Perspėjama, kad dabartinė slaugos situacija – raudonas signalas visai sveikatos sistemai, mat be šių specialistų ne tik stoja gydymo įstaigos darbas, bet ir dėl slaugytojų perdegimo ir išaugančios klaidų rizikos taikinyje atsiduria paciento gerovė.
Anot slaugytojos Vaivos Jankienės, nėra ko stebėtis, kad kasmet daug jaunų žmonių nusprendžia palikti šalį. „Atlyginimų skirtumas yra ne kartais, o nepamatuojamai didžiulis. Galima ir 10 kartų daugiau uždirbti vos už pusantros valandos kelio lėktuvu“, – turėdama omenyje populiarią Skandinavijos kryptį Seime surengtoje konferencijoje konstatavo ji.
Nakčiai slaugytojai tenka ir 64 ligoniai
Pradėdama diskusiją apie slaugos sistemos sopulius Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) vadovė Auristida Gerliakienė didelius nuogąstavimus išsakė ruošiamos sveikatos reformos kontekste.
„Medikų sąjūdis labai aktyviai seka dabartinės reformos vystymą ir, kas labai mus gąsdina ir verčia susirūpinti, tai, kad reformoje nėra išsamiai pateikta, kaip bus reformuojama slauga Lietuvoje, kaip bendrai slaugytojų trūkumas, kuris šiandien yra net nediskutuojama reformoje, kaip jis bus papildytas ir kaip bus atstatytas šios specialybės prestižas“, – pažymėjo ji.
LMS atstovė priminė, kad dar 2012 m. buvo pateiktas rekomendacinis sveikatos ministro įsakymas dėl slaugytojų darbo krūvių, tačiau į tai nėra atsižvelgiama.
„Tie krūviai yra stipriai pertekliniai. Teko pernai susidurti net su konkrečiu teisminiu atveju ir kai pasigilinome, kiek tenka, tarkim, paliatyvios slaugos sektoriuje vienai slaugytojai pacientų, tai tikrai tie skaičiai neadekvatūs.
Jei pagal įsakymą turėtų būti 7 pacientai ir trys padėjėjos slaugytojui, tai šiandien naktį slaugytojai tenka 64 ligoniai. Tai jau nebesaugu tokias paslaugas vykdyti ir ši sistema reikalauja labai radikalių pokyčių“, – akcentavo A. Gerliakienė.
Nėra iš ko paruošti slaugytojų
Nors jau kuris laikas kalbama apie esamą ar dar prognozuojamą gydytojų trūkumą tam tikrose srityse, VU Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorė prof. dr. Natalija Fatkulina konstatavo, kad slaugytojų trūkumas gi didėja proporcingai kiekvieną dieną.
Anot jos, tai vyksta dėl įvairių priežasčių: „Tai yra ir dėl senėjimo, ir dėl migracijos, ir dėl to, kad slaugytojai nusprendžia palikti profesiją.“
Šių specialistų trūksta ne tik didiesiems miestams, bet ir regionams. Deja, įlieti naujų slaugytojų į rinką darosi sudėtinga ir dėl besikeičiančios demografinės situacijos.
„Jei pagal įsakymą turėtų būti 7 pacientai ir trys padėjėjos slaugytojui, tai šiandien naktį slaugytojai tenka 64 ligoniai. Tai jau nebesaugu tokias paslaugas vykdyti ir ši sistema reikalauja labai radikalių pokyčių“, – sakė A. Gerliakienė.
Nors dar prieš 15 metų buvo paskaičiuota, kad, norint išvengti slaugytojų trūkumo, reikėtų 2 tūkst. absolventų, kurie baigia slaugos studijas kiekvienais metais, tai realiai yra neįmanoma.
„Šiuo metu paruošiama tik apie 600 specialistų. Daugiau studentų priimti būtų galima, tačiau problema yra demografinė – turimas minusinis absolventų skaičius. Į slaugą ateina su aukštais balais, tačiau neužtenka baigiančiųjų mokyklas tam, kad didinti tuos skaičius“, – sakė LSMU Slaugos fakulteto Slaugos klinikos vadovė Aurelija Blaževičienė.
