Konstatavęs, kad praktiškai visose Europos šalyse pagrindinė gyventojų mirties priežastis yra širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL), Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas, gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius perspėjo, jog neretai pačioje pradžioje širdį ir kraujotakos sistemą atakuojantys susirgimai gali būti visiškai besimptomiai.
„ŠKL iš visų lėtinių neuždegiminių ligų akivaizdžiai yra sunkiausiai valdomos. Juo labiau neramiai nuteikia tai, kad mokslininkai skaičiuoja vis naujus rizikos veiksnius – jų identifikuoja daugiau nei 40, kurie vienaip ar kitaip gali pagreitinti širdies ligų vystymąsi.
Vis tik pačioje pradžioje širdies ligos yra labiausiai klastingos. Kitaip sakant, amžėjant organizme prasideda kraujagyslių pokyčiai, kuriuos sužadina rizikos veiksniai, bet kol liga neišsiplėtojo organizme, tol pacientas nieko nejaučia ir mano, kad yra visiškai sveikas, todėl neretai numoja ranka į esančią riziką“, – kalbėjo gydytojas.
Į profilaktines programas neateina nė pusė
Paklaustas, nuo kokio amžiaus jau reikėtų pradėti rimčiau susirūpinti savo kardiovaskuline sveikata, profesorius visų pirma priminė apie šalyje egzistuojančias profilaktines patikros programas. Į jas sulaukus tam tikro amžiaus jau ne vienus metus pasitikrinti kviečiami ir vyrai, ir moterys. Vis tik, pašnekovo teigimu, to nepakanka.
„Iš pradžių galvojant, kaip sumažinti sergamumą ir mirštamumą dėl širdies ir kraujagyslių ligų, manyta, kad turbūt būtų efektyviausia visus vyrus, sulaukusius 40-ies, o moteris, sulaukusias 50-ies, priverstinai kviesti pas šeimos gydytojus pasitikrinti – ištirti cholesterolio kiekį, pamatuoti kraujospūdį, įvertinti širdies funkciją, krūvio toleranciją, kraujagyslių būklę. Taip įvertinama, kokia yra paciento rizika per artimiausius 10 metų susirgti širdies ir kraujagyslių liga“, – aiškino R. Kubilius.
Visgi vertinant paskutinius praėjusių metų duomenis, matoma, kad Lietuvoje tik daugiau nei 40 proc. numatyto amžiaus kategorijos vyrų ir moterų įsitraukia į prevencijos programas. Taip pat stebimas netolygumas tarp miestų ir rajonų žmonių, pastarieji yra mažiau aktyvūs.
Nepaisant to, aktyvumas dalyvaujant prevencinėse programose nėra didelis, vis tik, žiūrint į perspektyvą, gydytojas siūlytų jas ankstinti:
„Akivaizdu, kad šiandien privalomoji patikros programa pirmą kartą vyrą pasikviečiant 40-ies metų, galima sakyti, yra pavėluota. Pagal tai, kiek mes turime naujų rizikos veiksnių – aplinkos triukšmą, užterštumą, greitėjantį gyvenimo tempą, tarp jauno amžiaus žmonių išaugusį kaitinamojo tabako ir elektroninių cigarečių vartojimą, šiandien turime duomenų, tikėtina, kad vyrams turėtume gerokai paankstinti privalomas prevencines programas.“
Širdies ligos dramatiškai jaunėja
Gydytojo pastebėjimu, tai būtina, mat ypač gąsdina tai, kad ūmiomis širdies ligonis suserga vis jaunesni, net yra skelbiama jaunų žmonių, sergančių ŠKL, epidemija:
„Nors įprastai ūminės ŠKL dažniau sutinkamos ir atpažįstamos jau įžengus į šeštą dešimtmetį, matome, kaip dramatiškai jaunėja širdies ligos. Nebestebina patiriamos staigios mirtis žmonių, įžengusių vos į trečią, ketvirtą dešimtį, ūmūs ir komplikuoti infarktai tos pačios amžiaus grupės iki tol nesirgusiems asmenims.
Bemaž 80 proc. staigių mirčių tapatiname su laiku neatpažinta širdies kraujagyslių ligų patologija. Jei toks pacientas būtų buvęs anksčiau įtrauktas į prevencines patikros programas, tai gal būtume anksčiau aptikę tokią ligą“, – kalbėjo jis.
Pasak R. Kubiliaus, čia didžiausia apgaulė ir klaida būna manyti, kad nejaučiant jokių simptomų ūmi liga negresia.
