Nuo kovo 1 d. išplėstinės praktikos vaistininkas vaistinėje galės skiepyti gyventojus sezoninėmis gripo, erkinio encefalito ir kitų infekcinių ligų vakcinomis.
Viena tokių – ir visą pasaulį ant kelių parklupdžiusi Covid-19 infekcija. Tačiau nors buvusi valdžia ir siekė kiek įmanoma paankstinti šią tvarką ir dėliojo planą, kaip Covid-19 vakcinomis per kuo trumpesnį laiką paskiepyti kuo daugiau žmonių, skiepai nuo koronaviruso vaistinėse kol kas neatrodo įgyvendinamas dalykas.
Nėra pakankamai vakcinų
Anot Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo, viena pagrindinių priežasčių – kol kas vakcinų nėra pakankamai, kad būtų galima vykdyti plataus masto vakcinaciją.
„Tikrai bus svarstoma galimybė skiepytis ir nuo Covid-19, bet bėda, kad kol kas nėra kaip gauti vakcinos. Tačiau jai atsiradus gali būti vaistinių, kurios galės tai daryti, tinklas. Tikrai apie tai bus svarstoma, juo labiau kad jau ir turės patirties skiepijant kitomis, sezoninėmis vakcinomis.
Aišku, matyt, nekalbama apie „Pfizer“ vakciną, nes čia būtina užtikrinti šalčio grandinę. Bet kol kas visa tai tik teorija, nes ir iki masinės vakcinacijos reikia prieiti, reikia, kad būtų vakcinų, galbūt ir privatininkams kada atsiras galimybė jų įsigyti“, – aiškino parlamentaras.
Visgi, pašnekovo manymu, nors tokia galimybė tikrai būtų svarstoma, tai galėtų įvykti ne anksčiau kaip po kelių mėnesių.
Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerija informavo, kad kol kas nėra nuspręsta, ar šalies vaistinėse bus vykdomas skiepijimas koronaviruso vakcina.
Skiepytų tik didžiuosiuose miestuose?
Vaistinių atstovai pasakoja, kad kol kas dar vyksta parengiamieji darbai ir nėra garantijos, jog kovo 1-ąją jau bus galimybė pasiskiepyti.
„Vaistinių tinklas planuoja įdiegti šią paslaugą vaistinėse, vyksta pasiruošimo darbai. Šiuo metu renkami vaistininkai, kurie nori dalyvauti mokymuose ir skiepyti pacientus, vyksta registracija, taip pat atrenkamos vietos, kur galėtų vykti skiepijimas. Ar tikrai šią paslaugą pradėsime teikti nuo kovo 1 dienos, garantuoti negalime, tačiau stengiamės, kad taip būtų“, – komentavo „Camelia“ atstovė Žiedūnė Juškytė.
Anot jos, pirmiausia skiepijimas bus atliekamas didžiuosiuose miestuose, jei bus poreikis, paslaugą planuojama teikti ir mažesniuose regionuose.
Savo ruožtu „Eurovaistinė“ valdybos pirmininkas Laimonas Devyžis teigė, kad galimybė vaistinėje pasiskiepyti nuo erkinio encefalito ir gripo – prioritetinis bendrovės šių metų projektas. Tikimasi, kad jį įgyvendinti pavyks jau kovo mėnesio antroje pusėje.
L. Devyžis pasakojo, kad kovą šią paslaugą planuojama pradėti teikti aštuoniose tinklo vaistinėse penkiuose didžiuosiuose miestuose, tam šiuo metu ruošiasi daugiau nei pusšimtis vaistininkų. Vis dėlto tuo planuojama neapsiriboti ir šią paslaugą ateityje plėsti didesnėje dalyje tinklo vaistinių.
Paruošti e. sveikatą ir patalpas
Lietuvos vaistinių asociacijos vadovė Kristina Nemaniūtė-Gagė pasakojo, kad šiuo metu taip pat derinami paskutiniai e. sveikatos paruošimo etapai, kad vakcinaciją atliekantys vaistininkai galėtų tiek matyti vakcinavimo paslaugai reikalingą informaciją apie pacientų sveikatą, tiek įrašyti apie atliktą vakcinaciją vaistinėse.
„Kadangi tai nauja vaistinėms veikla, tai dar yra naujų iššūkių suprasti ir pradėti dirbti su naujomis institucijomis licencijavimo ir reguliavimo klausimais, bet vaistinės baigia darbus pritaikydamos esamus kabinetus vaistinėse vakcinacijai bei įrenginėdamos naujus.
Vaistinės vertina, kur vakcinacija aktualiausia ir patogiausia klientams, tačiau taip pat turi atitikti tam tikrus patalpų ploto ir kitus reikalavimus, tad vakcinavimo paslaugos bus tose vaistinėse, kur, pagal galiojančius teisės aktus, tai įmanoma padaryti ir, kur pacientams būtų patogiausia“, – sakė asociacijos vadovė.
L. Devižys pridūrė, kad dėl keliamų reikalavimų, natūralu, mažiausiose vaistinėse skiepijimo paslaugos kol kas nebus galimybių pasiūlyti, tačiau ateityje planuojama atidaryti naujas vaistines ar rekonstruoti esamas.
