Ši liga gali sukelti nemalonius simptomus, tokius kaip pilkšvos išskyros, aštrus kvapas, niežėjimas ir deginimas. Negydomos infekcijos gali turėti rimtų pasekmių, įskaitant padidėjusią riziką susirgti lytiškai plintančiomis ligomis, gimdos kaklelio uždegimu, nevaisingumu ir t.t.
Nepaisant to, kad bakterinės ginekologinės infekcijos yra pakankamai lengvai išgydomos, – moterys vis dar vengia kreiptis į gydytoją dėl vyraujančių stereotipų ar baimės.
Todėl, pasak Biofirst gyd. akušerės-ginekologės Živilės Kiškienės, dėl šios priežasties, būtina didinti visuomenės sąmoningumą apie šių ligų prevenciją ir gydymą taip, skatinant rūpintis savo lytine/ ginekologine sveikata bei žinoti, kodėl pasireiškia vieni ar kiti simptomai ir kokių prevencinių priemonių galima imtis.
Dažniausiai moterys kreipiasi į gyd. akušerį-ginekologą pasikeitus makšties išskyroms. Tačiau yra ir kitų indikacijų, į ką privaloma atkreipti dėmesį:
• Lyties organų sudirginimas;
• Išskyrų pasikeitimas: gali būti baltos, pilkos spalvos, vandeningos, ar putotos;
• Mažųjų ir didžiųjų lytinių lūpų uždegimas, lydimas ir tarpvietės srities paraudimu, patinimu dėl imuninių ląstelių pertekliaus;
• Skausmas ar diskomfortas šlapinantis;
• Skausmingi lytiniai santykiai arba dispareunija;
• Nemalonus ar žuvies kvapas iš makšties.
Visgi yra apie 10 proc. pacienčių, kurioms gydytojai ginekologai neranda jokios patologijos ir konstatuoja, kad tai yra fiziologija, pavyzdžiui, ovuliacija ar neinfekcinės kilmės ligos, kaip – gimdos kaklelio ektopija arba polipai, kas lemia išskyrų pagausėjimą.
Kokie yra dažniausiai pasitaikantys makšties uždegimai?
Dažniausiai pasitaikantys makšties uždegimai yra vaginitas. Bendrąja prasme – vaginitas yra terminas, apibūdinantis makšties uždegimą ar infekciją (dažniausiai tai indikuoja baltos, gausios makšties išskyros).
Vaginitą gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant bakterijas, grybelinius mikroorganizmus, parazitus, cheminius dirgiklius ar hormonų disbalansą. Vaginitas dažnai sukelia tokius simptomus kaip niežėjimą, deginimą, pakitusias išskyras ir skausmą.
Tai gana dažna problema, kuri gali pasireikšti bet kokio amžiaus moterims, ko pasekoje vaginitas gali kilti dėl įvairių simptomų ir specifinių ligų, kaip:
• Kandidozės;
• Bakterinės vaginozės;
• Trichomonozės
• Rečiau pasitaiko: gonorėja, Chlamydija, mycoplasma, herpes, campylobacter infekcija, kai kurie parazitai, herpes, o tai lemia ne tik moters fizinį, bet ir emocinį sudirgimą, lytinių santykių su partneriu problemas.
Vaginitas gali pasitaikyti ir prieš lytinį brendimą ir dažniausias vaginito sukėlėjas – Streptococcus spp.
Šios bakterijos atsiranda dėl neteisingos higienos ar jos trūkumo. Streptococcus spp vaginitą sukelia, kai nuo tarpvietės srities mikroorganizmai patenka ant lyties organų.
Dažnu atveju, vaginito atsiradimui įtakos turi ne tik higienos įpročiai, bet ir tam tikri vidiniai organizmo ir fiziologiniai ypatumai, kaip:
• Makšties artumas prie išangės;
• Estrogeno trūkumas;
• Gaktos plaukų trūkumas;
• Lytinių lūpų riebalų pagalvėlių trūkumas, kas gali padidinti vulvovaginito (moters lytinių organų uždegimo) riziką prieš brendimą, pažeidžiant išorinių lytinių organų ir makšties (vaginos) gleivinę.
