 800 gramų sveriantis naujagimis yra badomas, leidžiami antibiotikai, kurie ir suaugusiam žmogui sveikatos neprideda“, – skaudžiais prisiminimais dalijasi moteris.
Lankydama savo kūdikį reanimacijoje, Inga vis mąstė, kaip galėjo jam perduoti infekciją. Tik po kurio laiko moteris prisiminė, kad artėjant nėštumo termino pabaigai nosies gleivinėje ir šalia nosies turėjo pūslelinę, kurią sukėlė herpes virusas.
Nemanė, kad pūslelinė pakenks kūdikiui
Inga žinojo, kad turi šį virusą, nes kartas nuo karto iškildavo pūslelinė, kurią gydydavo tepaliukais. Tačiau nėštumo metu bėrimai buvo ypač skausmingi, o ir tepaliukai nepadėjo jų išgydyti.
Kaunietė neslepia, kad galvojo, jog pūslelinė kelia diskomfortą tik jai, todėl nieko apie tai nepasakojo nėštumą prižiūrinčiam gydytojui.
Reanimacijoje Inga apie nėštumo metu turėtą pūslelinę užsiminė vaiką stebinčiai gydytojai, kuri pasakė, kad šis virusas yra labai pavojingas ir būtent dėl jo moteris visiškai sveikam vaikui perdavė infekciją.
„Labai gaila, bet taip nutiko, jog niekada neskaičiau, prižiūrintys gydytojai neminėjo ir neklausė apie herpes virusą. Dabar žinau – galėjau šito išvengti, nes geriau gydytis ir gerti vaistus nėštumo metu, nei pereiti visa tai ir susargdinti savo trapų kūdikį“, – sako moteris.
Ji dėkinga gydytojams kurie greitai sureagavo ir išgelbėjo naujagimio gyvybę. Šiuo metu kūdikis jaučiasi gerai, tačiau kol kas neaišku, ar infekcija neturės ilgalaikių pasekmių.
Vienas pavojingiausių virusų
Vilniaus gimdymo namų direktorė profesorė Kornelija Mačiulienė įspėja, kad herpes virusas nėščiai moteriai yra labai pavojingas, nes vaisius dar neturi antikūnių, kurie galėtų apsaugoti nuo infekcijos. Idealiu atveju moteris, kuri turi herpes virusą, jo gydymą turėtų pradėti dar prieš nėštumą.
„Geriausias variantas, jei moteris žino, kad pas ją dažnai iškildavo tos pūslytės, tai prieš nėštumą išgerti pilną kursą antivirusinių vaistų ir po to tik pastoti ir išnešioti, nes vaistai veikia dvejus metus ir tada ji gali būti rami“, – sako profesorė K. Mačiulienė.
Būna, kad pūslelinė iškyla tada, kai moteris jau yra pastojusi. Tokiu atveju gimdymo namų direktorė siūlo naudoti tepaliukus, kurie greitai veikia viruso pakenktą vietą. Jei moteris laukiasi daugiau nei 27 savaites, tada galima naudoti ir antivirusinius vaistus.
Anot profesorės, negydomas herpes virusas nėštumo metu gali turėti liūdnų pasekmių. Pavyzdžiui, pirmą nėštumo trimestrą padidėja persileidimo tikimybė ir galimi vaisiaus vystymosi sutrikimai. Trečią trimestrą herpes virusas gali pažeisti vaisiaus smegenis ir jis gali gimti negyvas.
Slepia, kad turi virusą
K. Mačiulienė sako, kad moterys dažnai slepia, kad turi herpes virusą. „Jeigu nepamatai, kad ji yra su pūsleline, tai dažniausiai moteris yra nelinkusi pasakoti, stengiasi į apžiūras ateiti tada, kai jau yra išsigydžiusi“, – tikina profesorė.
Ji pabrėžia, kad nereikia gėdytis šio viruso, o informuoti gydytojus, kad jie galėtų suteikti tinkamą pagalbą, yra tiesiog būtina. Taip pat profesorė rekomenduoja moterims, kurioms dažnai iškyla pūslelinė, pasidaryti tyrimus ir išsiaiškinti, ar virusas yra aktyvus. Tada galima nuspręsti, ar reikia gydymo, ar pakanka bėrimus tepti tepaliuku.
Herpes viruso nešiotojai yra net 90 procentų suaugusiųjų, tačiau tai nereiškia, kad žmogui būtinai iškils pūslelinė.
Kai kuriems šis virusas gali pasireikšti vos kelis kartus per gyvenimą, kitiems – net kelis kartus per mėnesį. Herpes virusas yra dviejų tipų: pirmojo – kai bėrimai dažniausiai būna ant lūpų ir nosies, ir antrojo – kai bėrimai būna ant lytinių organų.
