infekcija

Nuo sepsio kas 2,8 sekundes pasaulyje miršta vienas žmogus. Kiekvienais metais suserga nuo 47 iki 50 mln. žmonių visame pasaulyje, o iš jų miršta mažiausiai 11 milijonų. Kasmet rugsėjo 13-ąją minint Pasaulinę sepsio medikai priminė, ką reikia žinoti apie šią gyvybei pavojingą būklę. Pasak VU MF SMVT Anesteziologijos ir reanimatologijos grupės koordinatorės Mildos Kančytės, sepsiu gali susirgti kiekvienas, nepriklausomai nuo lyties, rasės ar gyvenamo regiono.

Vaikščiojimas basomis nėra vien tik nostalgiškas nerūpestingos vaikystės dienų priminimas – tai vis labiau populiarėjanti sveikatingumo tendencija, kurios naudą patvirtina ir moksliniai tyrimai. Šis paprastas veiksmas gali turėti teigiamą poveikį kūnui ir protui: stiprinti pėdas, gerinti laikyseną ar net mažinti stresą.

Užkrečiamosios ligos vis dar kelia didelę grėsmę žmonių sveikatai visame pasaulyje. Medicinos specialistai ragina gyventojus nenumoti ranka į ligų keliamą riziką ir laiku pasiskiepyti, kad vėliau netektų skaudžiai gailėtis. Be to, primenama, kad kai kurie skiepai yra ir nemokami. Dėl globalizacijos, didelio žmonių mobilumo, nenoro skiepytis šiais laikais kai kurių ligų plitimas kelia didelį susirūpinimą.

Nors pastaruoju metu skelbiama apie pakilusius COVID-19 susirgimo atvejus, ši infekcija daug kam jau atrodo kaip tolimas baisus sapnas. Vis tik vien per vasaros tris mėnesius ši liga nusinešė 16 žmonių gyvybes: 9 jų fiksuotos per rugpjūtį, 5 – liepos mėnesį.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, maždaug 25 proc. žmonių yra susidūrę su žarnyno parazitais. Dėl savo smalsumo, noro tyrinėti aplinką, dalintis įvairiais daiktais ir ne visada tinkamai nusiplaunamų rankų, spalinėmis kirmėlėmis dažniausiai užsikrečia darželinukai ar pradinių klasių moksleiviai. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas atskleidžia, kaip tėveliams pastebėti pirmuosius atžalų užsikrėtimo šiais parazitais ženklus ir kaip tokiu atveju elgtis.

Lietuvoje – kokliušo protrūkis. 350 žmonių per šiuos metus susirgo ūmia infekcine liga, kuri sukelia spazminius kosulio priepuolius. Priešpandeminiu laikotarpiu per metus fiksuota apie 60 atvejų. Du trečdaliai susirgusių kokliušu – vaikai, kuriems ši liga pavojingiausia. Savo istoriją pasakoja siaubą prieš kelias savaites išgyvenusi kokliušu susirgusios 2 mėnesių mergytės mama Ieva, tuomet stebėjusi, kaip per kosulio priepuolį dukra negalėjo kvėpuoti ir mėlynavo.

Sunku įsivaizduoti vasarą ir atostogas be poilsio prie vandens telkinių, tačiau ir šiltuoju metų laikotarpiu mūsų sveikatos tyko įvairūs pavojai, o vienas dažniausių nusiskundimų – šlapimo takų uždegimas. Specialistės atskleidžia, kokie veiksniai gali nulemti lytinės sveikatos sutrikimus, kokie simptomai juos išduoda ir kaip tinkamai rūpintis sveikata vasarą leidžiant laiką prie vandens.

Kongo Demokratinė Respublikoje fiksuojamas „eksponentiškai augantis“ beždžionių raupų atvejų skaičius, šeštadienį pranešė vyriausybė. Vyriausybės atstovas Patrickas Muyaya sakė, kad bendras įtariamų atvejų skaičius pasiekė 11 166, įskaitant 450 mirčių, o mirtingumas yra keturi procentai.

Smegenų migla, dėmesio sutelkimo sutrikimai ir atminties praradimas tapo įprastais daugelio žmonių, užsikrėtusių COVID-19, nusiskundimais. Iš tikrųjų nuo 10 iki 30 proc. visos populiacijos yra patyrę bent vieną iš šių būklių po užsikrėtimo. Dabar mokslininkai ne tik nustatė konkretų baltymą, galintį sukelti šias ligas, bet ir įrodė, kad skiepai gali sumažinti jų poveikį, ypač atminties praradimą.

