pūslelinė

Remiantis statistika, maždaug 2 iš 10 žmonių bent kartą per gyvenimą suserga juostine pūsleline. Didelė dalis jų – vyresnio amžiaus žmonės, dažniausiai jau sulaukę 60-ies metų. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė paaiškina, kad vieną kartą susirgus vėjaraupiais, virusas lieka organizme ir yra nemaža tikimybė, kad po kurio laiko pasireikš juostinės pūslelinės pavidalu.

Daugybei žmonių ne kartą teko patirti nemalonų dilgčiojimą prie lūpų ir vėliau išvysti atsiradusias pūsleles. Nors skausminga paprastoji pūslelinė gali erzinti ir varginti gana ilgą laiką, vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė atskleidžia, jog teisingai pasirinkus gydymą ir stiprinant bendrą organizmo sveikatą, šio viruso sukeliamą žalą galima gerokai sumažinti.

Putlios, sveikos ir gražios lūpos – kiekvienos moters svajonė. Atrinkome 3 patarimus, kurių laikantis galėsite džiaugtis nepriekaištingai atrodančiomis lūpomis. Naudokite kaukes ir šveitiklius Viena dažniausių lūpų išvaizdą gadinančių problemų – išsausėjusi lūpų oda ir šerpetojimas. Išspręsti šią problemą padės natūralus šveitiklis, kurį nesunkiai pasigaminsite ir namuose.

Pūslelinė, arba Herpes virusas – viena iš dažniausių virusinių infekcijų pasaulyje, paveikianti tiek jaunus, tiek suaugusius žmones. Ši infekcija gali sukelti skausmą bei diskomfortą. „BENU“ vaistininkė Loreta Tamošauskienė ir „Camelia“ vaistininkė Giedrė Stankevičienė pasakoja apie Herpes viruso tipus, simptomus, gydymo galimybes ir prevencijos metodus.

Burnos opelės – tema, kuri neretai nustumiama į „nesvarbiųjų“ sąrašą, mat daug kas į jų susiformavimą jautrioje burnos gleivinėje tiesiog numoja ranka. Daugiau susirūpinimo atsiranda, kai burnos opelės plečiasi, jų daugėja ir jos gilėja, bei ima trikdyti normalų gyvenimą. Mažos opelės paprastai užgyja per savaitę, tačiau jei jos didesnės, gijimas kur kas ilgesnis ir sudėtingesnis.

Neretai vėjaraupiai, laikomi vaikystės liga, gali turėti didelį poveikį tiek vaikams, tiek suaugusiems. Ši liga sukelia diskomfortą ir dažnai reikalauja atsargumo, kad išvengtume jos plitimo, o užsikrėtus gali grėsti pasekmės visam gyvenimui. Virusologas, profesorius Saulius Čaplinskas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ komentuoja, kad vėjaraupiai gali būti pavojingi žmogaus sveikatai, o jų pasekmės pastebimos net ir suaugus.

Nors įprasta manyti, kad žaizdelės burnoje atsiranda nusilpus imunitetui, tačiau pasirodo, kad jas gali sukelti ir netinkama mityba. Atrinkome 5 maisto produktus, kurių vertėtų atsisakyti, jei jus kamuoja ši nemaloni problema. Atsisakykite šių produktų kuriam laikui ir stebėkite, ar ir toliau kamuoja žaizdelės, ar jų atsiradimas liaujasi. Žinoma, jei opelių susiformavimas kartojasi, būtinai pasitarkite su gydytoju ar odontologu.

Atėjus šaltajam sezonui, žmonės dažniau susiduria su pūslelinė, kitaip dar vadinama „Herpes simplex“ virusu. Ši infekcija gali paveikti įvairaus amžiaus žmones – nuo mažų vaikų iki vyresnio amžiaus asmenų. Pūslelinė gali kelti diskomfortą, tačiau daugelis žmonių, sergančių šia liga, gali ją valdyti. „Camelia“ vaistinės vaistininkė Giedrė Stankevičienė tv3.lt portalui papasakojo, kaip su šiuo virusu kovoti ir kaip pastebėti pirmuosius jo požymius.

