skiepai

Lietuvoje – pirma mirtis nuo gripo. Mirė nepasiskiepijęs, lėtinių ligų turintis 80–metis. Tačiau mirčių nuo COVID žymiai daugiau – koronavirusas nuo sezono pradžios pražudė 35 nesiskiepijusius pensinio amžiaus žmones. Anot sveikatos specialistų, tokį skirtumą paaiškina skiepijimosi statistika, mat pasiskiepijusių nuo gripo – 10 kartų daugiau nei tų, kurie skiepijasi nuo COVID-19. Praėjusią savaitę bendras sergamumas siekė 1200 atvejų 100 tūkstančių gyventojų.

Orams atšalus – gripo, COVID-19 bei ūminių kvėpavimo takų infekcijų susirgimų Lietuvoje daugėja – praeitą savaitę sergamumo rodiklis viršijo tūkstantį atvejų 100-tui tūkstančių gyventojų. Sveikatos specialistai prognozuoja, kad šventiniu laikotarpiu gali būti sergamumo pikas koronavirusu ir gripu, todėl ragina skiepytis. O ypač vakcinuotis turėtų vyresnio amžiaus žmonės, taip pat ir tie, kurie serga lėtinėmis ligomis ar nėščiosios. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Nuo šių metų sausio iki spalio Lietuvoje užregistruotas 201 pneumokokinės infekcijos atvejis, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Pasak NVSC, 16 susirgimų pneumokoku fiksuota tarp vaikų, 0–7 metų amžiaus grupėje, 185 – tarp suaugusiųjų, kurių amžius svyruoja nuo 18 iki 94 metų. Stebima, kad sergamumas šia infekcija pastaraisiais metais auga. Jo rodiklis 2022 metais siekė 3,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o 2023 m. – 4,7 atvejo.

Ruduo – laikas kai virusai ir bakterijos gali lengviau plisti, o ne taip seniai praūžus kokliušo protrūkiams, mat kai kurie tėvai nuo jo nebeskiepija vaikų, gydytojai atkreipia dėmesį, kad ir nuo kitų ligų labai protinga būtų pasiskiepyti ilgai nedelsiant, nes niekada nežinai, kaip tau pasiseks įveikti infekciją. Jau ne vienerius metus rekomenduojama skiepytis nuo sezoniškai rudenį ir žiemą sparčiau plintančio gripo.

Jau daugiau nei šimtu kartų šiemet išaugęs sergamumas kokliušu medikams kaip reikiant kelia nerimą. Jei anksčiau tokių vaikų ligoninėje jie išvis nematė, pastaruoju metu stebimas tikras bumas.  Kalbėdamas apie dabartinę situaciją LSMU Kauno ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas, vaikų intensyviosios terapijos gydytojas Darius Varaškevičius konstatavo, kad dabar stebimas didžiulis sergamumo kokliušu pakilimas.

Per pirmąjį skiepijimo mėnesį – rugsėjį – nuo erkinio encefalito nemokamai pasiskiepijo virš 10 tūkst. 50–55 metų amžiaus gyventojų. „Rugsėjį nuo erkinio encefalito nemokamai pasiskiepijo 10 096 asmenys, priklausantys 50–55 metų amžiaus grupei“, – šią savaitę komentare BNS nurodė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė Vilda Bajoriūnienė.

Vis dar pasitaiko tokių, kurie gripą linkę laikyti įprasta, ne itin pavojinga infekcija. Medikai gi primygtinai griauna tokius įsitikinimus. Vaikų gydytoja Inga Ivaškevičienė įspėja, kad sunkiai gripu suserga ir net nuo jo miršta ir visiškai sveiki vaikai. Nors pandemijos metu galėjo pasirodyti, kad gripas kažkur „dingo“, taip anaiptol nėra. Taip pat toli gražu nereikėtų numenkinti jo pavojaus, kuris neaplenkia ir vaikų.

Pasaulinė poliomielito diena, minima kiekvienais metais spalio 24-ąją, primena apie šios sunkių pasekmių sukeliančios ligos pavojus ir skiepijimo svarbą. Poliomielitas, dar žinomas kaip „vaikų paralyžius“, gali sukelti rimtus judėjimo sutrikimus ir net mirtį, ypač vaikams. Deja, skiepijimo apimtys Lietuvoje nuo šios ligos turi tendenciją mažėti. Nors ši liga daugelyje pasaulio šalių suvaldyta ir praktiškai išnyko, ji vis dar aptinkama aplinkoje kai kuriuose regionuose.

