Pertekliniam mirtingumui ir pacientų teisių užtikrinimui pandemijos metu aptarti trečiadienį įvairių institucijų atstovus trečiadienį subūrė Seimo Žmogaus teisų komitetas.
Konstatuojama, kad, lyginant su ankstesniais laikotarpiais, pernai Lietuva neteko rekordiškai daug žmonių. „Duomenų stebėsena rodo, kad Lietuva yra pasaulio valstybių penketuke, kur perteklinis mirtingumas yra vienas didžiausių. Per šiuo dvejus metus žmonės miršta ir dėl pandemijos, bet virš 6 tūkst. žmonių netekome ne dėl COVID, bet dėl kitų priežasčių“, – aiškino parlamentaras Vytautas Bakas.
Statistikos departamento duomenimis, vertinant 2020 ir 2021 m. perteklinį mirtingumą, susidarytų 13 tūkst. 642 netektų gyvybių, o dėl COVID-19 prarasta 7403 žmonių.
Perteklinės mirtys – dėl kraujotakos, psichikos sveikatos ligų
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Asmens sveikatos departamento vadovė Odeta Vitkūnienė nurodė, kad tarp nekovidinių mirčių, kurios labiausiai palietė Lietuvos gyventojus, pirmauja kraujotakos ligos, piktybiniai navikai ir virškinimo sistemos ligos.
„Perteklinės mirtys daugiausiai palietė kraujotakos sistemos ligas, taip pat – ir psichikos sutrikimus, jų yra padidėjimas. (...) Daugiausiai mirčių buvo dėl hipertenzijos, jos palietė vyresnio amžiaus žmones, daugėjo dėl diabeto mirusių žmonių, tik gal ne toks ryškus išskyrimas. Nerimą kelia alkoholinė kepenų liga, mirčių nuo kurios taip pat labai išaugo pandemijos laikotarpiu“, – sakė ji.
SAM duomenimis, jei 2020 m., lyginant su 2016–2019 m. vidurkiu, fiksuotos 769 papildomos mirtys nuo hipertenzijos, tai 2021 m. mirčių kiekis dar padidėjo – 1052 (lyginant 11 mėnesių laikotarpį), t. y. 124 proc. augimas.
Tuo metu per 2021 m. 11 mėnesių mirčių nuo alkoholinės kepenų ligos padaugėjo 42 proc. (98 atvejais), dėl psichikos elgesio sutrikimų – 74 proc. (168 atvejais), iš jų – dėl demencijos 84 proc. (161 atveju).
Paslaugų poreikis auga, o eilės netrumpėja
O. Vitkūnienė konstatavo, kad išaugusio mirtingumo priežasčių reikia ieškoti keliomis kryptimis.
Tam neabejotinai turėjo įtakos ir pandemijos valdymo priemonės – pirmojo karantino metu buvo apskritai sustabdytos visos planinės sveikatos paslaugos, vėliau jas teko vėl stipriai riboti, stojo prevencinės programos.
Taip pat įstaigoms visos pandemijos metu keliami reikalavimai dėl infekcijų kontrolės priemonių. Ne mačiau atsiliepė ir pačių pacientų baimė kreiptis į gydymo įstaigas, ir taip buvusi prasta sveikatos būklė.
Pristatydama praėjusių metų sveikatos įstaigų rodiklius SAM atstovė nurodė, kad eilės pas dalį gydytojų toliau nemažėja.
„Pagal įstatymus pas šeimos gydytojus patekimas yra monitoruojamas iki 7 dienų ir virš 2 savaičių. Žiūrint į šeimos gydytojo patekimą, nematome didelio sumažėjimo patekimo iki 7 dienų, tačiau šiek tiek yra padidėjimas, kai pacientai turi palaukti iki dviejų savaičių. Tai tas irgi mus neramina ir matome, kad šiais metais buvo dar didesnis krūvis, nes matome, kaip šiomis dienomis gyvena mūsų šeimos medicinos gydytojai“, – komentavo ji.
„Iššūkis su kardiologais, laukimo eilės padidėjo daugiau nei vieną mėnesį net 38 pacientams. Taip pat [eilės didėjo] pas neurologus, oftalmologus, gydytojus ortopedus traumatologus. Tarp kitų grupių pacientų labai didelio pokyčio nėra, bet laukimo eilės tikrai yra prailgėjusios dėl susikaupusio poreikio konsultacijoms dėl pačios pandemijos“, – komentavo O. Vitkūnienė.
Pasak jo, taip pat išaugęs psichologinių ir psichiatrinių paslaugų poreikis, ypač auga eilės pas vaikų ir paauglių psichiatrus.
„Kas džiugina – prevencinių programų atsigavimo rodikliai, lyginant su pandeminiais 2020 ir 2021 m. Ta proga norėčiau paraginti Lietuvos gyventojus pasinaudoti programomis, kai yra gauti tam kvietimai“, – pridūrė SAM atstovė.
Ligonių resursus permetė kovidui
Ji pažymėjo, kad ambulatorinių paslaugų skaičius iš esmės mažėjo dėl pandemijos valdymo elementų. Stacionarinių paslaugų apimtys mažėjo dėl resursų permetimo gydyti infekcinę ligą.
