mirtingumas

Lietuvoje mažėja mirštančių – praėjusiais metais mirė 6 tūkstančiais mažiau gyventojų nei 2022 m. Dažniausia mirties priežastimi išlieka širdies ir kraujagyslių ligos – nuo jų mirė daugiau kaip pusė visų mirusiųjų. Medikai teigia, kad mirčių mažėja dėl vykdomos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos. O mažėja ne tik mirtingumas, o ir gimstamumas – nuo 2015 gimusiųjų sumažėjo beveik trečdaliu. Demografai aiškina – žmonės neskuba susilaukti vaikų dėl karo grėsmės, finansų.

Tai, kiek ilgai gyvename, priklauso nuo daugelio veiksnių. Kai kurių iš jų, pavyzdžiui, genetikos, traumų ir ligų, negalime kontroliuoti. Tačiau tam tikri pasirinkimai turi didžiulę įtaką, pavyzdžiui, mityba, o penkis produktus ekspertai vadina ilgaamžiškumo eliksyru. Mityba turi didelę reikšmę mūsų sveikatai ir gerovei, nes kai kurie maisto produktai mažina ligų riziką, o kiti ją didina.

Remiantis Rusijos Federalinės valstybinės statistikos tarnybos paskelbtais duomenimis, per ateinančius du dešimtmečius Rusijos gyventojų skaičius gali sumažėti daugiau kaip 10 proc. Ši prognozė paremta seniai išsakytu susirūpinimu dėl demografinės krizės Rusijoje, kurios gyventojų skaičius 1994 m. pasiekė aukščiausią tašką – 149 mln. žmonių, tačiau nuo to laiko dabar sumažėjo iki 146 mln.

Atliekant įvairius tyrimus įprasta, kad imamas kraujas, šlapimas ar net seilės. Tačiau medicinos biologė dr. Eglė Mazgelytė su komanda ištyrė lietuvių plaukus ir išsiaiškino, kas ženkliai prisideda prie didesnės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos. Kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligas, Lietuva neturi kuo didžiuotis – mūsų šalyje mirtingumas nuo minėtų ligų yra maždaug keturis kartus didesnis nei Europos sąjungos vidurkis.

Pernai šalyje mirė net 5 tūkst. žmonių mažiau nei užpernai – tokį sumažėjimą lėmė COVID-19 pasitraukimas. 43 tūkst. gyventojų, mirusių pernai, pagrindinės mirties priežastys liko tos pačios. Pusę pražudė širdies ir kraujagyslių ligos, o kiek mažiau, bet taip pat agresyviai gyvenimus glemžėsi piktybiniai navikai.

Mirties baimė – natūralus jausmas, su kuriuo gyvenime susiduriame kiekvienas. Tačiau ši baimė tampa didele bėda, kai ima trikdyti įprasta gyvenimo ritmą, o baimę jaučiantis asmuo įsisuka užburtame rate – nerimas gimdo dar didesnį nerimą.  Psichologės Astos Petrauskienės teigimu, visi bijome mirties, nes tai – dalis išlikimo instinkto: siekti gyventi ir vengti numirti. Pasirodo, ši baimė mums yra netgi naudinga.  „Ši baimė arba nerimas nuolatos mums padeda išlikti gyviems.

Rusija pateko į demografinę bėdą. Ilgainiui tai taps rimta Rusijos problema. Tačiau trumpuoju laikotarpiu, tai gali tapti bloga žinia Rusijos kaimynėms, nes Vladimiras Putinas galimai ieškos karinių demografinių sunkumų sprendimų, rašo „The Washingtin Post“ kolumnistas Maxas Bootas. Beveik kiekvienais metais nuo komunizmo pabaigos, mirčių skaičius viršijo gimimų skaičių. Rusijos gyventojų skaičius pasiekė aukščiausią tašką 1993 m. – tada šalyje gyveno 148,6 mln. žmonių.

2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 860 tūkst. nuolatinių gyventojų – 54 tūkst. daugiau negu prieš metus, remdamasi išankstiniais duomenimis, praneša Valstybės duomenų agentūra. 2022 m. nuolatinių gyventojų skaičiaus pokyčiui įtakos turėjo dėl didelio karo pabėgėlių iš Ukrainos skaičiaus padidėjusi teigiama neto tarptautinė migracija – 72,4 tūkst.