Kartais vaginitas gali atsirasti, kaip pasekmė dėl alerginės reakcijos pvz., prezervatyvams, spermicidams (kontraceptinė priemonė, kuria žudomi spermatozoidai), higieniniam muilui/ prausikliams, lubrikantams, kai kuriems medikamentams ar net spermai. Kai kada alerginę reakciją gali sukelti higieninės priemonės – tamponai.
Kas lemia makšties uždegimus?
Faktoriai didinantys riziką makšties uždegimo išsivystymui:
• Nėštumas;
• Netaisyklinga mityba, alinančios dietos;
• Imuninės sistemos susilpnėjimas;
• Antibakterinių preparatų naudojimas;
• Aptemptų kelnių ar drėgnų apatinių dėvėjimas;
• Žemas estrogeno lygis menopauzės metu.
• Gretutinės ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas.
Kokios yra pagrindinės uždegimų priežastys?
Uždegimų skirstymas pagal priežastį:
• Atrofinis vaginitas: tai būklė, kai makšties audiniai tampa plonesni, sausesni ir mažiau elastingi dėl estrogenų lygio sumažėjimo. Dažniausiai tai pasireiškia moterims po menopauzės.
• Bakterinė vaginozė: tai yra makšties infekcija, kurią sukelia normalaus makšties bakterijų balanso sutrikimas. Ši būklė pasireiškia tada, kai sumažėja „gerųjų“ bakterijų (laktobacilų) skaičius ir padaugėja „blogųjų“ bakterijų (gardnerella vaginalis). Dažnai tai pasireiškia po antibiotikų vartojimo.
• Makšties trichomona: šią ligą sukelia vienaląstis parazitas, dažniausiai pasitaikančią lytiniu keliu plintančią infekciją (LPI). Ši infekcija gali paveikti tiek moteris, tiek vyrus, tačiau dažniausiai pasireiškia moterims. Trichomonas vaginalis dažniausiai perduodamas lytinių santykių metu. Jis gali infekuoti makštį, šlaplę (moterims ir vyrams) bei prostatos liauką (vyrams).
• Makšties kandidozė yra grybelis, kuris yra natūraliai randamas žmogaus kūne, dažniausiai burnoje, virškinimo trakte ir makštyje. Nors paprastai jis egzistuoja kaip nekenksmingas mikroorganizmas, tam tikromis sąlygomis gali sukelti infekcijas, vadinamas kandidozėmis. Kalbant apie makšties kandidozę ji dar yra žinoma, kaip makšties mielių infekcija.
Svarbu nepamiršti, kad ginekologinės bakterinės ligos yra skirstomos į vidines ir išorines, o jų sukeltos pasekmės gali būti skirtingos.
Pavyzdžiui, vidinės infekcijos, tokios kaip bakterinė vaginozė, veikia vidinius reprodukcinius organus ir dažnai sukelia rimtesnių sveikatos problemų bei komplikacijų, o išorinės infekcijos, kaip vulvitas, pasireiškia išoriniuose lytiniuose organuose, sukeldamos niežėjimą, paraudimą ir diskomfortą.
Tinkamai diagnozuotos ir gydomos tiek vidinės, tiek išorinės bakterinės infekcijos gali būti efektyviai kontroliuojamos, todėl svarbu laiku kreiptis į gydytoją ginekologą.
Atskira, ir taip pat dažnai pasitaikanti situacija, kuomet moterys kreipiasi pas gyd. akušerį-ginekologą yra makšties sausumas. Tai tampa viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko atsiranda makšties skausmo ir deginimo pojūtis.
Natūralų makšties drėgnumą palaiko estrogenai – moteriški lytiniai hormonai, todėl menopauzės metu, po gimdymo ar žindant kūdikį, sausumas tampa didelė problema. Šią būklę taip pat gali sukelti hormoninių vaistų vartojimas, pvz., gydant miomas ar endometriozę, autoimuninės ligos, antidepresantai, prausikliai bei žalingi įpročiai.