Izraelyje mirė vyras, užsikrėtęs „smegenis ryjančia“ ameba. Jis neseniai pateko į ligonę, kur buvo diagnozuotas smegenų uždegimas. Manoma, kad itin reta ir pavojinga liga asmuo užsikrėtė maudydamasis jūroje. Šią ligą sukelia ameba pavadinimu naegleria fowleri. Jaunas, vos 26-erių vyras mirė Petah Tikvos miestelyje netoli Tel Avivo. Į ligoninę jis pateko liepos 4-ąją, o jau liepos 7-ąją buvo paskelbta apie jo mirtį.

Birželio 29 d. – liepos 6 d. vyks šimtmetį menančios Dainų šventės renginiai, į kuriuos sugužės gausus būrys šokančių, dainuojančių ir vaidinančių kolektyvų.Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena, kaip elgtis šventės metu, siekiant išvengti pavojingų infekcijų. Kaip žinoma, dideli žmonių susibūrimai, ypač uždarose patalpose (pvz.

37-erių metų vilnietės Monikos Verenienė sūnus Nojus sunkios būklės gimė 31-ą nėštumo savaitę. Moteris net nesapnavo, kad sužinos kraupią žinią – jos sūnus gali neišgyventi. Dabar jau 2 metų Nojus pasirodė esąs tikras kovotojas, bet jam tenka susidurti su reto, Sotos sindromo, hidrocefalijos metamais iššūkiais.

Gegužės 20–27 d. minima Europos testavimo savaitė, kurios tikslas – didinti informuotumą ir žinias  apie ŽIV, lytiškai plintančių infekcijų (LPI) ir hepatitų B ir C pasitikrinimo naudą, suvienyti organizacijas siekiant sudaryti geresnes galimybes išsitirti ir laiku pradėti gydymą.

Galbūt žinote, kad skausmas krūtinėje ir švokštimas yra įspėjamieji požymiai, jog kažkas negerai su jūsų plaučiais, tačiau dažnai nepastebite įspėjamųjų požymių rankose. Specialistai teigia, kad plaučių vėžį galite anksti pastebėti, jei laiku atliksite labai paprastą pirštų testą. Vėžio tyrimų organizacijos duomenimis, plaučių vėžys yra žiaurus žudikas – Didžiojoje Britanijoje jis kasdien nusineša apie 95 žmonių gyvybes.

24-ą nėštumo savaitę gimusios, dabar jau 3 metų klaipėdietės Nikolės kūną kausto cerebrinis paralyžius, paveikęs abi jos kojas ir dešinę kūno pusę. Tik tėčio ar mamos stiprių rankų laikoma, ji sparčiai judina kojytes ir imituoja bėgimą.  Mergaitės mama Viktorija Arnotienė pasakoja, kad Nikolė yra guvi 3 metų mergaitė, mėgstanti balionus, sukneles ir rožinę spalvą.    „Ji labai nori bėgioti, deja, pati negali“, – pasakoja Viktorija.

Pastaraisiais metais iki 90 proc. sumažėjus skiepijimo nuo tymų aprėptims Europoje, specialistai įspėja, kad naujo tymų protrūkio tikimybė didėja. Pasak medicinos centro „Antėja“ infekcinių ligų gydytojos dr. doc. Evelinos Pukenytės, siekiant suvaldyti šios ligos plitimą, labai svarbu, kad būtų paskiepyta ne mažiau 95 proc. gyventojų, kitaip kyla reali grėsmė protrūkiams ne tik tarp vaikų, bet ir tarp suaugusiųjų. Gali baigtis smegenų uždegimu Dr. doc.

Įsibėgėjant pavasariui vis daugiau lietuvių pradeda darbus sode ir darže, tačiau neretai pamirštama, kad čia tyko mirtinas pavojus – stabligė, kuria galima užsikrėsti per žaizdas. Vienos pavojingiausių – dirvožemiu užterštos gilios durtinės žaizdos. Plačiau apie stabligę, jos sukėlėjus, simptomus, gydymą ir profilaktiką naujienų portalui tv3.lt pasakojo sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ šeimos gydytojos Edyta Valintėlė ir Greta Guralienė.

Moteris atskleidė, kad nori pavadinti savo dukrą lytiniu keliu plintančios ligos vardu, ir sako, kad medikų bendruomenė turėtų pervadinti ligą, kad tėvai galėtų taip vadinti savo vaikus – tai šokiravo internautus ir jie teigė, kad jei dukrai duos tokį vardą, ji bus pasmerkta visą gyvenimą kentėti patyčias. Kai kurie tėvai, rinkdami vaikams vardus, įkvėpimo semiasi iš savo giminaičių, kino žvaigždžių ar mėgstamų knygų personažų.