„Neretai ir pacientai tikisi, kad jei nejaučia jokių simptomų, gerai jaučiasi, nėra sumažėjęs jų fizinis aktyvumas, tai jis tariamai yra sveikas. Tačiau tai gali būti didžiausia klaida. Tad jei kreipsimės į gydytoją, atliksime profilaktinius patikrinimus, jis galimai nustatys ligos užuomazgas, kurias ėmus tinkamai koreguoti ir gydyti atitolinsime ligų pasireiškimą“, – pabrėžė kardiologas.
Pasak jo, visos valstybės ieško rakto, kaip galėtų ŠKL užčiuopti anksčiau – dar jaunystėje ar paauglystėje.
„Jei pastebėtume jaunąją kartą, šiandien ir Lietuvoje diskutuojama apie sumažintą fizinio lavinimo kultūros pamokų skaičių laikotarpiu, kuris iš esmės pakeitė vaikų elgseną, sumažino fizinį aktyvumą, išaugino didesnius rizikos veiksnius, stebimas kūno masės indekso didėjimas. Taip pat nerimą kelia dramatiškai augantis elektroninių cigarečių vartojimas tarp jaunų žmonių. Ir atsakingai galime sakyti, kad taip programuojame jauno populiacijos dalį didesniam ŠKL polinkiui ir sergamumui“, – apie naujų rizikos veiksnių pavojus perspėjo R. Kubilius.
Su laiku kraujagyslės neišvengiamai amžėja
Pasak gydytojo, kita bėda, kad net pacientui nustačius padidintą cholesterolį ar kraujospūdį, įkalbėti jį pokyčiams yra labai sunku.
„Paprastai žmogus nieko nejaučia ir susiduriame su tuo, kad reikia įdėti pastangų motyvuoti pacientą koreguoti rizikos veiksnius. Neretai pacientai vengia vartoti vaistus, nes sako, kad tą turės daryti visą gyvenimą, o to nenori, nes gerai jaučiasi. Taigi ne visada pavyksta pacientą motyvuoti imtis priemonių.
Jos kitą kartą gali būti ir visų pirma gyvensenos korekcija – pradedant riboti tam tikrus maisto produktus, kurie savyje turi daugiau riebalų, galbūt atrasti daugiau kasdienio fizinio aktyvumo tam, kad galėtų pradėti valdyti rizikos veiksnį. Bet pacientai į tai numoja ranka, sako, kad rizikos veiksniai neskauda ir netrukdo gyventi“, – apgailestavo profesorius.
„Mes net nejaučiame, kaip šie veiksniai ardo sveiką širdies balansą. Nuolat veikiantys aplinkos rizikos veiksniai sukelia stresą, kraujagyslės tampa mažiau atsparios. Iš pradžių atsiranda labai maži, mikroskopiniai pokyčiai, kurie su metais perauga į fiziologinius pokyčius, aterosklerotines plokšteles.“
Kita vertus, kad ir kokį sveiką gyvenimo būdą propaguotume, taip jau yra, kad su metais patiriama didesnė ŠKL rizika.
„Jei paimsime jau amžėjantį vyrą, sulaukusį 50-ies metų, matysime, kad nepaisant to, kiek jis skirtų dėmesio sveikai gyvensenai, amžius vis tiek lemtų pamažu atsirandančią ir didėjančią ŠKL riziką. Kraujagyslės savaime amžėja, nesiėmus jokių priemonių ta rizika tik didės“, – konstatavo jis.
Kokio amžiaus atlikti pirmą cholesterolio tyrimą ir pasimatuoti kraujospūdį?
Nors kai kuriose šalyse siūloma, kad cholesterolio tyrimas galėtų būti atliekamas jau 13–15 m. paaugliams, pašnekovo aiškinimu, iki šiol didžiausias pagrindimas buvo tam, kad pirminis ištyrimas dėl ŠKL ligų įvyktų sulaukus 20-ies.
„Nepaisant to, kad neturi padidinto arterinio kraujospūdžio, yra normalaus kūno masės indekso, sulaukus 20-ies jaunuoliui jau turėtų būti pirmą kartą atliktas lipidogramos tyrimas, padarytas išplėstinis cholesterolio vertinimas, žiūrint, ar nėra padidėjusi žalingiausio mažo tankio, kitaip – „blogojo“ cholesterolio koncentracija, pamatuotas arterinis kraujospūdis.
Taip jau tokiame amžiuje įvertiname ŠKL riziką. Jei ji yra maža, tada tokį jaunuolį vėl reikėtų pasikviesti po penkerių metų ir iš naujo įvertinti situaciją. Jei jau yra pastebėti rizikos veiksniai, pagal gydytojo rekomendaciją tyrimus reikėtų pakartoti ir anksčiau“, – dėstė kardiologas.