Prezidentas Vladimiras Putinas jau ne vienerius metus bandė pataisyti į priešingą pusę tiksintį šalies demografijos laikrodį, tačiau po jo įsakymo užpulti Ukrainą, Rusija patyrė, ką iš tiesų reiškia staigus gyventojų nuosmukis. Tūkstančiams jau žuvus mūšio lauke, sprendimas į kovą pašaukti dar 300 000 rezerve esančių karių – ir jo sukelta dar didesnė emigracijos banga – sugriovė V. Putino planus jau šiais metais pradėti populiacijos stabilizavimą.

Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje kasmet nusineša virš 20 tūkstančių gyvybių – kas dvi valandas, sustreikavus širdžiai, miršta 5 žmonės. Tai dažniausia mirčių priežastis, kuri sudaro net pusę visų mirčių atvejų. Pagal mirtingumą nuo širdies ligų mes pirmaujame Europoje. Medikai sako, kad tokios statistikos būtų galima išvengti, jei žmonės labiau kreiptų dėmesį į savo gyvenseną – atsisakytų žalingų įpročių, būtų fiziškai aktyvus ir laiku kreiptųsi į gydytojus.

Sumažinti gyventojų pirmalaikį mirtingumą nuo ligų, kurių galima išvengti suteikus savalaikes ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas – toks yra Vyriausybės patvirtintos Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtos 2022–2030 m. Sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos strateginis tikslas. Šiuo metu sveikatos priežiūros priemonėmis išvengiamas mirtingumas Lietuvoje du kartus viršija ES vidurkį.

Pasaulyje praėjusią savaitę nuo koronaviruso mirusių žmonių skaičius išaugo daugiau nei 40 proc. – tikriausiai dėl pakeitimų renkant duomenis apie COVID-19 mirtingumą abiejuose Amerikos žemynuose, taip pat dėl informacijos patikslinimų Indijoje, teigiama trečiadienį paskelbtoje Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaitoje.

Užfiksavus rekordiškai didelio mirtingumo metus pateikiami niūrūs skaičiai – pagal perteklinį mirtingumą esame vieni pirmaujančių pasaulyje. Manoma, kad daugiau gyventojų Lietuva neteko tiek dėl pandemijos valdymo pasekmių, tiek baimės kreiptis pagalbos, tiek ir taip prastos sveikatos būklės. Tačiau nors sveikatos paslaugų poreikis toliau tik auga, prieinamumas prie jų dar toli gražu nestoja į vietas.

Pernai Lietuvoje gimė mažiausiai naujagimių per daugiau nei 60 metų, kai renkama tokia statistika, fiksuota ir daugiausiai mirčių per šį laikotarpį, sako Lietuvos socialinių mokslų centro mokslininkas Daumantas Stumbrys. „Kalbant apie gimstamumą, mes galime akcentuoti, kad tokio mažo bendro gimusių vaikų skaičiaus, kiek renkame demografinę statistiką, nuo 1959 metų, neturėjome. Absoliutus skaičius yra mažiausias“, – BNS pirmadienį sakė mokslininkas.

Dar vieneri COVID-19 pandemijos metai Lietuvoje iššienavo tūkstančius gyvybių – šalyje per metus ženkliai sumažėjo gyventojų skaičius. Demografai teigia tokio mirčių skaičiaus kaip pernai nematę 60 metų. Statistikos departamentas pirmadienį pristatė metinius pagrindinius 2021 m. Lietuvos socialinius ir ekonominius rodiklius. Išaugęs mirtingumas Lietuvoje Pandemija ir susiklosčiusios aplinkybės labiausiai paveikė ne ekonominius rodiklius, bet demografinę situaciją.

Šie metai pretenduoja tapti pačiais mirtingiausiais Lietuvoje per 6 dešimtmečius. Metai dar nesibaigė, tačiau jau mirė daugiau žmonių nei pernai ar bet kada anksčiau. Medikai priekaištauja, kad gyventojai nesirūpina savo sveikata, nesiskiepija nuo koronaviruso. Žmonės skundžiasi, kad sunku pakliūti pas medikus, mėnesiais tenka laukti eilėse. Dėl didžiulio mirtingumo buvęs ministras Aurelijus Veryga su dabartiniu ministru Arūnu Dulkys kaltę verčia vienas kitam.