Prasidėjus 2024–2025 m. gripo sezonui, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina rizikos grupėms priklausančius gyventojus nedelsti ir nemokamai pasiskiepyti nuo gripo, taip apsaugant save ir savo artimuosius. Visos Lietuvos gydymo įstaigos jau aprūpintos šiam sezonui skirtomis vakcinomis. Lietuvoje gripo sezonas įprastai prasideda spalį, o sergamumo piką pasiekia gruodžio-vasario mėnesiais.

Jei nematai ligos, atrodo, kad grėsmės nėra ir skiepytis nereikia. Pasak gydytojų, taip galima iš dalies paaiškinti augantį tėvų nenorą skiepyti savo vaikus nuo pavojingų infekcinių ligų. Vis tik jie perspėja, kad toks mąstymas gali skaudžiai kainuoti, tačiau tuomet laiko atsukti nepavyks. Gydytojai dalinasi, kad štai meningokokinės infekcijos atveju paciento galima netekti ir vos per 12 valandų.

Šį rudenį įsigaliojo ne viena naujovė pacientams. Prieinamais tapo daugiau vaistų ir medicinos priemonių, praplėstos nemokamai skiepijamų žmonių grupės. Taip pat žadama, kad atsivers daugiau galimybių atlikti reikiamus tyrimus pas šeimos gydytojus. Portalas tv3.lt primena, apie kokias naujoves šį rudenį svarbu žinoti pacientams.

Didžiojoje Britanijoje 53 metų gydytojas bandė nužudyti savo mamos sugyventinį ir sugalvojo neeilinį būdą tai padaryti. Vyras atėjo į mamos namus su peruku, persirengęs slaugytoju, skiepijančiu vakcina nuo COVID-19 ir savo aukai sušvirkštė ne vakciną, o mirtinus nuodus. Vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo, kaip automobilių stovėjimo aikštelėje iš balto sedano išlipo 53 m. britų gydytojas Thomas Kwanas su krepšiu rankose. Jis atvyko į savo motinos namus.

Nors susitinkame po intensyvios ir ilgos darbo dienos, vaikų ligų gydytoja Aušra Šiškutė-Karanauskienė šypsosi. Kaip pasakoja, nors kitąkart ir pavargsta tiek, kad norisi tik išsiverkti, jaučiasi esanti visiškai savo rogėse. Gydytoja sako, kad suaktyvėjusį įvairiausių virusinių ir bakterinių infekcijų sezoną pirmieji labiausiai pajunta būtent pediatrai, nes mažųjų pacientų srautas gerokai išauga.

Prasidėjęs ruduo atneša ne tik vėsesnius orus, bet ir įvairias ligas, iš kurių pačios pavojingiausios – gripas ir COVID-19. Pasak gydytojų, ypač suskubti pasiskiepyti nuo šių ligų turėtų priklausantys rizikos grupėms gyventojai. Jiems siūloma abiem skiepais vakcinuotis to paties vizito metu.

Nuo 2024 m. spalio 1 d. rizikos grupėms priklausantys asmenys bus skiepijami vienkartine 20-valente pneumokokinės vakcinos doze, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Iki šiol rizikos grupių asmenys buvo skiepijami 13-valente pneumokokinės vakcinos doze. Tai reiškia, kad minėti asmenys bus papildomai apsaugoti – didesnis skirtingų serotipų skaičius vakcinoje suteiks platesnę apsaugą nuo susirgimo pneumokokine infekcija.

Nacionalinės visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad tiek suaugusieji, tiek vaikai Lietuvoje gali nemokamai pasiskiepyti nuo difterijos. NVSC duomenimis, Lietuvoje paskutinį kartą difterijos atvejis registruotas daugiau nei prieš dešimtmetį, tačiau Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras nurodo, kad jau kurį laiką stebimi tam tikri nerimo ženklai dėl itin išaugusio difterijos atvejų skaičiaus.