2030 m. pasaulyje trūks 36 mln. slaugytojų
Pažymima, kad slaugytojų trūkumo klausimas jautrus ne tik Lietuvai. Prognozuojama, kad 2030 m. visame pasaulyje trūks 36 milijonų slaugytojų.
Kaip nurodė N. Fatkulina, Europos regione dirba 7,5 mln. slaugytojų ir akušerių. Ir nors šie skaičiai atrodo didelė, profesorė pažymėjo, kad kartu jie atskleidžia didelį specialistų trūkumą.
„Jei pažiūrėsime į Skandinavijos šalis, ten vidutiniškai 10 tūkst. gyventojų tenka 22, 26 slaugytojai, Lietuvoje yra tik 7,5 ir tas poreikis ne visada yra pakankamas. Ir ta krūvio skaičiavimo metodika, nors yra rekomendacijos, jos irgi neatitinka tikrovės.
Gali būti labai skirtingai, kad vienam pacientui būti poreikis daugiau slaugytojų – net iki 3, jei tai labai sudėtingas pacientas, taip pat gali daugiau pacientų tekti vienam slaugytojui“, – kalbėjo ji.
Profesorė kartu akcentavo, kad jau metas suprasti, kad slaugytojas jokiu būdu nėra vidurinės grandies specialistas, apie ką buvo kalbama prieš 30 metų: „Jis yra toks pats komandos narys, profesionalas su aukštuoju išsilavinimu, nuo kurio didžiąją dalimi priklauso sveikatos sistemos efektyvumas.“
Daugėja klaidų ir kenčia pacientas
Kalbėdama apie didžiausius slaugytojų darbo iššūkius A. Blaževičienė visų pirma akcentavo ilgas slaugytojų darbo valandas.
„Neretai slaugytojų pamainos trunka 12 ar 24 valandas, dėl ko slaugytojai patiria stresą ir išsekimą – tiek fizinį, tiek protinį. Išsekęs darbuotojas dažniau daro klaidas, suteikia prastesnės kokybės paslaugas ir turime mažesnį pacientų pasitenkinimą“, – vardijo specialistė, pridurdama, kad išaugę pacientų lūkesčiai apskritai diktuoja naujos kartos slaugytojų poreikį.
Anot jos, atlikti tyrimai tik patvirtina, kad dėl ilgų darbo valandų mažėja darbo našumas, atsiranda nutukimo galimybė, daugelio lėtinių ligų rizika.
Taip pat fiziškai sunkus darbas, pacientų transportavimas, kilnojimas, specialios įrangos stoka sveikatos priežiūros įstaigose – viso to pasekmė yra traumos darbe, kaulų-raumenų sistemos ligos, įvairių infekcijų pavojus.
Ne mažiau aktualus aspektas – psichologinis klimatas darbe, kuris apima tiek mobingo, žodinės ir fizinės prievartos, netinkamo bendravimo problemas.
„Moksliniai tyrimai rodo, kad daugiau nei 30 proc. slaugytojų yra patyrę patyčias darbo vietoje. Tai rimta žinutė ir raudonas signalas visai sveikatos priežiūros sistemai“, – pažymėjo A. Blaževičienė.
Kartu ji pasidalino JAV duomenimis, kurie rodo, kad iš visų klaidų sveikatos sistemoje, beveik 47 proc. buvo padaryta slaugytojų dėl to, kad trūksta slaugytojų darbo vietoje.
„Kokios tai klaidos – neteisingas infuzijos greitis, vaistų administravimas, nepanaudoti ar nesuleisti vaistai, ne tie ar ne tam pacientui vaistai. Tai ne šiaip skaičiai, po skaičiais slepiasi pasekmės“, – įspėjo specialistė.
Atotrūkis tarp slaugytojų kartų didžiulis
V. Jankienė savo ruožtu atkreipė dėmesį į dar vieną, deja, ne visada norimą pripažinti aspektą, kuris trukdo pokyčiams pralaužti ledus.