Neretai žmonės mano, kad oralinis seksas yra saugesnis nei vaginalinis ar oralinis, tačiau tiesa ta, kad bet koks seksas be apsaugos yra rizikingas. Ypač didelė rizika susirgti lytiškai plintančiomis ligomis, jei nesiimama tinkamų atsargumo priemonių.  Gydytojai papasakojo apie rizikas, kuri kyla užsiimant oraliniu seksu be prezervatyvų ar kitų apsaugos priemonių, rašo verywellhealth.com.

Herpetinė infekcija, dar žinoma kaip pūslelinė arba herpesas – tai virusų sukelta liga. Kol kas nėra žinomi būdai, kaip būtų galima šį virusą išgydyti taip, kad simptomai daugiau niekada nesikartotų. Vis dėlto, naudodami tam tikras priemones, jūs galite sumažinti uždegimą, lūpų dirginimą ir kitus nemalonius simptomus. Prieš bandydami alternatyvų gydymą, visada turėtumėte pasikalbėti su gydytoju ar kitu sveikatos priežiūros paslaugų teikėju.

Nėštumas ir pogimdyvinis periodas – tai laikotarpiai, kuomet pūslelinės problema tampa aktuali, kaip niekad. Taigi, kaip prevenciškai apsisaugoti nuo nemalonios lūpų ligos, kad vaikelio laukimas būtų kuo ramesnis? Pūslelinė – liga visam gyvenimui Virusas, sukeliantis burnos pūslelinę, lieka organizme visą gyvenimą – jis suaktyvėja kas kartą, kai nusilpsta imuninė sistema. Svarbu suprasti, kad imuninę sistemą itin neigiamai veikia patiriamas stresas ir hormonų pokyčiai.

Daugelis žmonių peršalimo ligomis serga pakartotinai, ne išimtis ir itin nemaloni lūpų pūslelinė, kuomet ant lūpų, o kartais ir aplink jas atsiranda mažų, skysčiu pripildytų pūslelių, kurios plyšusios palieka opas ir skausmingai gyja. Pūslelinės rizikos faktoriai Virusas, sukeliantis lūpų pūslelinę, yra labai lengvai užkrečiamas. Asmuo gali užsikrėsti ar platinti lūpų pūslelinę, dalindamasis indais, maistu ir gėrimais.

Dažniausiai pūsleline užsikrečiama arba pakartotinai susergama, kuomet dėl patiriamo streso nusilpsta imunitetas. Jeigu norite greičiau ir efektyviau suvaldyti nemalonius simptomus, vertėtų laikytis keleto paprastų patarimų. Kovojame su nuovargiu Turint mažesnes energijos atsargas, organizmui tampa sunkiau susidoroti su virusais, įskaitant labai skausmingą ir daug nepatogumų sukeliančią lūpų pūslelinę. Geras ir kokybiškas poilsis gali žymiai sumažinti tikimybę susirgti šia nemalonia infekcija.

Pasidžiaugti pavasariška šiluma ir saulės spinduliais galėjome neilgai. Dar prieš keletą dienų temperatūrai pakilus iki daugiau nei +13 laipsnių, jau šios savaitės pradžioje ji nukris iki nulio. Kadangi sugrįžta ne tik šalti orai, bet ir lietus su sniegu, vaistininkas Mindaugas Rutalė pasakoja, kad iš spintų pavasarinius paltus išsitraukę ir šalikus pamiršę gyventojai turėtų saugotis ne tik peršalimo, bet ir paslydimų bei kitų ligų.

Sveiki dantys, dantenos ir burnos gleivinė yra svarbiausi geros organizmo būklės indikatoriai. Vertėtų suprasti, kad burnos sveikata patariama rūpintis įvairiapusiškai – svarbi ne tik dantų, bet ir dantenų, bei liežuvio būklė. Tinkama burnos higiena Dantys turėtų būti valomi bent du kartus per parą, maždaug po 2 minutes. Skaičiuoti laiką gali padėti mažas smėlio laikrodis. Dantis patariama valyti švelniai, o dantų linija ir dantenos turi liestis su dantų šepetėlio šereliais.

Burnos opelės gali atsirasti dėl pačių įvairiausių priežasčių, o kartais jos lieka taip ir nenustatytos. Ši problema sukelia ne tik įkyrų skausmą ir perštėjimą, bet ir trukdo mėgautis maistu.