Epidemiologai jau kuris laikas kelia raudoną vėliavą – drastiškai mažėjant skiepijimo apimtims grįžta užmirštomis laikytos ligos. Skelbiami ne tik augantys kokliušo, tymų, raudonukės atvejai, kyla grėsmė išvysti ir seniai neregėtą sunkią infekcinę ligą – difteriją. Nuo jos ką tik Latvijoje jau mirė vaikas, o atvejai fiksuojami kasmet. Difterija – tai ūmi viena sunkiausių užkrečiamųjų infekcinių ligų, plintanti oro lašiniu būdu ir pasižyminti dideliu mirtingumu.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje paskutinį kartą difterijos atvejis registruotas daugiau nei prieš dešimtmetį, tačiau Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras nurodo, kad  jau kurį laiką stebimi tam tikri nerimo ženklai dėl itin išaugusio difterijos atvejų skaičiaus. Šiemet kaimyninėje Latvijoje užfiksuotas ir vaiko mirties nuo šios ligos atvejis.

Nors nuo tam tikrų infekcijų buvome paskiepyti vaikystėje, ne visos vakcinos sukuria apsaugą visam gyvenimui. Be to, medikai stebi grėsmingą situaciją – „atgimsta“ jau, atrodytų, seniai pamirštos ligos. „Nebėra vaikiškų ligų, serga ir suaugusieji, tad reikėtų rimtai susirūpinti“, – pabrėžė epidemiologė Daiva Razmuvienė.

Jau kurį laiką pastebimai augant COVID-19 atvejams imunologė Aurelija Žvirblienė konstatuoja, kad skelbiami skaičiai – tik ledkalnio viršūnė. Pasak jos, sergančiųjų yra kur kas daugiau, vis tik liga dabar ne visiems vienodai pavojinga. Be to, kitą kartą žmogus klaidingai gali galvoti, kad gyvena sveikai ir jam infekcija negresia. Mokslininkai teigia, kad pasaulyje plinta nauja COVID-19 atmaina XEC ir šį rudenį gali tapti dominuojančia.

Sodų ir daržų sezonui einant pabaigos link, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) ragina per vasarą užaugintas gėrybes sandėliuoti saugiai – nepamiršti darbo pirštinių, esant žaizdoms – jas prižiūrėti, nes net menkai susižeidus nešvariu ar žemėtu aštriu įrankiu, daiktu, pavyzdžiui, užlipus ant seno surūdijusio vinies, įsipjovus ar įsidūrus, galima užsikrėsti mirtinai pavojinga liga – stablige.

Nuo šių metų rudens gripo skiepai nemokami vaikams nuo dvejų iki septynerių metų, antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Iki šiol minėti skiepai nemokami buvo tik rizikos grupėms priklausantiems žmonėms. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) skaičiuoja, kad kasmet nuo sezoninio gripo pasiskiepydavo apie 2 proc. vaikų. „Du procentai paskiepytų vaikų tikrai nesudaro tos tokios apsaugos nei kitiems, kurie galimai negali skiepytis, nei kad apskritai ta liga neplistų.

Šiemet stebint nematytą sergamumo kokliušu protrūkį ir jau daugiau nei dešimtmetį mažėjant bendroms vaikų skiepijimo apimtims politikai prabilo ir apie tai, ar nereikėtų tėvams, kurie neskiepija vaikų, taikyti griežtesnes priemones.  Seimo Sveikatos reikalų komitete (SRK) pristačius naujausią informaciją dėl vaikų sergamumo infekcinėmis ligomis Lietuvoje konservatorius Linas Slušnys ėmė svarstyti, ar nepribrendo laikas tam tikroms sankcijoms tėvams.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) skelbiant apie šio sezono vakcinacijos nuo gripo ir COVID-19 pradžią, gydytojai pažymi jau matantys gerokai daugiau pacientų. Be to, išskiriami ir būdingi kitokie ligos simptomai. Nors už lango dar vasariškas oras, gydytojai kelintą savaitę skaičiuoja išaugusį sergamumą COVID-19. „Šeimos gydytojai pastebi, kad daugėja COVID-19 viruso atvejų, turime besikreipiančių pacientų jau apie tris savaites, kas yra neįprasta, nes ruduo tik prasideda.