„Didžiausia problema ta, kad mano ir vyresnė karta bijo atėjusių su visai kitu išsilavinimu slaugytojų, atotrūkis nuo to, ką mes mokėmės ir ką mokosi jaunimas dabar, yra didžiulis. Ir tai sudaro labai daug problemų. Tą labai sunku pripažinti, labai sudėtinga. <...>
Ateina jauni žmonės su naujom žiniom, geromis kompetencijomis ir jie susiduria su ta karta, kuri nenorėjo mokytis. <...> Aš nesuprantu, kaip taip galėjo įvykti, kad iki tol buvusios medicinos seserys tapo slaugytojomis, kaip gali gauti pavadinimą profesijos, kurios tu nestudijavai?“ – neslėpdama nuostabos kalbėjo ji.
V. Jankienė teigė visiškai suprantanti tas slaugytojas, kurios turi slaugytojos licencijas, bet jos nori būti medicinos seserimis. „Nes jei tu nesimokei, nestudijavai, tu nesupranti, ką darai ir tau nori būti tuo, kuo tapai tada. <...> Tai jei yra tų, kurios nori būti medicinos seserimi, tai ir reikia leisti būti. Ir mes turime rezultatą tą, kad neturime kokybiškos slaugos todėl, kad didžioji dalis medicinos seserų, patapusios kažkada slaugytojomis, deja, neįgavo tam tikrų kompetencijų ir žinių“, – kalbėjo slaugytoja.
Anot jos, slaugytojai, kurie ruošiasi išvykti į Norvegiją, sako tiesiai šviesiai – „mes negalime dirbti taip, kaip mus išmokė“.
„Ir šiemet labai daug žmonių išvažiuos. Būna labai sunku kalbėtis ir jaunas žmogus, kuris jau padirbėjo didelėje ligoninėje, rašo – „aš negaliu čia dirbti, mano lūkesčiai visokie kitokie, noriu dirbti ir uždirbti, jaustis oriai“, – pasakojo ji.
„Būna labai sunku kalbėtis ir jaunas žmogus, kuris jau padirbėjo didelėje ligoninėje, rašo – „aš negaliu čia dirbti, mano lūkesčiai visokie kitokie, noriu dirbti ir uždirbti, jaustis oriai“, – sakė V. Jankienė.
Anot slaugytojos, orus atlyginimas, darbo sąlygos ir darbo krūviai – trys kertiniai akmenys, norint kažką pakeisti. „Tada iš slaugytojo galime tikėtis empatijos, jautrumo, tada ir motyvacijos bus viskam. <...> Bet nieko nepakeisim, be orių atlyginimų nieko nebus, nes žmogui reikia gyventi čia ir dabar, jo netenkina, kad kažkas kažkada pagerės“, – konstatavo V. Jankienė.
Premjerės patarėja: viskas juda po truputį
Premjerės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė savo ruožtu teigė, kad niekas iš išsakytų problemų jos nenustebino. Kartu ji patikino, kad procesai tikrai juda.
„Viskas žinoma, girdėta ir, ką jūs ir pasakėte, kaip buvau Medikų sąjūdyje, visus tuos pačius klausimus kėlėme ir atėjome spręsti šių problemų. Labai puiku, kad viską sudedame į vieną vietą, daugiau, garsiau slaugytojų pradėjo kalbėti, praėjo nebebijoti. <...>
Daug yra planų šioje vyriausybėje, viskas juda po truputį. Kodėl neviešinama? Tai vyksta tarpinstituciniai susitikimai. Tas pats slaugytojų rengimas – tai nėra vien SAM reikalas, tai ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, tos pačios kolegijos, aukštosios mokyklos. Kol viskas nesuderinama, finansai, srautai, galimybės pačių įstaigų, tol tas neviešinama“, – aiškino ji.
Medikų Sąjūdžiui iš vis patylėt. Norėjot valdžios Gedelevičiene ir Sejoniene , gavot. O ką nuveikėt ??? Apart nuolatinių intrigų ir rajono ligoninių uždarinėjimo.
