Pakalbinus keletą grybautojų, kurie socialiniuose tinkluose dalinasi laimikių nuotraukomis, jie papasakojo, kuriuose Lietuvos kampeliuose šių gėrybių randa.
Lietuviai grybus neša kibirais
Apolonija grybų toli neieško, visus randa tėviškės pakrūmėse, Ukmergės rajone, kur žinomas kiekvienas medelis. Grybauja nuo vaikystės, tai pomėgis, kur tik nuvažiuoja sugeba surasti. Moteris įsitikinusi, grybams, kaip ir maistui reikia turėti uoslę, pažinti augalus, medžius ir krūmus.
Kaišiadorių rajone Kazimieras Antanavičius rado baravykų bei raudonikių. „Grybus renku, kai jie gerai dygsta, tada važiuoju grybauti į lazdynų bei spygliuočių miškus, Kaišiadorių rajone, čia grybauju nes su šiais miškais draugauju, kadangi pats esu kilęs iš šio rajono“, – tikina Kazimieras.
Vilnietė Aušra Šlapelytė-Ruzgienė važiuoja ne vieną šimtą kilometrų, jei tik žino, kad jie ten auga. Pasak Aušros, šiuo metu baravykų reikia ieškoti eglynuose, mišriame miške – jie auga beveik visur. Moteris grybauja Šimonių girioje, Anykščių ir Ukmergės rajonuose, o rytoj važiuos į Kupiškio rajoną.
Rasa Būdžiuvienė Marijampolės rajone, Plutiškių miške rado pilną bagažinę baravykų. Toje vietoje moteris grybauja dažnai.
Ką būtina žinoti einant grybauti?
Kad grybavimas neapkarstų, anksčiau naujienų portalui tv3.lt mikologas Jonas Kasparavičius papasakojo, ko svarbu nepamiršti einant į mišką.
Kalbėdamas apie tai, kokius grybus galima rinkti, o kurių ne, mikologas J. Kasparavičius sakė, kad svarbiausia taisyklė – labai paprasta: „Nepažįstu – neimu, abejoju – neimu.“
O kaip atpažinti grybus? Mikologas J. Kasparavičius teigia, kad nepažįstant grybo ir norint jį atpažinti, galima jį parsinešti į namus ir atlasų ar interneto bei specialistų pagalba bandyti jį atpažinti.
„Tokiu atveju grybą būtina ne pjauti, o atsargiai išrauti, kad matytųsi ir būtų nepažeistos, nenučiupinėtos visos jo dalys. Grybas turi būti ne tik pradėjęs augti, o jau išaugęs. Gali būti ir keli grybai įvairiose augimo stadijose. Kartais tai labai palengvina grybo atpažinimą“, – patarė jis.
Tačiau specialistas įspėja, kad neretai pavojinga yra pasitikėti kitų, o ypatingai garbaus amžiaus žmonių gebėjimu pažinti grybus.
Jeigu asmuo gerai mato ir geba kritiškai bei objektyviai įvertinti savo žinias ir gebėjimą atpažinti grybus, tokiu atveju, viskas gerai, tačiau vis tiek išlikite budrūs. Kartais žmonės bando atpažinti grybą ar šis tinkamas vartoti, ar ne, pagal kvapą.
Tačiau pasitelkus tokį atpažinimo metodą, galima itin lengvai apsigauti, jeigu grybo kvapas aitrus arba kartus. J. Kasparavičius paaiškina, kad vienų grybų aitrus skonis išmirkius, išvirus ar iškepus išnyksta, o kitų – ne.