Šį rudenį Lietuvoje stebint kiek padidėjusį sergamumą ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, sveikatos priežiūros specialistai pripažįsta, kad vis dažniau šiomis ligomis serga ir vaikai. Todėl šį sezoną 2–7 metų amžiaus vaikai, kaip ir kitos rizikos grupės, nuo gripo bei Covid-19 bus skiepijami nemokamai, antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Sezoninio gripo vakcina rekomenduojama skiepytis kasmet, nes gripo virusai keičiasi ir mutuoja.

Lietuvoje startuoja naujas peršalimo ligų, gripo ir COVID-19 sezonas. Šalį jau pasiekė naujoms atmainoms pritaikyti skiepai, tad didžiausios rizikos gyventojai raginami paskubėti skiepytis. Pasiskiepyti nuo abiejų ligų galima ir vienu kartu, bet naujovė ta, kad vakciną nuo gripo nemokamai galės gauti ir 2–7 metų amžiaus vaikai.

Antradienį Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) bus pristatyta šio žiemos sezono skiepijimo strategija – galimybė skiepytis nuo gripo ir koronaviruso vieno vizito metu, taip pat šių metų šaltajam laikotarpiui įsigytų vakcinų skaičius. Nors gripo sezonas dar neprasidėjo, pastaruoju metu Lietuvoje augo užsikrėtimų koronavirusu skaičius –pirmąją rugsėjo savaitę Lietuvoje registruoti 2799 COVID-19 užsikrėtę pacientai, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys.

Nors už lango dar vasariški orai, sveikatos specialistai konstatuoja, kad įsibėgėjant rudeniui laikas pradėti galvoti apie kasmetinę vakcinaciją nuo gripo. Be to, šiemet laukia naujovė – nemokamai pasiskiepyti nuo gripo galės ir 2–7 m. amžiaus vaikai.

Užkrečiamosios ligos vis dar kelia didelę grėsmę žmonių sveikatai visame pasaulyje. Medicinos specialistai ragina gyventojus nenumoti ranka į ligų keliamą riziką ir laiku pasiskiepyti, kad vėliau netektų skaudžiai gailėtis. Be to, primenama, kad kai kurie skiepai yra ir nemokami. Dėl globalizacijos, didelio žmonių mobilumo, nenoro skiepytis šiais laikais kai kurių ligų plitimas kelia didelį susirūpinimą.

Nuo šių metų rugsėjo 1 dienos privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti 50–55 metų (imtinai) amžiaus gyventojai galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito. Valstybinė ligonių kasa dar šių metų pavasarį įsigijo 72 600 „Pfizer“ gaminamos vakcinos dozių, o šis pirkimas Privalomojo sveikatos draudimo fondui kainavo beveik 860 tūkst. eurų.  „Kadangi nemažai ligos atvejų baigiasi darbingumo praradimu, pirmiausia siekiama apsaugoti darbingo amžiaus žmones.

Nuo rugsėjo 1-osios visi 50–55 metų amžiaus gyventojai nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai, primena Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Tokio amžiaus asmenų grupė skiepijimui nuo erkinio encefalito pasirinkta neatsitiktinai – Europoje didžioji dalis sunkių erkinio encefalito atvejų ir ilgalaikių liekamųjų reiškinių išsivysto 50 metų amžiaus ir vyresnių asmenų grupėje, o Lietuvoje vidutinis sunkiai sergančiųjų amžius yra 55 metai.

UAB Ignalinos sveikatos centras kviečia 50–55 metų amžiaus asmenis nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito. Jei esate pasiskiepiję pagal pirminę schemą ir jums yra laikas revakcinacijai, ir priklausote 50–55m. amžiaus grupei, revakcinaciją atliksime nemokamai. Kviečia pasiskiepyti nemokamai „Erkinis encefalitas – sunki virusinė liga, kuri pažeidžia galvos smegenis, jų dangalus ir periferinius nervus. Inkubacinis periodas trunka 2–33 dienas, vidutiniškai 7–14 dienų.

Artėjant naujiems mokslo metams tėvai kviečiami pasirūpinti skiepais, atidžiai peržiūrėti Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių ir įsitikinti, ar visi skiepai buvo atlikti laiku. Kodėl svarbu paskiepyti vaikus prieš sugrįžtant į ugdymo įstaigas, kokius skiepus reikia atlikti ir ką daryti, jei dėl atitinkamų priežasčių skiepai buvo praleisti, primena Nacionalinis visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai.