Grožio srityje auskarus įvairiose vietose Inga Raudienė veria jau 19 metų. Moteris yra grožio namų „Beauty and you“ įkurėja. Kai prieš 19 metų moteris mokėsi Rygoje, auskarų vėrimas buvo naujovė tačiau dabar, pasak moters, „paskutiniu metu tendencijos pasikeitė ir dabar auskarai išgyvena Renesansą.“     I. Raudienė sako, kad seniau žmonės buvo labiau konservatyvūs, tad auskarus vėrėsi į ausis, ausų spenelius.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) antradienį išreiškė susirūpinimą dėl spartaus tymų plitimo pasaulyje, pernai užregistravus daugiau kaip 306 tūkst. susirgimo atvejų – 79 proc. daugiau nei 2022 metais. „Mes, tymų specialistai, esame labai susirūpinę“, – sakė PSO techninė patarėja tymų ir raudonukės klausimais Natasha Crowcroft. Tačiau ji pabrėžė, kad apie tymų atvejus paprastai pranešama labai retai ir kad tikrasis jų skaičius tikrai yra daug didesnis.

Sekmadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 22 asmenims, keturi iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą koronavirusas pražudė vieną žmogų. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9895. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Dažnas yra susidūręs su situacija, kuomet prausiantis duše staiga užsimanoma nusišlapinti. Dažniausiai tokiu atveju išeitis būna paprasta – šlapinimasis stovint duše, kadangi vis tiek viską nuplauna tekantis švarus vanduo. Tačiau pasak vienos gydytojos, jei turite įprotį šlapintis į dušą, dabar pats laikas liautis.

Kol formuojasi imunitetas, vaikui tenka nemažai sirgti. Peršalimas daug nekankinęs lengvai praeina, tačiau, jei susergama, pavyzdžiui, bakterine meningokoko infekcija, ima grėsti ne tik rimtas pavojus sveikatai, bet ir vaiko gyvybei. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytojai primena apie šios ligos pavojus ir ko reikėtų imtis, norint išvengti skaudžių pasekmių. Meningokokinė infekcija yra skirstoma mažiausiai į 8 grupes.

Šiemet (iki vasario 7 d.) Lietuvoje užregistruoti 6 tymų atvejai, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Keturi iš susirgusiųjų yra suaugusieji, 2 – vaikai. NVSC duomenimis, šiemet (iki vasario 7 d.) Lietuvoje užregistruoti 6 tymų atvejai Klaipėdos ir Kauno apskrityse. 4 susirgusieji priklauso 40–50 m. amžiaus grupei, 2 yra 0–17 m. amžiaus vaikai. Praėjusiais metais tymai diagnozuoti trims asmenims.

Išgyvenus koronaviruso pandemiją pastebėta, kad didelė dalis žmonių išvengė susidūrimo ir su kitais virusais, kurie iki tol aktyviai cirkuliavo visuomenėje. Tačiau dabar atgimsta tos ligos, kurios buvo suvaldytos skiepais. Šiuo metu praktiškai nebekalbame apie tuberkuliozę, nors Lietuvoje ši problema išliko, ypač vaistams atspariai tuberkuliozei.

Praėjusiais metais sergamumas skarlatina Kėdainiuose išaugo net devynis kartus, lyginant su 2022-aisiais. Padidėjusį sergamumą skarlatina rodo ne tik statistika, bet jaučia ir Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) dirbanti pediatrė Viltara Dūdienė. Tačiau, jos teigimu, tai nėra nieko neįprasto, o susirgimų skarlatina kasmet padaugėja prasidėjus šaltajam sezonui.

Antradienį koronaviruso infekcija patvirtinta 161 asmeniui, iš kurių 36 susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą koronavirusas pražudė vieną žmogų. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9891. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Praėjusiais metais Lietuvoje fiksuotas 71 legioneliozės atvejis, 4 iš jų pasibaigė mirtimis. Efektyviausias būdas išvengti šios infekcijos yra pastatų viduje palaikoma tinkama karšto vandens temperatūra, reguliariai valomi santechnikos prietaisai. Vis dėlto pastebima, kad dalis gyventojų į šias prevencijos taisykles yra linkę numoti ranka, todėl rizikuoja savo sveikata.

Europoje stipriai išaugus tymų atvejų skaičiams specialistai skambina pavojaus varpais – sąlygos plisti šiai ligai darosi ypač palankios. Įspėdami, kad šis virusas ypač lakus, jie duria pirštu į drastiškai mažėjančias vaikų vakcinacijos nuo tymų apimtis. Nerimą didina ir jau šiais metais fiksuotas įvežtinis tymų atvejis. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad Europoje pernai labai padaugėjo tymų atvejų – užregistruota 30 tūkst.

