Medikai konstatuoja, apie 30 proc. į priėmimo-skubios pagalbos skyrius patenkančių pacientų būtinosios pagalbos nereikia. Tokiais atvejais nereikėtų stebėtis, kad už paslaugą gali būti pasiūlyta susimokėti.
Paklaustas, ar dažnos tokios situacijos, kai priėmimo skyriuje pacientui už nebūtinąją paslaugą tenka atverti piniginę, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas Paulius Uksas patikino, kad tai praktikoje tikrai pasitaiko.
„Aišku, gydytojas visų pirma žiūri iš paciento intereso pusės. Jei yra menkiausias įtarimas, kad galėtų būti skubi pagalba, gydytojas bando atlikti visus reikalingus tyrimus ir suranda priežastį, kodėl žmogui nereikia mokėti. Nes tikrai neturime jokio intereso apmokestinti žmones, kurie ir taip greičiausiai daug neuždirba“, – komentavo jis.
Verdiktą, ar reikės mokėti, pateikia gydytojas
Pašnekovas papasakojo, kaip viskas skubios pagalbos skyriuje vyksta.
„Tvarka yra tokia – žmogus ateina į registratūrą, užvedama jo ambulatorinė kortelė, tada jis keliauja į vadinamą rūšiavimo – pacientų būklės vertinimo postą, kur slaugytoja, išklausiusi paciento skundus, įvertina jo būklę, ar ji atitinka būtinosios pagalbos reikalavimus, ar ne.
Taip pat ji pasiteirauja, kiek laiko nuo susirgimo praėjo ir informuoja pacientą apie galimai mokamas paslaugas. Tada eina paciento apsisprendimas, ar jis su tuo sutinka, sutinka laukti, kol gaus pagalbą, bet galutinį sprendimą dėl apmokėjimo bet kuriuo atveju priima gydytojas“, – komentavo P. Uksas.
Anot jo, realybė tokia, kad kitą kartą paciento būklė nuo patekimo į priėmimo skyrių iki gydytojo apžiūros gali pasikeisti taip, kad atitiks skubiosios pagalbos kriterijų.
„Pavyzdžiui, jei kraujospūdis buvo 200 namuose, po būklės vertinimo tapo 140, tada žmogus susinervuoja dėl galimai mokamų paslaugų, tada vaistai nustoja veikti ir spaudimas vėl būna 200. O tai jau gali būti hipertenzinės krizės požymis ar insulto požymis ir tai jau tapti būtinąja pagalba. Taigi yra labai slidi riba, kaip tą nustatyti. Juo labiau supranti, kad žmonių kitą kartą nėra kur ir nusiųsti“, – neslėpė gydytojas.
Sunkaus prieinamumo pas gydytojus problema
Anot VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Zdislavas Skvarciany, nuspręsti dėl būtinybės susimokėti už nebūtinąsias paslaugas ne visada yra paprasta.
„Tik su tuo mokėjimu yra sudėtingi klausimai. Taip, kartais pacientai sumoka, ir puikiai supranta tai, nes nori kuo greičiau gauti pagalbą, nelaukia pirmadienio, kada galėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Be abejo, taip elgiamasi ir jei norima greičiau gauti gydytojo specialisto konsultaciją. Tokiu atveju, be abejo, sumokėti reikėtų.
Tačiau kitą kartą įvertinti tą pagalbos būtinumą yra sudėtinga, nes pacientas skundžiasi dideliu skausmu. O toks skundas jau rodo, kad tai yra būtinoji pagalba. Bet įvertinti to skausmo stiprumą sudėtinga. Aišku, jei yra kraujavimas, tai neabejotinai yra pirmoji pagalba. Tačiau priėmimo skyriuje tikrai bus nemaža dalis pacientų, kurie nereikalauja būtinosios pagalbos“, – yra pastebėjęs jis.
Pašnekovas priminė, kad mokamų paslaugų teikimas yra kiek kitoks nei kad privačioje klinikoje.
„Priėmimo skyriuje nėra taip, kaip kokia planinė mokama paslauga arba paslauga privačioje klinikoje, kai sumoki pinigus ir eini gauti paslaugą“, – sakė V. Skvarciany.
Anot jo, tokios situacijos, kai pacientui gali tekti susimokėti, iš dalies susijusios su prieinamumo pas šeimos gydytojus ir kitus specialistus problema.
„Dalis pacientų naudojasi tuo, ateina šeštadienį, nors iš tiesų jam skauda nuo kokio pirmadienio, o poliklinikoje tai eilės, tai dar kažkas, kam man čia laukti, jei nuvažiuosiu į priėmimo skyrių. O kartais gali būti, kad tokiu atveju kenčia tie tikrieji pacientai. Juo labiau jei dėl to kviečiama greitoji“, – kalbėjo V. Skvarciany.
„Turiu gydytojo siuntimą“
Kartais pacientai, patekę į priėmimo skyrių, skuba informuoti, kad turi šeimos gydytojo siuntimą tą pateikdami kaip „įrodymą“, kad skubi pagalba jam reikalinga.
P. Uksas paaiškino, kad toks siuntimas tam tikrais atvejais išties gali padėti gauti tikrai nemokamą paslaugą priėmimo skyriuje.
„Šeimos gydytojai, konsultacijos metu įvertinę savo paciento būklę, nusprendžia, ką reikia su juo toliau daryti. Kartais yra būklių, esant sunkesnei patologijai, kai nukreipia skubos tvarka į skubiosios pagalbos skyrių ir tuomet yra išrašomas siuntimas, kuris reikalingas skubiai konsultacijai.