Ar Lietuvai gręsia centrinę Afriką klupdanti 25 kartus aukštesnį mirtingumą turinti beždžionių, arba B raupų viruso atmaina, kuri išgąsdino Pasaulio sveikatos organizaciją? Žaibiškas viruso plitimas – 26 užkrėstos provincijos ir pusšešto šimto mirčių Afrikoje – anot virusologų, gali reikšti didesnį viruso kiekį organizme, kuris reiškia ir lengvesnį užsikrėtimą.

Šiemet fiksuojamas sergamumo kokliušu didėjimas, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Nurodoma, kad tam įtakos gali turėti jau keletą metų iš eilės mažėjančios paskiepytų vaikų apimtys, taip pat užkrečiamosioms ligoms kas 3–5 metus būdingas pakilimas. Artėjant mokslo metams specialistai primena kasmetinio vaiko sveikatos tikrinimo metu lankantis pas gydytoją pasidomėti ir vaiko skiepijimo būkle ir paskiepyti nuo kokliušo, jeigu jau atėjo tam tinkamas laikas.

Statistiškai, rugpjūčio mėnesio nuo Žmogaus papilomaviruso (ŽPV) paskiepijama daugiausia vaikų, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). „Prieš rudenį suaktyvėja vaikų skiepijimas. Vis daugiau tėvų ir globėjų, prieš vaikams sugrįžtant į mokyklą, stengiasi patikrinti jų sveikatą – tuo pačiu vaikai ir paskiepiami nuo užkrečiamųjų ligų rekomenduojamais skiepais“, – teigė Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rasa Liausėdienė.

Skiepai jums tikriausiai asocijuojasi su adata, įsmeigta į peties raumenį, dėl kurios po skiepijimo daug valandų (ar net dienų) jaučiate erzinantį raumenų skausmą. Tradiciškai dauguma skiepų atliekami tokiu būdu: į raumenis.

Vasara – atostogų metas, kai dažnas keliauja į užsienio šalis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad keliaujant į kai kurias šalis, kyla reali grėsmė ir į Lietuvą atvežti tokias ligas, kurios mūsų šalyje nepaplitusios ar net išnykusios. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę Estijoje pranešta apie įtariamą įvežtinį choleros atvejį. Lietuvoje šios ligos atvejų nefiksuojama jau daugiau kaip šimtmetį.

Nuo liepos 1 dienos visi Lietuvoje gimę kūdikiai skiepijami pneumokokinės infekcijos vakcina, apsaugančia nuo daugiau sukėlėjų. Valstybinė ligonių kasa nupirko 15-valentę vakciną, kuri jau pasiekė gydymo įstaigas. Skiepai apmokami Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, todėl atžalų susilaukusiems tėvams papildomai už juos mokėti nereikia. „Valstybinė ligonių kasa birželio mėnesį dvejiems metams sudarė pirkimo sutartį dėl 120 tūkst.

Jūrininkų sveikatos centras primena, jog skiepai nuo ŽPV infekcijos mergaitėms iki 12 metų – efektyviausias „priešnuodis“ nuo klastingojo gimdos kaklelio vėžio, o šį vėžį išduoda vos keli simptomai.  Gimdos kaklelio vėžys, kalbant apie onkologinius susirgimus, išlieka viena dažniausių moterų mirties priežasčių. Ragina skiepytis „Tačiau, užuot bauginus save liūdna statistika, raginame imtis realių veiksmų, siekiant, jog šios ligos diagnozės neišgirstų nei viena Jums brangi moteris.

Suomija taps pirmąja šalimi pasaulyje, kuri kai kuriuos piliečius pradės profilaktiškai skiepyti nuo paukščių gripo. Pranešama, kad pirmosios Europos Sąjungos (ES) parūpintos vakcinos siuntos keliaus į šią šalį, kad tiems, kuriems kyla didžiausia rizika užsikrėsti virusu, būtų suteikta tam tikra apsauga, skelbia portalas „IFL Science“. „Reuters“ praneša, kad ES turi pasirašyti sutartį su vakcinos gamintoja „CSL Seqirus“ dėl 665 tūkst.