Sveikatos priežiūros įstaigų reformą inicijuojantis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sulaukė dalies Seimo narių priekaištų, kad noras mažinti ligoninių lovų skaičių gali pagilinti perteklinių mirčių problemą Lietuvoje. Pats ministras šią kritiką laiko nepelnyta ir teigia, kad Lietuva pagal mirčių, kurių galima išvengti prevenciškai, skaičius dar iki koronaviruso pandemijos buvo Europos Sąjungos dugne.

Europos Komisija skelbia: „Išvada – aiški, pilnai pasiskiepijusių žmonių mirtingumas nuo COVID-19 yra žymiai mažiau tikėtinas, nei tų, kurie nesiskiepija“. Kodėl yra tokie mirštamumo skirtumai tarp panašią suaugusiųjų populiacijos dalį paskiepijusių šalių, aiškina LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas. Komisija dalinasi šalių vakcinacijos ir mirčių statistika: lentelės viršuje – daugiau nei 85 proc.

Mirusiųjų gyventojų skaičius spalį, lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu, išaugo beveik ketvirtadaliu, gimstamumas praktiškai nepakito, rodo trečiadienį skelbiami Statistikos departamento duomenys. Pasak departamento, spalį mirė 4 490 gyventojų, arba beveik 23 proc. daugiau, nei pernai tą patį mėnesį – 3 661. Apie ketvirtadaliu išaugęs mirtingumas, lyginant su pernai, fiksuotas ir prieš mėnesį.

Kaune palaidotas nuo koronaviruso miręs, skiepų atsisakęs žinomas Lietuvos medicinos mokslų daktaras Albinas Stankus. Profesorius, anot šeimos draugų, manė sergantis sezoniniu gripu ir kad jis praeis. Velionio kolegos sukrėsti, o Kauno klinikose medikai iki šiol kovoja ir dėl koronavirusu susirgusių profesoriaus žmonos ir dukros gyvybių. Žinomo profesoriaus laidotuvės papildė vis skausmingesnę šalies mirčių statistiką.

Kremlius pirmadienį Rusijos COVID-19 aukų skaičių įvertino kaip „aukštą“, o šalies skiepijimo rodiklį – „nepriimtinai“ žemą, tačiau atmetė naujų suvaržymų įvedimo galimybę, kad apsaugotų šalies ekonomiką. Oficialiais pirmadienio duomenimis, per pastarąją parą šalyje buvo registruotos dar 957 mirtys nuo COVID-19. Iš viso koronaviruso aukų skaičius Rusijoje siekia 217 372 ir yra didžiausias Europoje, nors vietos pareigūnai kaltinami siekiu sumenkinti epidemijos mastą.

Lietuva pagal naujus užsikrėtimo koronavirusu atvejus užima ketvirtą, o pagal mirtingumą – antrą vietą Europos Sąjungoje (ES), rodo ketvirtadienį paskelbti Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) duomenys. Praėjusią savaitę pagal šiuos rodiklius Lietuva atitinkamai buvo septinta ir trečia. Centro duomenimis, per pastarąsias dvi savaites naujų susirgimų Lietuvoje rodiklis siekia beveik 395 atvejus 100 tūkst. gyventojų.

Tęsiantis pasaulinei pandemijai, kurios metu virusu užsikrėtė jau beveik 100 mln. žmonių, Azija gali vėl susidurti su naujo mirtino viruso pavojumi. Nipos virusas – RNR virusas, visai kaip ir SARS-CoV-2 – pirma atsiradęs šikšnosparniuose, per 20 metų jau yra sukėlęs nemažai protrūkių Malaizijoje, Singapūre, Indijoje ir šiaurinėje Australijoje. Dabar virusų tyrai įspėja: jeigu nepasimokysime iš Covid-19 pandemijos, Nipos virusas gali paveikti daugybės žmonių gyvenimus.

Gegužę mirtingumas Lietuvoje buvo 15 proc. didesnis nei pernai – mirė beveik 500 daugiau gyventojų, nei pernai, mažėjo gimstamumas, rodo Statistikos departamento ketvirtadienį skelbiami duomenys.

Lietuva pagal naujus užsikrėtimus koronavirusu per pastarąsias dvi savaites atsidūrė 17-oje vietoje Europos Sąjungoje, pagal mirtingumą Lietuva – taip pat 17-ta, rodo ketvirtadienį paskelbti Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) duomenys. Praėjusią savaitę pagal šiuos rodiklius Lietuva buvo atitinkamai 20-ta ir 16-ta. Centro duomenimis, per pastarąsias dvi savaites naujų susirgimų Lietuvoje rodiklis siekia kiek daugiau nei 389 atvejus 100 tūkst.