Dažniausiai makšties sausumas gydomas estrogenais, tačiau šis metodas tinka ne visoms moterims, ypač sergančioms krūties vėžiu. Tokiais atvejais naudojamos makštį drėkinančios žvakutės, kurių sudėtyje yra hialurono rūgšties, vitaminų A ir E bei fitoestrogenų, suteikiančių reikiamą drėkinimą ir komfortą.
Kokie yra dažniausiai pasitaikantys lyties organų uždegimai mergaitėms?
Makšties ir vulvos uždegimai iki lytinės brandos:
Prieš lytinę brandą (naujagimiams, kūdikiams ir mergaitėms iki brendimo) dažniausia makšties ir vulvos uždegimų priežastis yra netinkama tarpvietės higiena, specifiniai dirgikliai bei anatominiai/ fiziologiniai skirtumai, lyginant su vyresnėmis mergaitėmis ar moterimis.
Dažnai uždegimai (pvz., pienligė, kandidozė, makšties grybelis) atsiranda dėl neteisingų higienos įgūdžių namuose, darželyje ar mokykloje, pavyzdžiui, netinkamai valant tarpvietę, dėl ko makštis užteršiama fekalijomis ar žarnyno flora.
Kolektyvinė enterobiozė (kirminai) taip pat dažnai vargina dėl prastos rankų higienos – lytiniai organai pasikasomi neplautomis rankomis arba žaidžiama smėlyje be apatinių kelnaičių. Mergaitėms neretai diagnozuojamas nespecifinis vulvovaginitas – vulvos ir makšties sudirginimas, nesant bakterinio patogeno.
Šios problemos priežastys gali būti įvairios: jau minėti prasti higienos įpročiai, sauskelnės, ilgai dėvimos šlapios maudymosi kelnaitės, prakaitas, cheminiai dirgikliai, tokie kaip muilai, prausikliai ir geliai.
Svarbų vaidmenį taip pat atlieka autoimuninės ligos, tokios kaip atopinis dermatitas ar alerginis kontaktinis dermatitas, bei žarnyno parazitai.
Nemaloniems simptomams malšinti naudojami aliejiniai tepalai, minkštinamieji ir raminamieji kremai, A ir D vitaminų tepalai, kremai su cinku.
Gydymas parenkamas priklausomai nuo uždegimo sukėlėjo, todėl reikėtų vengti savigydos ir nesiskirti priešgrybelinių vaistų, kadangi iki lytinės brandos grybelinės infekcijos yra ypač retos.
Ką reikia žinoti apie makšties uždegimų diagnostiką ir gydymą?
Uždegimų diagnostika ir gydymas:
Makšties uždegimo priežasties nustatymas vien tik apžiūros metu yra neįmanomas, todėl būtina atlikti laboratorinius tyrimus. Šie tyrimai apima mikroskopinį išskyrų tepinėlį arba specifinį tyrimą, kaip imunofermentinį tyrimą chlamidijoms nustatyti ar mikrobiologiniam pasėliui.
Šių tyrimų pagalba galima tiksliai nustatyti ligos priežastį, kas yra itin svarbu, nes netiksli diagnozė ar neteisingas gydymo metodo parinkimas gali lemti sunkiai išgydomus uždegimus.
Gydymo metodas parenkamas pagal nustatytą priežastį, tačiau dažniausiai skiriami antibiotikai – tiek vietiškai (žvakučių ar ovulių pavidalu), tiek sisteminiai – geriamieji. Kai kuriais atvejais pakanka ir priešgrybelinių preparatų, kurie gali būti vietiniai arba sisteminiai.
Bakterinės lytinių organų infekcijos (vaginitas, pienligė ir kt.) yra dažna problema moterų sveikatos srityje, kurią sukelia įvairios patogeninės bakterijos.
Šios infekcijos gali turėti įvairių priežasčių todėl gyd. akušerės-ginekologės Živilės Kiškienės teigimu prevencija, kaip saugus lytinis gyvenimas (įskaitant prezervatyvų naudojimą), reguliarus bendras sveikatos tikrinimas ir nuolatinis higienos palaikymas yra pagrindinės dedamosios, padėsiančios išvengti varginančių padarinių.
Autorius: BIOFIRST klinika
