Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Ausų, nosies, gerklės centro gydytoja otorinolaringologė Daina Šimulynienė pasakojo, kad kraujavimų iš nosies vasarą padaugėja dėl tų pačių priežasčių, kurios veikia ir kitas organizmo sistemas.
„Vasarą mes prakaituojame, kartais išgeriame mažiau vandens, aplinkos temperatūra būna nelabai komfortiška ir ta gleivinė išgarina perteklinį kiekį vandens, perdžiūva. Tada smulkūs kapiliarai, esantys nosyje, iškyla į paviršių. Jei taip nutinka, stipriau papūtus nosį ar net ir krapštant su pirštu, ko neleidžiame daryti, jie pažeidžiami ir pakraujuoja“, – kalbėjo ji nuotolinės konferencijos metu.
Gydytoja pasakojo, kad ypač šiltuose kraštuose pačiai teko ne kartą stebėti, kaip kam nors sėdint prie pietų stalo įvyksta toks nesklandumas.
Patarimas vienas – užspausti ir pasilenkti žemyn
Nors toks vaizdas kaip reikiant išgąsdina pacientus, gydytojos teigimu, labai bijoti tikrai neverta.
„Tokiu atveju svarbiausia nepasimesti, nes tai pacientu atrodo ekstrinė situacija, bet ne mūsų akimis žiūrint. Aišku, kraujavimas nelygu kraujavimui. Jei, kaip pacientams aiškinu, yra „kap, kap“, nieko baisaus, bet jei tai kaip iš čiaupo paleistas vanduo, reikia imtis priemonių, kreiptis į otorinolaringologą“, – aiškino D. Šimulynienė.
Ant vatos sulašiname tų lašų, įsidedame į abi nosies landas, palenkiame galvą į priekį ir stipriai suspaudžiame nosies šnerves. Ir taip pasėdime 5–7 minutes.
Nusiraminus gydytoja namų sąlygomis siūlė panaudoti paprasčiausius namie turimus vaistus nuo slogos.
„Jei turite tuos pačius vaistus nuo slogos, ką įsigyjame vaistinėje be recepto – ant vatos sulašiname tų lašų, įsidedame į abi nosies landas, palenkiame galvą į priekį ir stipriai suspaudžiame nosies šnerves. Ir taip pasėdime 5–7 minutes. To užtenka, kad kraujas sukrešėtų“, – nurodė ji.
Kodėl prasidėjus kraujavimui iš nosies negalima atlošti galvos?
Pasak gydytojos, nors daug kas sako, kad būti tokioje pozicijoje nepatogu, atlošti galvos negalima, kad neprisidarytume dar daugiau problemų:
„Atlošus galvą viskas, kas teka, patenka į gerklę, nuteka į virškinimo traktą, kraujas nesuvirškinamas, jis sukelia pykinimus, vėmimus. Tad kad nebūtų dar kažkokių nesklandumų, reikia pabūti palenkus galvą į priekį.“
Ji svarstė, kad gal dėl to galvos užvertimo šiek tiek logikos yra iš senesnio atėjusio modelio – galvojimo, kad kraujuojant iš nosies žmogui pasidarys silpna.
„Kai atloši galvą, jei griūtum atatupstas, sėdi ant lovos niekur nenugriūsi, o jei virsi į priekį, gali išgriūti iš lovos ir dar net susižaloti. Tai visada sakau, kad kraujavimą galima stabdyti ne tik sėdint ant lovos, bet ir ant kėdės – ją apsukus ir atsisėdus apsižergus, nulenkus galvą ir užspaudus nosį niekas niekur nenukris“, – patarė D. Šimulynienė.