Paprastoji pūslelinė – per artimus kontaktus ir oro lašeliniu būdu plintančio herpes viruso sukeliama liga, kuria susirgus pirmąjį kartą gali nepasireikšti jokie simptomai. Tokiu atveju, užsikrėtęs žmogus, pats to nežinodamas, tampa viruso nešiotoju ir prisideda prie spartaus jo plitimo aplinkoje.

Ant lūpų iškilusios vandeningos pūslelės – ne pats maloniausias, tačiau daugeliui puikiai pažįstamas jausmas. Vaistininkai pastebi, kad pūslelinė tampa itin aktualia problema apniukus orams ir prasidėjus šildymo sezonui. Tačiau gera žinia ta, kad reaguojant tinkamai, šį virusą galima suvaldyti. Vaistininkė Guoda Čeponytė atskleidžia, kas sukelia pūslelinę ir pataria, kaip nuo jos apsisaugoti.

Per artimus kontaktus plintanti pūslelinė dažniausiai pasireiškia ant lūpų. Ją sukėlęs herpes virusas neaktyvioje būsenoje organizme išlieka visą gyvenimą. Vaistininkė Daiva Gedvilaitė-Uščinė įvardija provokuojančius veiksnius, dėl kurių virusas „pabunda“ ir pradėjęs veikti, pūslelinę sukelia pakartotinai. Tai – tiesioginiai saulės UV spinduliai, vėjas, šaltas oras, hormonų pokyčiai menstruacijų metu, nuovargis, vietinė odos trauma, fizinis ar emocinis stresas.

Mama pasidalijo nuotrauka, kurioje nufotografuota pūslelinės apimta dukra, kaip įspėjimą kitiems tėvams. Leah Green sakė, kad jos dukrą, kuriai tuo metu buvo  21 mėnuo, į lūpas pabučiavo suaugęs žmogus, kuris ir perdavė jai virusą. Nuotraukose matyti verkianti mergytė su opomis ant lūpų, burnoje ir ant liežuvio, rašo thesun.co.uk.

Šaltuoju metų laiku daugeliui tenka dažniau susidurti su itin nemalonia liga – lūpų pūsleline. Ant lūpų pasirodžius perštinčioms pūslelėms gydyti žmonės griebiasi pačių įvairiausių būdų. Tad kokios pūslelinės gydymo klaidos yra dažniausios ir kaip iš tiesų teisingai vertėtų gydyti šią dažną ligą? „Clinicus Klaipėda“ gydytoja, dermatovenerologė Agnė Bagdonė pasakoja, kad lūpų pūslelinė tai yra pirmojo arba antrojo tipo herpes virusas.

Rudeninė orų kaita, šaltis, ultravioletiniai saulės spinduliai, stresas ir nuovargis, įvairūs peršalimai ar odos pažeidimai gali išprovokuoti organizme tūnančio herpes viruso aktyvumą – apie tai signalizuoja pūslelinių bėrimų susidarymas. Vaistininkė Laura Mockutė sako, kad vieną kartą užsikrėtus herpesvirusu, organizme jis lieka visam laikui, todėl svarbu išmokti gyventi tinkamai, o prieš imantis „liaudiškų“ gydymo būdų, pagalvoti, ar jie tikrai atneš norimų rezultatų.

Pūslelinės simptomai daugeliui žmonių pasireiškia ne visi – pavyzdžiui, kai kurie iš jų karščiuoja, kiti ne, tačiau diskomfortas tampa neatsiejama šios ligos dalimi. Dažniausiai pūsleline užsikrečiama arba pakartotinai susergama, kuomet nusilpsta imunitetas dėl patiriamo streso.

Pūslelinė – užkrečiama virusinė liga, tačiau apie 80 proc. sergančiųjų nejaučia jokių simptomų. Tai reiškia, kad užsikrėtę asmenys tampa viruso nešiotojais to nežinodami. Šeimos gydytoja Marija Račinskienė sako, kad šią infekcinę ligą sukeliantis virusas gali būti  pavojingas  ne tik dėl spartaus plitimo, bet dėl savo prigimties: jis pradeda veikti tada, kai nusilpsta imuninė sistema.

Įprasta manyti, kad lūpų pūslelinė dažniau kamuoja šaltuoju metų laikotarpiu, tačiau Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų dermatovenerologas Tadas Raudonis sako, kad šiltuoju metų laiku tenka konsultuoti daugiau pūsleline sergančių pacientų. Anot specialisto, paprastąją pūslelinę sukelia Herpes simplex virusas (HSV), kuris dar skiriamas į du tipus – 1 ir 2. Lūpose dažniausiai nustatomas 1 tipo virusas, o 2 tipo – genitalijose, tačiau būna išimčių.