Europoje baiminamasi pamirštomis laikytų užkrečiamųjų ligų sugrįžimo ir dažnai pabrėžiama, kad nepakankamas vaikų skiepijimas tam daro didelę įtaką. Tačiau nereikėtų pamiršti ir apie nepaskiepytus suaugusiuosius. Nors Lietuvoje difterijos ir stabligės atvejai yra gana reti, tačiau šios infekcinės ligos vis dar egzistuoja. Stabligė – tai ypač sunki ir gyvybei pavojinga liga, kuria galima užsikrėsti tiek susižeidus namie, tiek darbuojantis savo sode, tiek kelionių metu.

Daržininkams ir sodininkams kimbant į sezono darbus, sveikatos specialistai primena, kad liečiant žemę galima susirgti sunkia infekcine nervų sistemos liga – stablige. Pasak epidemiologės Daivos Razmuvienės, profilaktiškai nuo stabligės vertėtų net ir tiems, kurie sodina gėles balkone. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė konstatavo, kad stabligės bakterija yra labai paplitusi ir gali labai ilgai išlikti dirvožemyje.

Praėjus beveik 3,5 metų po to, kai buvo gautas pirmasis leidimas naudoti Oksfordo „AstraZeneca“ vakciną, jos gamyba nutraukiama visame pasaulyje. Vakcina per savo laiką įgijo nekokią reputaciją, tačiau kokia priežastis lėmė, kad jos vartojimas nutraukiamas? Galbūt ji nėra tokia skandalinga, kaip galima pamanyti.

Lietuva – sergamumo erkiniu encefalitu endeminė zona, todėl gyventojai reguliariai raginami pasiskiepyti nuo šios invalidizuoti galinčios ligos. Gera žinia – dalis gyventojų nuo rugsėjo pirmos tą galės padaryti nemokamai. Valstybinė ligonių kasa (VLK) ką tik pranešė įsigijusi 72 600 dozių „Pfizer“ vakcinos nuo erkinio encefalito. Pirkinys Privalomojo sveikatos draudimo fondui kainavo beveik 860 tūkst. eurų.

Lietuvoje nėščiosios valstybės biudžeto lėšomis skiepijamos dviem vakcinomis, tęsiantis Europos imunizacijos savaitei primena Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Viena iš jų – sezoninio gripo vakcina, skirta nėščiosios, vaisiaus apsaugai ir naujagimio apsaugai nuo gripo, iki jį patį bus galima apsaugoti skiepijant. Antroji vakcina – nuo kokliušo apsaugo ne tik būsimą mamą bet ir naujagimį. Nėščiųjų skiepijimas nuo gripo jau žinomas ir suprantamas daugumai.

Atšilus orams gamtoje ėmė siautėti erkės. Ne tik miškuose ar aukštose žolėse, bet ir miestų parkuose jau apstu šių itin pavojingų parazitų, kurie taikosi ne tik į žmones, bet ir į keturkojus augintinius. Šunims erkių platinamos ligos gali būti itin pavojingos, nesureagavus laiku šuo gali net numirti. Veterinarai perspėja, kad privalu pasirūpinti prevencinėmis priemonėmis, o specialistai pabrėžia, net parko pievelėse augintiniai nėra saugūs.

Vėjaraupiai yra viena labiausiai plintančių užkrečiamųjų ligų. Vis dar įprasta manyti, kad vėjaraupiai – vaikystėje persergama „lengva vaikų liga“. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) paskutinę balandžio savaitę minėdamas Europos imunizacijos savaitę, primena, kad vėjaraupiai gali sukelti sunkias komplikacijas, kurių galima būtų išvengti pasiskiepijus.

Imunizacijos savaitę vis didesnis dėmesys krypsta į vakcinomis valdomas ligas ir spartų jų plitimą Europoje dėl kritusių vakcinacijos aprėpčių. Viena tokių ligų – tymai, kurios atvejų šiais metais daugiausiai registruota Rumunijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Vokietijoje. Pranešama ir apie mirties atvejus – Rumunijoje fiksuota 12 mirties atvejų, Airijoje – 1. Nuo šių metų pradžios tymų atvejų skaičius Lietuvoje taip pat auga.