Nereikės gydytojo siuntimo
BENU Vaistinė Lietuva generalinė direktorė Rasa Montvilė atkreipė dėmesį, kad itin svarbu tai, jog išplėstinės praktikos vaistininkas pats, be gydytojo siuntimo, galės priimti galutinius sprendimus dėl vakcinos paskyrimo.
„Taip gerokai sutrumpėja paciento kelias iki vakcinos, padidėja prieinamumas, paspartėja visuomenės vakcinacija. Vakcinos prieinamumas ir galimybė gyventojams pasiskiepyti greitai ir patogiai, be registracijos pas gydytoją, laukimo eilėje ir pan., gali prisidėti prie didesnio visuomenės imuniteto konkrečioms ligoms. Kovo mėnuo – kaip tik tas metas, kai rekomenduojama skiepytis nuo erkinio encefalito. Tad tikimės, kad šiais metais pasiskiepijusių nuo erkinio encefalito skaičius gerokai išaugs. Dalyje vaistinių jau turime patalpas, kurias nesunkiai pritaikys pagal reikalavimus vakcinacijai“, – pasakojo ji.
Vaistinėse pradedama skiepyti gripo ir erkinio encefalito skiepais, nes jie yra vieni paklausiausių ir aktualiausių visuomenėje.
Temperatūrinis režimas negąsdina
Visgi kol kas nėra žinoma dėl galimybės vaistinėse skiepyti asmenis nuo Covid-19.
„Aišku tai, kad vaistinėse bus skiepijama nuo erkinio encefalito ir sezoninio gripo. Be to, šiuo metu patys vaistininkai laukia, kada bus paskiepyti nuo COVID-19“, – sakė Ž. Juškytė.
Kaip teigė K. Nemaniūtė-Gagė, tikimasi, kad tam, jog kuo didesnė visuomenės dalis būtų paskiepyta nuo šiuo metu siaučiančios pandemijos, vaistinės taip pat bus įtrauktos ir galės prisidėti prie vakcinavimo nuo COVID-19 procesų.
„Turint omenyje, kad vaistinių prieinamumas bei pasitikėjimas vaistininkais Lietuvoje didelis, turime tikėjimą, kad tai skatintų, kuo daugiau žmonių pasiskiepyti ir taip greičiau sukurtume bendrą imunitetą.
Vaistinės ir dabar turi įvairaus temperatūrinio režimo preparatų, farmacijos specialistai taip pat puikiai išmano, kaip reikia elgtis su ypatingu preparatų laikymu, tad vakcinų temperatūrinis režimas negąsdina, esame pasiruošę“, – pasakojo ji.
L. Devyžis taip pat neatmetė galimybės, kad ateityje vaistinėje bus galima gauti ir skiepą nuo koronaviruso.
„Mes esame pasiruošę dalyvauti pandemijos suvaldymo procese ir kai tik bus galimybė sieksime atitikti tam keliamus reikalavimus“, – užtikrino jis.
R. Montvilė atkreipė dėmesį, kad pandemijos situacija yra labai sudėtinga, kiekviena uždelsta diena pareikalauja naujų aukų.
„Vaistinės yra labai arti žmonių, jų tinklas itin platus, todėl galėtų reikšmingai prisidėti prie spartesnės visuomenės vakcinacijos. Tam, kad susiformuotų visuomenės imunitetas koronavirusui, pasiskiepyti turėtų daugiau nei 60 proc. populiacijos. Vien gydymo įstaigų pastangomis šis procesas užtruks. Vaistinių įtraukimas į skiepijimo programą, ženkliai padidintų vakcinos prieinamumą, kai patvirtinimo sulauks ir kitos kuriamos vakcinos“, – pastebėjo ji.
Vaistininkai dar tik mokysis
Norint, kad nuo kovo 1 d. būtų galima pasiskiepyti vaistinėse, jau nuo vasario prasideda mokymai, skirti ruošti išplėstinės praktikos vaistininkus.
Mokymai susidarys iš dviejų dalių – teorinės ir praktinės. Pastaroji, išlaikius teorijos egzaminą, prasidės vasario 8 dieną.
Mokymuose vaistininkai įgis visas skiepijimui reikalingas žinias: išmanys skiepijimo techniką, vakcinų laikymo taisykles, ligų profilaktiką ir kontrolę, skiepijimo rekomendacijas, imuniteto susidarymą, galimą nepageidaujamą poveikį.
Išplėstinės praktikos vaistininkus rengia Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Tikimasi, kad artimiausiu metu šią programą pasiūlys ir Vilniaus universitetas.
Šiuo metu norėdamas pasiskiepyti žmogus net būdamas sveikas privalo laukti eilėje pas šeimos gydytoją, tad manoma, kad naujoji tvarka leis pasiskiepyti greičiau, kartais net neapsilankius gydymo įstaigoje.
Tikimasi, jog taip skiepai taps patrauklesni ir eilių gydymo įstaigose besibaiminantiems piliečiams, o sveikatos priežiūros specialistams bus tolygiau paskirstomas krūvis.
Kitų šalių praktika rodo, kad pradėjus vakcinavimą vaistinėse, išauga pasiskiepijusių žmonių skaičiai. Skiepai vaistinėse jau galimi nemažoje dalyje valstybių – pacientai juos jau vertina Norvegijoje, Portugalijoje, Švedijoje ir kitose šalyse.