Vėjaraupiais kasmet suserga apie 15 tūkst. Lietuvos gyventojų, tarp kurių didžioji dauguma yra ikimokyklinio amžiaus vaikai. Daugeliui ši infekcija neatrodo labai pavojinga, tačiau ateityje ji gali grįžti su trenksmu – juostine pūsleline, galinčia sukelti ne tik sunkias sveikatos problemas, aklumą, paralyžių, bet ir mirtį. Infekcinių ligų specialistė įspėja, jog siekiant išvengti sudėtingų juostinės pūslelinės padarinių, skiepai laikomi pačia patikimiausia ir efektyviausia priemone.

Yra viena papildoma priežastis, kodėl reikia saugotis herpeso viruso. Naujas tyrimas parodė, kad virusas infekuoja ir nužudo neuronus storojoje žarnoje, sukeldamas kiek keistai skambančią ligą – didelę storąją žarną. Iš esmės, tai reiškia, kad virškinimo trakto raumenys nebegali susitraukinėti, kai ateina metas pašalinti maistą iš organizmo.

Pūslelinė arba kitaip – herpesas, yra virusų sukelta liga. Ir tikriausiai dažnam yra pažįstamas jausmas, kuomet pačiu netinkamiausiu laiku ant lūpų pajaučiame atsirandančią skausmingą žaizdelę.  Šie nemalonūs pokyčiai be abejonės apsunkina kasdienybę, sukelia diskomforto jausmą, tad kaip išvengti herpeso arba jam atsiradus veiksmingai susitvarkyti su problema? Virusą turi kiekvienas Pasirodo, kiekvienas žmogus turi aktyvią arba neaktyvią herpeso viruso formą.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad kiekvienas, kuris sirgo vėjaraupiais, ateityje gali sirgti juostine pūsleline (herpes zoster). Persirgus vėjaraupiais virusas lieka žmogaus organizme ir gali reaktyvuotis (suaktyvėti) po daugelio metų, susilpnėjus imuninės sistemos funkcijai. Pasak ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistės Eglės Savickienės,  2 iš 10 asmenų, sirgusių vėjaraupiais, vėliau suserga juostine pūsleline.

Maždaug pusė milijardo žmonių visame pasaulyje gyvena su lytiniu organų herpesvirusine infekcija ir net keli milijardai yra užsikrėtę burnos herpes infekcija, dar vadinama pūsleline. Tokią informaciją paskelbė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), atlikusi šios infekcijos paplitimo įverčių tyrimą. Pasak PSO, tokie herpesvirusinės infekcijos įverčiai atskleidžia šios infekcijos prevencijos ir gydymo paslaugų plėtojimo poreikius. PSO duomenimis, maždaug 13 proc.

„Beveik kiekvienais metais šaltuoju sezonu ant lūpų iššoka herpesas. Kas tai per liga, kaip jos išvengti?“ – klausia 46 m. Angelė iš Molėtų r. Herpeso virusas, dar vadinamas pūsleline, yra viena iš labiausiai pasaulyje paplitusių infekcijų, vyraujanti tarp jaunesnių nei 50 metų amžiaus žmonių. Vaistų nuo šio viruso nėra – kartą patekęs į organizmą, ten jis tūno visą gyvenimą ir periodiškai pasikartoja. Virusas plinta per tiesioginį kontaktą su asmeniu, kuris yra šio viruso nešėjas.

Viena džiugiausių moters gyvenimo akimirkų – vaiko gimimas – kaunietei Ingai (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) vos nesibaigė tragiškai. Kelias minutes ant moters krūtinės gulėjęs naujagimis pradėjo keistai kvėpuoti ir tik greita medikų reakcija padėjo išvengti nelaimės. „Nėštumo metu buvau sveika, nesirgau peršalimo ar kitomis ligomis, visi privalomi tyrimai buvo geri, todėl rami buvau iki tos dienos“, – savo patirtį prisimena Inga.