Per mėnesį apie 10 000 žmonių ieško internete patarimų, kaip geriausiai valyti ausis, todėl ekspertas atskleidė daugybę patarimų, ką daryti ir ko nedaryti, susijusių su ausų higiena.  Priešingai nei manoma, ausų siera iš tikrųjų nėra blogas dalykas.  Tačiau maždaug 10 000 žmonių per mėnesį prašo nesutikti, nes jie kreipiasi į „Google“ ieškodami patarimų ir gudrybių, kaip geriausiai išvalyti ausis.

Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija dažniausiai perduodama lytiniu būdu per tiesioginį sąlytį su užsikrėtusiu asmeniu. Pasak VšĮ Karoliniškių poliklinikos gydytojo abdominalinio chirurgo, proktologo Žygmanto Židonio, yra žinoma daugiau kaip 200 ŽPV tipų. Didelės rizikos ŽPV gali sukelti išangės, lytinių organų, kaklo ar gerklų srities tam tikrus vėžinius susirgimus, kurie gali pasireikšti tiek vyrams, tiek moterims.

Kauno mokslininkai ieško būdų, kaip pažaboti trečdalį žmonių kamuojančią lūpų pūslelinę. Jie sukūrė vaistus perpus sutrumpinančius herpeso viruso sukeltos infekcijos gijimą, tai pirmasis iš natūralių medžiagų sukurtas vaistinis preparatas – gelis. Jame naudojama natūralias medžiagas – bičių pikio – propolio ekstraktą. „Visos geros idėjos gimsta iš didelės laimės arba nelaimės. Herpesas šiuo atveju yra nelaimė. Ir su Herpesu susiduria 70 proc.

Tuoj bus metai, kai Lietuva neteko garsios nuomonės formuotojos bei stilistės Agnės Jagelavičiūtės. Teigiama, kad 42-ejų moters gyvybę pasiglemžė plaučių uždegimas, kuris komplikavosi į sepsį. Štai 13 svarbiausių simptomų, kuriuos žmonės turėtų žinoti, nes ši sunki būklė visame pasaulyje siejama su kas penkta mirtimi. Štai 13 pagrindinių sepsio požymių, kurie gali reikšti, kad reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Penktadienį pradeda veikti specialus tinklalapis, skirtas gyventojus informuoti apie legioneliozės keliamas rizikas bei veiksmus norint apsisaugoti nuo šios ūminės infekcinės ligos.   Interaktyvus legioneliozės prevencijos puslapis „Legionas prieš legioneles“, kurį sukūrė Kauno technologijos universiteto (KTU) studentai, pasiekiamas adresu legionas.nvsc.lt.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad daugeliui infekcinių ligų, tarp jų – ir meningokokinei infekcijai, yra būdingas sezoniškumas, t. y. šios ligos atvejų kur kas dažniau užregistruojama šaltuoju metų laikotarpiu, kadangi daugiau laiko praleidžiama uždarose patalpose, kur kontaktai glaudesni. Kita priežastis – dažnesnės virusinės infekcijos, dėl kurių sumažėja kvėpavimo takų gleivinių atsparumas bakterijoms.

Kėdainių rajone mirtingumas nuo tuberkuliozės šovė į viršų. Sergamumo kreivė šia pavojinga liga šoko aukštyn po COVID-19 pandemijos. Šios ligos atvejų padaugėjo ir kituose rajonuose, tačiau Kėdainiai pagal sergamumo skaičius, deja, yra vieni iš lyderiaujančių, nors dar nepasiekė blogiausių laikų – liūdniausia situacija dėl sergamumo tuberkulioze mūsų rajone buvo 2018-aisiais.

Pėdų ir nagų grybelis – nemaloni infekcija, pažeidžianti nago plokštelę, odą ir plaukų folikulus, o su ja susidurti rizika kyla kiekvienam. Pėdų odos ir nagų pokyčiai gali būti ženklas, kad užsikrėtėte grybeline infekcija. Vaistininkė papasakojo, kaip atpažinti šią problemą, kaip ją gydyti ir svarbiausia – kaip apsisaugoti.

Praėjusią parą nustatyti 634 nauji COVID-19 atvejai, vienas žmogus mirė, šeštadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų šiuo metu siekia 284 atvejus, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 32,4 procento. COVID-19 atvėjų pradėjo daugėti COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga.