„Iki pandemijos infekcinėms ligoms vadyti turėjome apie 200 stacionaro lovų, ir viena liga užvaldė Lietuvos ligonines, turime, kad vietoj 200 turime skirti ir 1 tūkst., ir 1,5 tūkst. tų pačių ligoninių resursų sąskaita, dėl to yra ir tų stacionarinių paslaugų mažėjimas“, – komentavo O. Vitkūnienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad nereikia pamiršti sisteminių problemų, kad į Lietuvos ligonines patekdavo tie pacientai, kurių ligos – tokios kaip cukrinis diabetas, arterinis kraujospūdis, širdies nepakankamumas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, bronchų astma – kaip ir kitose šalyse gali būti sėkmingai valdomos ambulatorinėje grandyje.
Vis dar sunku prisibelsti gyvoms konsultacijoms
Nors padaugėjęs nuotolinių paslaugų skaičius pandemijos metu padėjo nesumažinti dalies paslaugų teikimo, kita vertus, tai lėmė ir dalies paslaugų laiku negavimą. Negana to, kai kuriems vis dar sunkia sekasi patekti gyvoms gydytojų konsultacijoms.
„Yra masė vyresnių pacientų, kurie savo šeimos gydytojo nematė dvejus metus, tai yra iki šiol vyksta nuotolinės konsultacijos, nei kraujo tyrimai daromi, nei kitos paslaugos. Nors pristatoma, kad pats pacientas gali apsispręsti, kokią – nuotolinę ar gyvą konsultaciją pasirinkti, praktikoje taip nėra.
Netgi vaistai pratęsiami nekalbant su gydytoju, pats pacientas turi stengtis prisiskambinti šeimos gydytojui, automatiškai įdedamas į e.sveikatą pratęsimas“, – komentavo Pagalbos onkologiniams pacientams (POLA) vadovė Neringa Čiakienė.
Vis daugiau vėžio atvejų – vėlyvos stadijos
Nors SAM pristatyti duomenys rodo, kad vizitai pas onkologus, chemoterapeutus, radiologus, eilės planinėms paslaugoms išlieka panašios kaip ir 2019 m., POLA atstovė įspėjo dėl kitos gąsdinančios tendencijos.
„Skaičiuojat mirčių statistiką dėl onkologinių ligų, stipraus augimo nematoma, tačiau šalia to turime kitą statistiką, kad vėliau nustatytų diagnozių skaičius per pastaruosius metus ženkliai išaugo.
Pavyzdžiui, krūties navikų, jei 2019 m. ankstyvose stadijose būdavo nustatoma didžioji dauguma ir tik 30 proc. – 3 ar 4 stadijoje, tai 2021 m. tokių susirgimų yra daugiau nei pusė – 57 proc. viena vertus, žmonės nebedalyvauja patikros programose, kitas dalykas – yra labai ilgas kelias pakliūti į onkologijos kliniką“, – gąsdinančią statistiką teikė N. Čiakienė.
Anot jos, kas dar prisidėjo prie didelio gyventojų mirtingumo, tai judėjimo ribojimai tarp savivaldybių.
„Žmonės fiziškai negalėjo nuvažiuoti pas gydytojus. Visus praeitus metus buvo nuimta labai daug tarpmiestinių autobusų reisų, kaimynai negalėjo vežti sergančių kaimynų į klinikas“, – pridūrė ji.
Akmuo – ir į e.sveikatos daržą
Kalbėdama apie prieinamumo pas gydytojus problemą Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) pirmininkė Auristida Gerliakienė metė akmenį ir į e.sveikatos daržą.
„Kur tikrai yra tiek šeimos gydytojų, tiek gydytojų specialistų įvardijamas „gaisras“ – gydymo įstaigų informaciniai pajėgumai neatitinka realaus poreikio, kad būtų užtikrintas ryšys tarp ESPBI sistemos ir gydymo įstaigų. Ypač tai yra regionuose ir dėl to stringa e.sveikata. Būtent tai, kad nuolatos pakibusi sistema ir gydytojai negali įvesti duomenų tai dirbtinai sukelia eiles ir apsunkina ligonių patekimą pas specialistus“, – komentavo ji.
Ji atkreipė dėmesį ir į pakeistą registracijos pas specialistus sistemą, kuri yra labai nedraugiška vartotojui.
„Ypač jei trūksta kompiuterinio raštingumo, žmonėms yra neįmanoma misija užsiregistruoti internetu ir tada jie turi skambinti (...), bet pacientai neprisiskambina į gydymo įstaigas“, – pažymėjo A. Gerliakienė.
LMS atstovė pabrėžė, kad ne mažiau svarbu būtų peržiūrėti nemokamų konsultacijų tvarką.
„Aiškinama, kad yra padidėjusios eilės pas šeimos gydytojus, pas gydytojus specialistus, tai vienas ir tokių pirmųjų nurodymų, ką pradėjo Medikų sąjūdis ir kalbėti, (...) tai perteklinės neapmokamos konsultacijos, kada apmokama tik kas ketvirta konsultacija. Manau, kad jeigu būtų apmokama už atliktas paslaugas, tai nereikėtų tų papildomų konsultacijų siuntimams išrašyti“, – sakė A. Gerliakienė.