Prasidėjus šaltajam sezonui jau nuo lapkričio išauga sergamumas ne tik peršalimo ligomis, bet ir dar viena nemalonia liga – vėjaraupiais. Specialistai įspėja, kad šiemet stebimas šio vaikiška liga laikomo susirgimo padidėjimas. Savo ruožtu gydytojai primena, kad laiku nepersirgus vėjaraupiais vėliau galima susidurti su daug didesnėmis sveikatos bėdomis.

Kartais atrodo, kad pūslelinė užklumpa pačiu netinkamiausiu metu, o jos gydymas užtrunka. Gydytoja Giedrė Tamulytė nurodo, kad pūslelinės išvengti neįmanoma, o pakartotinį atsiradimą gali skatinti įvairūs veiksniai. Maždaug pusę visų pūslelinės atvejų galima nujausti: dar iki atsirandant odos ar gleivinių bėrimams, tai vadinamieji prodrominiai simptomai. Būsimo bėrimo atsiradimo vietoje dažnai gali varginti skausmas, deginimo pojūtis ar niežėjimas.

Herpetinė infekcija, dar žinoma kaip pūslelinė arba herpesas – tai virusų sukelta liga. Tai reiškia, kad kol kas nėra žinomi būdai, kaip būtų galima ją išgydyti, jog simptomai daugiau niekada nebesugrįžtų. Tačiau yra būdų kaip galima sumažinti pūslelinės sukeltus simptomus. Naudodami tam tikras priemones, jūs galite sumažinti uždegimą, lūpų dirginimą ir kitus simptomus. Prieš bandydami alternatyvų gydymą, visada turėtumėte pasikalbėti su gydytoju ar kitu sveikatos priežiūros paslaugų teikėju.

Pūslelinę sukeliantį virusą nešioja maždaug du trečdaliai visų pasaulio gyventojų. Deja, virusui vieną kartą patekus į kūną, jis niekada nebedingsta ir gyvena nervų ląstelėse. Gerai bent tiek, kad daugelis žmonių nejaučia jokių viruso simptomų. Tačiau tie, kuriems nepasiseka, žino, kokia skausminga ir nemaloni gali būti pūslelinė. „Bright Side“ surinko informaciją apie kai kuriuos natūralius produktus, kuriuos naudoti paprasta ir kurie veikia puikiai.

Šiandien beveik nerasime žmogaus, kuris nežinotų, kas yra pūslelinė, dar vadinama herpes infekcija ar herpesu. Orams keičiantis ši infekcija ypač paplinta ir tampa tikru galvos skausmu užsikrėtusiam. Tačiau niežtinčias, perštinčias ir grožį bjaurojančias pūsleles ant lūpos galima gana greitai išsigydyti, tereikia tik šių priemonių. Propolis Propolio tinktūros vartojimas padeda stiprinti imuninę sistemą, mažina uždegimą, taip pat veikia kaip antioksidantas.

„Teko girdėti, kad net 90 proc. žmonių visame pasaulyje nešioja herpes virusą savo trišakiame nerve. Teigiama, kad jei jau jis ten įsikūrė, vadinasi, teks gyventi su juo visą gyvenimą“, – rašo Ieva Petravičienė iš Kauno rajono. Moteris nerimauja, kad vienas kitą šiuo virusu gali užkrėsti artimiausi žmonės. Ji klausia: „Kaip pasirūpinti tais, kuriuos mylime, kad ir jų neužkrėstume?“ Išties šiandien beveik nerasime žmogaus, kuris nežinotų, kas yra pūslelinė, arba herpesas (lot.

Pūslelinė gali gadinti estetinį vaizdą taip stipriai, kad neretai jos norisi atsikratyti kuo greičiau. Pirmuosius herpes viruso simptomus galima pajausti greitai, tačiau labai svarbu užkirsti kelią jam plėtotis. Tam galbūt puikiai gali praversti ir namuose randamos priemonės. Portalas stylecraze.

Kūdikio gyvybei kilo pavojus, kai jis netyčia buvo užkrėstas pūsleline. Tai nutiko po mamos bučinio kūdikiui į lūpas, rašoma dailystar.co.uk. Pūsleline užsikrėtęs kūdikis buvo skubiai išvežtas į ligoninę. Kinijoje, Hangzhou mieste kūdikis buvo paguldytas į ligoninę po to, kai jo kūną nusėjo skausmingos, pūlingos žaizdos. Gydytojai mano, kad mažylis infekcija užsikrėtė nuo mamos, kuri nuolat jį bučiuodavo į lūpas.