„Kartais pacientai sumoka, ir puikiai supranta tai, nes nori kuo greičiau gauti pagalbą, nelaukia pirmadienio, kada galėtų kreiptis į šeimos gydytoją.“
Tais atvejais, kai situacija yra neskubi, o planinė, pavyzdžiui, dėl ritmo sutrikimo, bet pacientas gerai jaučiasi, tada jis ateina pas specialistą planine tvarka. O visais kitais atvejais, jei tai bus skubus atvejis, turės pacientai ar neturės, jie bus aptarnauti. Aišku, tai nebent gal apspręsti apmokėjimo klausimą.
Jei žmogus turi šeimos gydytojo siuntimą į priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių, tai ar ta pagalba yra būtinoji, ar nebūtinoji, ji yra teikiama nemokamai. Bet jei mes darome prielaidą, kad visi pacientai, nukreipiami į skubiosios pagalbos skyrių dėl būtinosios pagalbos, tai tas siuntimas nesudaro jokios įtakos“, – aiškino gydytojas.
Piktinasi, kad neguldo į ligoninę
Pasiteiravus, ar išgirdus apie tai, kad reikės susimokėti už nebūtinąją pagalbą, pasitaiko besipiktinančių pacientų, P. Uksas teigė, kad daugiau to galima sulaukti iš artimųjų ar giminaičių, kai jiems pasakoma, kad išvis negaus pagalbos.
„Kai kalbame apie paciento sveikatą, tai kai išaiškini, kad jis savo būklę puikiai susitvarkys namuose, paaiškini gydymą, perspėji, kad jei bus blogiau, gali grįžti, tada dažniausiai viskas būna aišku. Problema dažniau su tais, kuriuos atveža artimieji ir reikalauja guldymo, dar kažko, ko negalime suteikti, nes stacionaras tiesiog neteikia tokių paslaugų“, – atkreipė dėmesį jis.
Gydytojas jau yra pastebėjęs, kad juo labiau ligoninė nėra viešbutis, teikiantis socialinės rūpybos paslaugas. „Tada artimuosius informuoji, kad atėjo tas laikas, kai jie turi prižiūrėti tėvus, kad tai nėra kritinė situacija, kad kažką gydytum“, – komentavo jis.
Gali tekti susimokėti dviem atvejais
Tai, kad ligoninių skubiosios pagalbos skyriuose dirbantys medikai pastebi, jog atvykę pacientai neretai piktnaudžiauja ligoninės paslaugomis, patvirtina ir Valstybinė ligonių kasa (VLK).
„Tai yra, jie kreipiasi ne dėl būtinosios pagalbos, o dėl tokios, kurią gali suteikti poliklinikoje dirbantis šeimos ar budintis gydytojas, pagal šeimos medicinos normą.
Ar pagalba yra būtina ar ne – sprendimą priima pacientą apžiūrėjęs gydytojas. Jei jis nustato, kad susirgimas pavojaus paciento gyvybei nekelia – jis į ligoninę neguldomas, pacientui rekomenduojama artimiausiu metu kreiptis į savo šeimos gydytoją. Todėl už skubiosios pagalbos skyriuje suteiktą nebūtinąją pagalbą paciento gali būti paprašoma susimokėti“, – nurodo VLK.
Trumpiau tariant, pacientui gali tekti susimokėti dviem atvejais. Pirma, jei pacientas savo noru atvyko nebūtinosios pagalbos ir sutinka laukti, kol jam bus suteiktos mokamos paslaugos.
„Antra, jei pacientas neatitinka būtinosios pagalbos masto, kurį nustato jį apžiūrėjęs gydytojas – tokiu atveju gali būti teikiamos tik mokamos paslaugos, nes pacientas turi kreiptis į šeimos gydytoją, tačiau pats savo noru nori būti aptarnaujamas skubiosios pagalbos skyriuje“, – paaiškino VLK.
Budintys gydytojai, kai poliklinika nedirba
VLK savo ruožtu taip pat primenė, kad kiekviena poliklinika ar šeimos medicinos centras turi užtikrinti prie jų prisirašiusiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustiems pacientams nepertraukiamą šeimos medicinos paslaugų teikimą.
„Tai reiškia, kad reikiama medicinos pagalba žmonėms turi būti suteikta 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Pacientai neretai supainioja tai, kad ne visos poliklinikos ar šeimos medicinos centrai pagalbą nepertraukiamai teikia pačios.
Kai kurios jų yra sudariusios sutartis su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis. Todėl gyventojams labai svarbu iš anksto išsiaiškinti, kur kreiptis budinčio gydytojo paslaugų, kai gydymo įstaiga, prie kurios žmogus yra prisirašęs, nedirba“, – aiškino VLK.
Pažymima, kad apie tai galima pasiteirauti savo šeimos gydytojo ar registratūros darbuotojų. Taip pat ši informacija privalo būti skelbiama ir gydymo įstaigų skelbimų lentose, jų interneto svetainėse. Įstaigos, kur galima kreiptis po darbo valandų, nurodytos ir čia.
Pažymima, kad vykti į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių ar kviestis greitąją pagalbą reikia tais atvejais, kai kyla reali grėsmė žmogaus sveikatai ar gyvybei, pavyzdžiui, patekus į autoįvykį, stipriai susižeidus, nusideginus, praradus sąmonę, esant tokiai būklei, dėl kurios gali sutrikti gyvybiškai svarbių organizmo funkcijų veikla. Visais kitais atvejais pacientai raginami kreiptis į poliklinikose dirbančius šeimos gydytojus, o poliklinikų nedarbo metu – į budinčius gydytojus.