Vis tik, kadangi vis dažniau jau 13–15 metų paaugliams nustatomas padidintas arterinis kraujospūdis, kai kuriais atvejais šių tyrimų atlikimas turėtų būti ankstesnis:
„Jei yra propaguojamas sėslesnis gyvenimo būdas, pasirenkamas greitas nesveikas maistas, yra mažesnis fizinis aktyvumas, didesnis kūno masės indeksas, antsvoris, jau iškart reikėtų tiek ieškoti padidinto kraujospūdžio, tiek atlikti lipidogramą. Koreguojant mitybą, fizinį aktyvumą turėtume padėti vaikui, kad tai nebūtų dominuojantys rizikos veiksniai.“
Prevencija – dar negimus kūdikiui
Pasak pašnekovo, nors kartais atrodo, kad ir sudėtingas prieinamumas pas gydytojus kardiologus gali būti kliuvinys ir ta priežastis, kad situacija dėl sergamumo ir mirštamumo ŠKL tokia bloga, vis pirmiausia reikėtų pažiūrėti į tai, ką galime padaryti kiekvienas.
„Ekspertai yra pastebėję, kad ŠKL prevencija iš esmės prasideda dar negimus kūdikiui. Kada vaikas yra įsčiose, svarbu, kad vaikutis būtų saugioje, malonioje aplinkoje, nepatirtų streso. Buvo įrodyta, kad jei besilaukiančios moterys jau turi padidintą cholesterolio kiekį, tikėtina, kad vaikutis taip pat turės padidintą cholesterolio kiekį. Taigi nuo pat vaikelio laukimo, jo gimimo galima formuoti ir diegti sveikos gyvensenos principus“, – atkreipė dėmesį jis.
Pašnekovas priminė, kad be didžiųjų kardiologų išskiriamų rizikos veiksnių – padidinto kraujospūdžio, choresterolio kiekio, mažo fizinio aktyvumo, antsvorio, rūkymo – išskiriami ir nauji. Tai yra kasdien patiriamas stresas, užterštumas kietosiomis dalelėmis, vasaros laikotarpiu didelis karštumas, išaugęs aplinkos triukšmas, trumpesnė nei 6 valandų miego trukmė, per vėlyvas nuėjimas miegoti.
„Mes net nejaučiame, kaip šie veiksniai ardo sveiką širdies balansą. Nuolat veikiantys aplinkos rizikos veiksniai sukelia stresą, kraujagyslės tampa mažiau atsparios. Iš pradžių atsiranda labai maži, mikroskopiniai pokyčiai, kurie su metais perauga į fiziologinius pokyčius, aterosklerotines plokšteles. Tai rodo, kad širdies kraujagyslių susirgimas yra lėtinis procesas, todėl taip motyvuojame pacientus, kad būtina laikytis gydytojo rekomendacijų. Nes jei žmogus jau susirgo širdies liga, vaistus reikės vartoti iki gyvenimo pabaigos.
Taigi visa žmogaus elgsena yra labai svarbi. Neatsitiktinai valstybės galvoja, kokių bendrų priemonių imtis, pavyzdžiui, įgalinti gamintojus naudoti sveikesnį maistą. Įrodyta, kad jei bendrojo cholesterolio koncentraciją sumažintume vienu milimoliu litre, jau reikšmingai pagerintume pacientų išeitis ir sumažintume sergamumą ir mirštamumą dėl ŠKL“, – pastebėjo R. Kubilius.
Ką daryti kiekvieną dieną?
Norint sumažinti ŠKL riziką gydytojas patarė pagal galimybes kiekvieną dieną vartoti sveiką maistą: racione turi būti bent 200–400 gramų vaisių, 200–400 gramų daržovių, bent vieną kartą per savaitę turėtų būti valgoma žuvis, raginama rinktis mažiau sūrių ir riebių maisto produktų, taip pat vengti greito maisto, greitosios kulinarijos patiekalų.
„Be tinkamo maisto raciono pasirinkimo labai svarbus kasdienis bent 30–40 minučių fizinis aktyvumas – ėjimas pagreitintu žingsniu, važiavimas dviračiu, bet kuri kita žmogui priimtina veikla. Tai mūsų organizmą veikia kaip vaistas – tiek mažindamas arterinį kraujospūdį, tiek greitindamas cholesterolio apykaitą, tiek mažindamas blogojo cholesterolio kiekį.
Vis tai yra pačios tvariausios ir efektyviausios yra nemedikamentinio gydymo priemonės jau užčiuopus pirmuosius ligos požymius. Didžiausias sveikos gyvensenos privalumas – orientuodamiesi į sveiką gyvenseną, ne tik apsaugome organizmą nuo kardiovaskulinių, bet ir daugybės kitų lėtinių neuždegiminių ligų“, – apibendrino R. Kubilius.