Nauja braziliškoji koronaviruso atmaina yra tris kartus mirtingesnė žmonėms iki 45 metų amžiaus, atskleidė naujas tyrimas. Brazilijos viešosios sveikatos institutas „Fiocruz“ praneša, kad nuo metų pradžios amžiaus grupėse nuo 30 iki 40, nuo 40 iki 50 bei nuo 50 iki 60 metų užsikrėtimo atvejų padaugėjo atitinkamai 565%, 626% ir 525%, rašoma dailystar.co.uk. Bendrai šalyje užsikrėtimų skaičius sumažėjo 316%, o tai reiškia, kad virusas pereina prie jaunesnio amžiaus grupių.

Koronavoruso pandemija suavė skaudų smūgį Lietuvos gyventojams. Pernai šalyje gimė rekordiškai mažai vaikų, o mirė daugiausiai žmonių nuo Nepriklausomybės laikų. Daugiausia gyventojų neteko Lazdijų, Anykščių ir Ignalinos rajonai. Ekspertai pabrėžia, kad mirčių ir gimimų statistika bus liūdna ir šiais metais, o be valstybės įsikišimo demografinė padėtis Lietuvoje ir toliau blogės. Lazdijų gyventoja Dalė pernai neteko net trijų artimųjų: „Dvi tetos. Dėdė. Tai jau nemažai.

Lietuva pagal naujus užsikrėtimus koronavirusu per pastarąsias dvi savaites atsidūrė ketvirtoje vietoje tarp Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) vertinamų Europos valstybių, pagal mirtingumą Lietuva yra antra. Remiantis ketvirtadienį atnaujintais centro duomenimis, dviejų savaičių sergamumas šalyje siekia beveik 1004 atvejus 100 tūkst. gyventojų. Pagal šį rodiklį, pirmoji 30 valstybių sąraše yra Čekija, kur per tą patį laiką 100 tūkst.

Koronavirusas ir toliau kelia sumaištį ir atsisveikinant su į paskutinę kelionę išlydimais mirusiais artimaisiais. Ritualinių paslaugų teikėjai dejuoja, kad laidotuvės virto konvejeriu. Per pandemiją karstus masiškai keičia urnos, mat daug daugiau mirusiųjų kremuojama. O sergantieji koronavirusu iš vis atideda laidotuves, nes neturi galimybių palaidoti urnų su pelenais.

Šiandien visam pasauliui kovojant su koronaviruso pandemija toliau klesti ir kita opi sveikatos problema – nuolat auga sergamumas onkologinėmis ligomis, kasmet nusinešančiomis vis daugiau gyvybių. Nors ekspertų prognozės rodo, kad per artimiausią dvidešimtmetį situacija gali blogėti, mokslo pažanga teikia vilties.

Praėjus beveik metams nuo pandemijos pradžios visiškai aišku, kad COVID-19 yra pavojingesnė už gripą, o penktadienį paskelbtose tyrimo išvadose konkrečiai nurodoma, kokiu mastu, ir teigiama, kad mirtingumas nuo naujojo koronaviruso yra beveik tris kartus didesnis. Prancūzijos duomenimis paremta studija, kurios išvados skelbiamos žurnale „The Lancet Respiratory Medicine“, akcentuoja sunkesnį COVID-19 pobūdį.

Statistikos departamentas paskelbė naujausius demografinių pokyčių duomenis, kurie lyginami su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Šiuo atveju – lapkričio mėnesiu. Grafa, kuri labiausiai krinta į akis – mirtingumas. Lyginant praėjusių ir šių metų žmonių mirtingumą lapkričio mėnesį – jis išaugo daugiau nei 43 procentais. Mokslininkai situaciją vertina paprastai, tai rodo sveikatos apsaugos sistemos būseną.

Per lapkritį Lietuvoje registruota 43 proc. daugiau mirčių, nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, trečiadienį paskelbė Statistikos departamentas. Jo duomenimis, lapkritį mirė 4331 gyventojas, kai pernai šį mėnesį mirė 3022 žmonės. Didesnis nei prieš metus gyventojų mirtingumas registruotas ir spalį bei rugsėjį, kai atitinkamai mirė 3565 ir 3203 gyventojai. Pernai spalį mirė 3065, rugsėjį – 2835 žmonės.

