Portalas tv3.lt primena rašęs, kad itin dažnas vasaros ir atostogų palydovas yra ausų uždegimas. Tačiau tai – ne vienintelė galinti užklupti neganda. VUL Santaros klinikų Ausų, nosies, gerklės centro gydytojos otorinolaringologės Dainos Šimulynienės teigimu, nepratusius keliautojus, ypač užsiimant neįprastu aktyviu sportu, gali paveikti slėgio pokyčiai.
„Jei po nardymo užgula ausį, ne dėl to, kad įvyko kažkas neįprasto, taip nutinka dėl slėgio skirtumų. Jei kada skridote lėktuvu ir buvo atidarytas vandens buteliukas, pažiūrėkite, kas darosi pakilimo ir nusileidimo metu – buteliuko šoninės sienelės įdumba. Kodėl? Dėl slėgio skirtumų.
Tai jei mes neriame gilyn po vandeniu arba skrendame, maksimalaus nėrimo ar pakilimo metu, kai slėgis būna maksimalus, tiesiog jis neišsilygina išorinėje klausomojoje landoje ir vidinėje ausyse“, – paaiškino gydytoja.
Prieš atostogas – vizitas pas gydytoją
Ji pasakojo, kad tas pats gali nutikti ir kalnuose. „Mes nepamatuojame savo galimybių, aktyviai neriame į tą veiklą, bet fizinis mūsų pasirengimas ir adaptaciniai mechanizmai gali būti skirtingi. Jei vieni gerai toleruoja slėgio pokyčius kylant į kalnus, kiti nelabai gerai ir atsiranda šiokių tokių sveikatos problemų.
Paklausta, ar būtų pravartu prieš kopiant į kalnus pasikonsultuoti su gydytoju, pašnekovė teigė, kad kalnai kalnams nelygūs.
„Yra kalvos, kurios yra saugios, bet yra žmonės, kurie nori maksimaliai išnaudoti atostogas ir paima drastišką kilimą į kalnus, tokiam pasirinkimui tikrai nepritarčiau vien dėl to, kad jam reikia ruoštis. Kaip ir reikia ruoštis nardymui, jei nori kokybiško nardymo ir vėliau neturėti problemų. Lygiai bet kuriam kitam pomėgiui, kuriam skiri laiko ir dėmesio, ir finansų, ir sveikatos, jam reikia ruoštis iš anksto“, – patarė specialistė.
Duoti laiko organizmui
Norint palengvinti simptomus gydytoja patarė nusileidus su lėktuvu ar išnirus į paviršių duoti organizmui laiko išlyginti tą slėgį.
„Tiesiog reikėtų išlaukti. Nardymo kursuose instruktoriai labai gražiai to moko, kad turi išnirti palaipsniui, iškilus pasėdėti ant kranto. Tie pojūčiai, kurie yra veide, ausyse, sinusuose, palaipsniui praeina savaime. Svarbu nepanikuoti, nestresuoti.
Mes nepamatuojame savo galimybių, aktyviai neriame į tą veiklą, bet fizinis mūsų pasirengimas ir adaptaciniai mechanizmai gali būti skirtingi.
Bet jei yra nerimas, tai neatsistato ilgesnį laiką (kas yra labai reliatyvu – ar tai bus valanda, para ar savaitė), geriau kreiptis ir veltui apsilankyti nei praleisti ligą. O gal reikės tik nedidelio gydytojo įsikišimo“, – sakė D. Šimulynienė.
Ar galima „išpūsti“ ausis?
Ji atkreipė dėmesį į profesionalius sportininkus, kurie nardo.
„Jie išlipę į krantą pašokinėja ant vienos, ant kitos kojos ir tada švelniai prasipučia ausį – įkvepia, užspaudžia nosį ir tą įkvėptą orą bando, liaudiškai kalbant, išleisti per ausis.
Tą sėkmingai galima daryti visiems, tačiau jei žmogus nesloguoja, nosyje nėra mechaninio pakitimo, pavyzdžiui, polipo, nėra lėtinio sinusito ar ūmios slogos. Tad ne viskas medicinoje taip paprasta“, – įspėjo gydytoja.
Kaip skrydžiui paruošti vaikus?
Paklausta, kaip ypač vaikams padėti prieš skrendant lėktuvu, kad skausmingai neužgultų ausys.
„Visada lydi nerimas, kaip vaikai toleruos skrydį, neretas vaikas ir verkia lėktuvo pakilimo ir nusileidimo metu, nes gali nepasakyti, kas jam negerai. O negerai jam būna dėl slėgio skirtumo – įlinksta ausies būgnelis, nes atstumas tarp vaiko nosytės ir ausytės žymiai mažesnis nei suaugusiojo. Aišku, tą gali patirti ir suaugusysis, ypač jei taip susiklostė aplinkybės, kad skrenda sloguodamas“, – kalbėjo D. Šimulynienė.
Norint vaikui padėti jausti mažiau diskomforto skrydžio metu gydytoja patarė pasiruošti dar prieš tai.
„Vaikams dar laukimo salėje galima duoti, jei nepraktikuojate kramtomosios gumos, sudžiovintų vaisių, kad būtų aktyvus kramtymo refleksas. Tai bus kaip ir žaidimas vaikui. Taip pat balionų pūtinėjimas judina, treniruoja slėgio išlyginimo mechanizmą.
Jei vaikas, būna kiaulystės dėsnis, susloguoja prieš skrydį, tai būtinai reikia sulašinti lašus nuo slogos. Jei dar jis ir karščiuoja, o tėvai rizikuoja, skrenda ir su tokiais, tai duodame vaistus nuo karščiavimo dar namuose.
Vaikams dar laukimo salėje galima duoti, jei nepraktikuojate kramtomosios gumos, sudžiovintų vaisių, kad būtų aktyvus kramtymo refleksas.
Jei to neužtenka, tuomet esama stipresnių lašų nuo slogos, ne vien kas vaistinėje nuperkama be recepto. Tuomet prieš kelionę, jei jūs nerimaujate, galite ateiti pas mus ar bent su šeimos gydytoju pasitarti, ką turėti vaistinėlėje norint išvengti tokių nemalonumų“, – patarė otorinolaringologė.
Ji pabrėžė, kad ruošiantis skrydžiui su vaikais vaistinėlę įsidėti reikėtų pirmiausiai: „Čia turėtų būti ir nosies plovimo sistema, ir priešalerginiai vaistai – tiek geriami, tiek purškiami, tiek lašai nuo slogos, nes visų jų tikslas nuimti paburkimą, pralaisvinti nosinį alsavimą tam, kad be trukdžių oras judėtų tarp nosies ir ausies.“