Visos motinos nori, kad jų vaikai būtų sveiki ir linksmi, tačiau kartais nutinka baisios tragedijos, kurių neįmanoma išvengti. Tiesa, dėl kai kurių būna kalti ir patys tėvai. Štai užsienio žiniasklaidoje pasirodė istorija apie tai, kaip pūsleline sirgusi motina savo vaiką nuolat bučiuodavo ir užkrėtė šia liga. Mažylio kūną nusėjo baisūs spuogai. Trijų mėnesių berniukas buvo nedelsiant nugabentas į vietinę Kinijos kliniką, kur net medikai liko priblokšti, kai pamatė mažylio kūnelį.

Šaltuoju metų laiku neretai peršalę ar sloguodami, pajuntame perštėjimą įvairiose odos vietose. Dažniausiai taip pasireiškia pirmieji pūslelinės ligos simptomai, kuria serga kas antras žmogus pasaulyje. Pūslelinė – tai herpes simplex viruso sukelta liga, kuri pasireiškia gleivinių, odos, o kartais ir centrinės nervų sistemos bei vidaus organų pokyčiais. Populiariausia pūslelių atsiradimo vieta – lūpos. Yra daugybė natūralių būdų, padedančių atsikratyti šios bjaurios ligos.

Ar kada nors teko atsisakyti pasiūlyto gėrimo vien todėl, kad prieš tai ji gėręs žmogus sirgo pūsleline? Ar kada nors teko dalintis maistu su asmenimis, kurie nepranešė nešiojantys pūslelinę sukeliantį virusą? Jei atvirai, ar žinote, kas sukelia pūslelinę? Jei į didžiąją dalį šių klausimų atsakėte neigiamai, pats metas susipažinti su šia liga ir paneigti apie ją sklandančius mitus. Kas yra pūslelinė? Pūslelinė – liga, kuomet ant lūpų arba aplink jas atsiranda skysčio pripildytos pūslelės.

Daugeliui pažįstamas jausmas, kai iš šalto lauko sugrįžus į patalpą nemaloniai įsitempia lūpos. Švelniai palietę jų paviršių pirštu (ar nykščiu) galime pajusti aštrią, šerpetotą odą. Užtenka nedaug – tik plačiai nusišypsoti, ir išsyk atsiranda įplyšimai, o kartais ir itin nemalonios žaizdos. Sergančias lūpas sunku tolygiai padengti lūpų dažais, jau nekalbant apie tai, kad jomis nesinori bučiuoti. Visgi lūpos yra viena ploniausių ir jautriausių žmogaus odos vietų.

Šaltuoju metų laiku neretai peršalę ar sloguodami, pajuntame perštėjimą įvairiose odos vietose. Dažniausiai taip pasireiškia pirmieji pūslelinės ligos simptomai, kuria serga kas antras žmogus pasaulyje. Tačiau ar įmanoma tinkamai atpažinti šią ligą jau pirmą kartą ir ar sirgdami tikrai galime užkrėsti kitus? Gydytoja dermatovenerologė Asta Dumbliauskienė atskleidžia viską, ką reiktų žinoti apie šią populiarią, vis daugiau žmonių kamuojančią, ligą.

Žmogus, kuriam niekada neteko patirti lūpų pūslelinės, yra retenybė. Ši neganda, atrodo, užpuola iš pasalų. Deja, tai ne tik skausmas ir nemalonūs pojūčiai – neretai ši infekcija visiškai subjauroja išvaizdą mažiausiai kelioms dienoms. Remiantis statistika, lūpų pūslelinė kartkartėmis užpuola kas trečią mūsų planetos gyventoją. Dažnai net neįtariame, kad šį virusą turime: Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, 95 proc. žmonių yra šio viruso nešiotojai.

Herpes – vienas nemaloniausių estetiškai išvaizdai ir dažnai netgi sveikatai kenkiančių virusų. Kad ir kaip nemalonu, tačiau šį virusą savo organizme nešiojamės beveik kiekvienas. Stuburo smegenyse slypintis Herpes pasireiškia tuo atveju, kai imunitetas nusilpsta, ypatingai saugotis reikia esant sparčiai klimato kaitai, taip pat manoma, kad išbėrimams ant lūpų įtakos turi ir nervinė įtampa, stresinės situacijos.