Kadenciją baigiantis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga išreiškė nerimą dėl stebimų augančio mirtingumo rodiklių, kuris jau „iškrenta iš vidurkio“. Specialistai gi pastebi, kad šaltuoju metu laiku išaugantis mirčių skaičius iš dalies – įprastas dalykas ir yra įvairių virusų poveikio pasekmė. Ministras pažymėjo, kad čia kalbama ne tik apie mirtis nuo COVID-19. Pastebimas bendras mirtingumo augimas ir nuo širdies-kraujagyslių ligų ir kitų priežasčių.

Higienos instituto duomenimis, šalyje 2019 m. mirė 38 281 žmogus – 1293 asmenimis mažiau nei 2018 m. Iš visų praėjusiais metais mirusių asmenų 22,9 proc. neišgyveno iki 65 m., beveik pusė (46,6 proc.) mirė būdami 65–84 metų, trečdalis (30,5 proc.) – 85 m. ir vyresni. Pernai, kaip ir jau daug metų, pagrindinės Lietuvos gyventojų mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys. 2019 m. jos sudarė 81,9 proc. visų mirties priežasčių.

Lietuvoje mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) kinta vangiai. Tarp visų mirčių priežasčių kas antra įvyksta nuo ŠKL – pagal šią statistiką vis dar pirmaujame Europoje, ir sąjungos šalių vidurkį lenkiame net 4 kartus. Skaičiai, pasak Lietuvos kardiologų draugijos prezidentės profesorės Jelenos Čelutkienės būtų dar vaizdingesni, jei juos prilygintume aviakatastrofai: kas mėnesį netektume vieno „Boeing“ lėktuvo, pilno darbingo amžiaus vyrų ir moterų.

Švedija kone viso pasaulio dėmesio susilaukė dėl Vakarų šalyse išskirtiniu tapusio palyginti itin liberalaus pandemijos užkardymo modelio. Toks modelis iki pat dabar išlaiko Švediją be jokių priverstinių gyvenimo stabdymo šalyje priemonių. Kita vertus, ši strategija kartais tampa ir mitų, jog Švedijoje apskritai nesiimta jokių ribojimų, o gyvenimas vyko kaip vykęs, priežastimi.

Statistika rodo, jog išsivysčiusiose šalyse maždaug trečdalį visų mirčių priežasčių sudaro kardiovaskulinės, t. y. širdies ir kraujagyslių sistemos ligos. Anot gydytojų, staigi širdinė mirtis gali ištikti bet kurį žmogų, bet kur ir bet kada. Ne išimtis ir Lietuva – jau daugelį metų širdies ir kraujagyslių ligos šienauja tautiečius ir išlieka dažniausia gyventojų mirties priežastis.

 Dėl vėžio turtingesnėse šalyse miršta daugiau žmonių nei dėl širdies ligų – tai rodo du dideli, dešimtmetį visame pasaulyje vykdyti tyrimai, kurių rezultatai šią savaitę paskelbti medicinos žurnale „The Lancet“. Vieno tyrimo bendraautorius Lavalio universiteto Kvebeke profesorius emeritas Gilles'is Dagenais sako, kad vėžys pagrindine mirties priežastimi visame pasaulyje gali tapti „vos per kelis dešimtmečius“. Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Vėžio epidemiologijos laboratorijos vedėja d...

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), remdamasis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, informuoja, kad per paskutinius penkerius metus (2013–2017) ES/EEE šalyse sergamumas erkiniu encefalitu (EE) išlieka stabilus (0,4-0,6 atv./100 tūkst. gyv.). Daugiausia atvejų 2017 m. buvo užregistruota Čekijoje (677), Vokietijoje (485) ir Lietuvoje (474). Didžiausias sergamumo EE rodiklis buvo Lietuvoje (16,6 atv./ 100 tūkst. gyv.), Čekijoje ir Estijoje (po 6,4 atv./ 100 tūkst. gyv.

 Mielominės ligos diagnozę Jonas Greinys išgirdo 2005 m. Diagnozavus kraujo ligą, vyrui buvo taikytas chemoterapinis gydymas, atlikta autologinė kaulų čiulpų transplantacija. Tačiau jau tris mėnesius vilnietis nebegauna jokio gydymo. Paprašytas prisiminti savo ligos istoriją, Jonas pasiskundžia, kad jam streikuoja atmintis, jis nepamena visų datų ir greitai perduoda telefoną žmonai. „Aš esu medikė, tai vyrui atrodo, kad galiu geriau pakomentuoti jo ligos istoriją, – juokėsi ji.