Šiemet Lietuvoje, Klaipėdoje, užregistruoti 3 tymų atvejai. Visi susirgusieji buvo 4–12, m. amžiaus vaikai, neskiepyti tymų raudonukės ir epideminio parotito (MMR) vakcina, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC). Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį didžiausias sergamumas tymais buvo užregistruotas 2019 m., tuomet buvo užfiksuoti 834 tymų atvejai.

Praėjusią parą nustatyti 78 nauji COVID-19 atvejai, mirčių išvengta, rodo penktadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Ligoninėse gydoma 113 koronavirusu sergančių pacientų, iš jų šeši – reanimacijoje.  14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 173,2 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 33,4 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst.

Praėjusią parą nustatyti 509 nauji COVID-19 atvejai, mirčių išvengta, rodo ketvirtadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Ligoninėse gydomi 87 koronavirusu sergantys pacientai, du iš jų – reanimacijoje.  14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 169,1 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 29,1 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst.

Praėjusią parą nustatyti 38 nauji COVID-19 atvejai, vienas žmogus mirė, rodo sekmadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 140,9 atvejus, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 25,2 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,19 mln. žmonių.

Atėjus šaltajam sezonui, žmonės dažniau susiduria su pūslelinė, kitaip dar vadinama „Herpes simplex“ virusu. Ši infekcija gali paveikti įvairaus amžiaus žmones – nuo mažų vaikų iki vyresnio amžiaus asmenų. Pūslelinė gali kelti diskomfortą, tačiau daugelis žmonių, sergančių šia liga, gali ją valdyti. „Camelia“ vaistinės vaistininkė Giedrė Stankevičienė tv3.lt portalui papasakojo, kaip su šiuo virusu kovoti ir kaip pastebėti pirmuosius jo požymius.

Prasidėjus gripo sezonui, kai išauga pneumokoko sukeliamų ligų, t. y. sinusito, plaučių, gerklės ir viduriniosios ausies uždegimų tikimybė, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena, kad daugumos jų galima išvengti pasiskiepijus. Tai itin aktualu rizikos grupėms priklausantiems žmonėms, kuriems pneumokokinė infekcija gali būti grėsminga gyvybei.

Penkių metų berniukas Anglijoje mirė nuo širdies skausmo, praėjus vos kelioms dienoms po to, kai ligoninė išsiuntė jį namo ir rekomendavo išgerti antbiotikų kursą. Yusuf Mahmud Nazir mirė 2022-ų metų lapkritį, praėjus vos aštuonioms dienoms po to, kai buvo apžiūrėtas Roterhamo ligoninėje ir išsiųstas namo su antibiotikais.

Sausa ir pleiskanojanti, įkyriai niežtinti oda – neatsiejamas dažnos ligos – atopinio dermatito – simptomas. Nors tai itin nemalonus, užsisklęsti psichologiškai paskatinantis susirgimas, gydytojai ramina, kad išeitis yra. Šiai ligai ne tik būdingas „bangavimas“ ar net išaugimas su amžiumi, bet ir šalyje prieinami nauji efektyvūs vaistai.  Atopinis dermatitas – neinfekcinė lėtinė liga, kurios atsiradimo mechanizmas nėra iki galo žinomas.

Australijos gydytojai buvo šokiruoti, kai pacientės smegenyse rado 8 cm dydžio kirmėlę, įprastai aptinkamą gyvatėse. Mokslininkai įspėja, kad atvejų, kai žmogaus kūne apsigyvens nežinomi parazitai ar išplis negirdėtos infekcijos, tik daugės. Tai skatins ir šylantis klimatas, dėl kurio ligų sukėlėjai geba išgyventi vis daugiau pasaulio vietų. Australijos Kanberos ligoninės gydytojus šokiravo radinys pacientės galvoje.

Prasidėjus šaltajam sezonui, Lietuvoje ima daugėti susirgimų tiek gripu, tiek COVID-19 ir kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI). Vis dėlto, kol kas nėra svarstoma apie visuotines infekcijų plitimo kontrolės priemones.  „Yra registruojami trijų ligų grupių – gripo, ūminių viršutinių kvėpavimo takų ir COVID-19 infekcijos atvejai.

Septynerių metų mergaitė iš Alabamos, JAV, mirė po to, kai įkandus uodui užsikrėtė virusu, kuris sukelia gyvybei pavojingą smegenų pabrinkimą. Antros klasės mokinė, kurios vardas nenurodomas, užsikrėtė Rytietišku arklių encefalitu – retu uodų platinamu virusu, nuo kurio miršta vienas iš trijų užsikrėtusiųjų, rašo dailymail.co.uk.