Pagal naujausius Europos statistikos biuro skaičiavimus, Lietuva pernai prarado daugiausia gyventojų, tačiau skelbiama, kad ekonominė situacija šalyje gerėja. Ekonomistas teigia, kad vien ekonominių paskatų padidinti gyventojų skaičių gali nepakakti. Eurostato duomenimis, gyventojų skaičius per 2017 metus padidėjo 19–oje Europos Sąjungos šalių. O sumažėjo – devyniose. Daugiausiai naujų gyventojų skaičiavo Malta, Liuksemburgas, Švedija, Airija ir Kipras.

Sergamumas ir mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje. Vien širdies nepakankamumu, kuris yra bet kurios pavėluotai išaiškintos arba netinkamai gydytos širdies ligos pasekmė, mūsų šalyje serga per 100 tūkst. žmonių. Beveik 17 tūkst. pacientų, kuriems pirmame gydymo etape buvo įrašyta širdies nepakankamumo diagnozė, per praėjusius metus buvo paguldyti į ligoninę dėl ligos paūmėjimo.

Popiežius Pranciškus paragino jaunimą vesti Bažnyčią į ateitį, tačiau suabejojo, ar jis pats dar ilgai gyvens. Šeštadienį per pamaldas, kurių metų Pranciškus pakvietė jaunus žmones 2019 metais dalyvauti pasaulio jaunimo katalikiškame festivalyje Panamoje, 80-erių Šventasis Tėvas net du kartus užsiminė apie savo paties mirtingumą. „Nežinau, ar tai būsiu aš, bet popiežius Panamoje bus!“ – sakė Pranciškus.

Lietuvos statistikos departamentas atskleidė praeitų metų tendencijas. Ne tik, kad gimstamumas mažėjo, bet ir emigracija didėjo.  Per praėjusius metus nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjo 39,2 tūkst. (1,4 proc.). Kaip ir ankstesniais metais, pagrindinė nuolatinių gyventojų skaičiaus mažėjimo priežastis – emigracija. Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 849 tūkst. nuolatinių gyventojų, remdamasis išankstiniais duomenimis pranešė departamentas.

Visose trijose Baltijos šalyse praeitais metais per pirmuosius 11 mėnesių gyventojų sumažėjo, bet geriausi demografinės padėtis buvo Estijoje, pranešė Latvijos centrinė statistikos valdyba. Latvijoje nuo 2016-ųjų sausio iki lapkričio gimė 20 140 žmonės, 25 961 mirė.

Su gyventojų mažėjimu kovojančioms Baltijos šalims itin svarbu skatinti gimstamumą. Tačiau kol Latvijoje ir Estijoje tendencijos džiugios, Lietuvoje gimstamumas mažėja. Visose trijose Baltijos šalyse pirmąją šių metų pusę fiksuotas neigiamas gyventojų prieaugis, bet padėtis Estijoje buvo šiek tiek geresnė negu Latvijoje ir Lietuvoje, rodo Latvijos centrinio statistikos biuro duomenys. Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2,89 mln., Latvijoje – 1,97 mln., o Estijoje – 1,3 mln. žmonių.

Pasak mokslininkų, kovoje su vėžiu jau gali būti pasiekta esminio lūžio riba: D. Britanijoje atliktas tyrimas liudija, kad kas antras šioje šalyje gyvenantis pacientas, kuriam 2010 - 2011 m. buvo diagnozuota ši liga, įveiks ją ir po gydymo gyvens mažiausiai bent 10 metų. Šį patį išsamiausią pasaulyje susirgimų vėžiu ir jo gydymo pasekmių tyrimą atliko organzacija „Cancer Research UK“, praneša britų dienraštis „The Independent“. Tyrimas remiasi daugiau nei 7 mln.

Stereotipas, kad rusai geria pernelyg daug degtinės, atsirado ne be pagrindo: tyrimas patvirtino, kad dėl itin didelio ankstyvų mirčių skaičiaus Rusijoje dažniausiai būna kaltas alkoholis, ir ypač degtinė. Viename įtakingiausių pasaulio medicinos žurnalų „The Lancet“ paskelbtoje studijoje teigiama, kad 25 proc. Rusijos vyrų miršta nesulaukę 55 metų – ir daugiausiai būtent dėl alkoholio. Palyginimui, Didžiojoje Britanijoje šis skaičius siekia 7 procentus.