Plačiau apie šią stipriai ryškėjančią problemą pasakojantis Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas gydytojas prof. Raimondas Kubilius pabrėžė, kad pokovidinio sindromo aktualumą ir tai, jog liekamieji reiškiniai dar ilgai vargins persirgusiuosius, gydytojai numatė jau kone prieš metus.
„Netgi Sveikatos apsaugos ministerijai siūlėme atkreipti dėmesį į šią pacientų grupę, kad jiems taip pat bus būtina pagalba. Deja, iki šiol pacientai, kurie persirgo COVID-19, reabilitacijai gali būti nukreipiami tik pacientai gydyti ligoninėje, kai COVID-19 liga buvo komplikuota pneumonija, arba pacientui diagnozuotas pokovidinis sindromas su liekamaisiais simptomais – dusuliu, silpnumu, nuovargiu“, – dabartinę situaciją nupasakojo jis.
Pokovidinis sindromas išsivysto kas dešimtam
Pasaulinė sveikatos organizacija nurodo, kad pokovidinis sindromas pasaulyje išsivysto bemaž kas 10-tam, persirgusiam COVID-19 infekcija.
Anot R. Kubiliaus, dažniausiai situacija tokiu atveju būna tokia, kad šeimos gydytojui patvirtinus, jog pacientas pasveiko nuo COVID-19 infekcijos, per keturias savaites nuo diagnozuotos pasveikimo pabaigos jam nepraeina su liga susiję požymiai arba jų atsiranda dar daugiau.
„LSMU Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos atlikto tyrimo duomenimis, įvertinus daugiau nei 1,5 tūkst. COVID-19 persirgusių pacientų, pokovidinis sindromas nustatytas 9 proc. sirgusiųjų.
Paprastai tai yra jaunesnio, darbingo amžiaus asmenys – pusė persirgusių arba tų, kuriems diagnozuotas pokovidinis sindromas, yra iki 40 m. amžius. Daliai jų simptomai neišnyksta ar neatsistato net praėjus 6 mėnesiams, kas dar kartą patvirtina, kokio masto yra ši visuomenės sveikatos problema“, – pažymėjo gydytojas.
Jis pridūrė, kad kad tyrimo metu pacientai išvardijo daugiau nei 60 skirtingų COVID-19 ligos ir pokovidinio sindromo požymių.
Nebūtina sirgti sunkiai
R. Kubilius taip pat paneigia mitą, kad tik sirgusieji sunkiai gali patirti liekamuosius COVID-19 reiškinius.
„Priešingai – tiek mūsų lietuviškosios populiacijos duomenys, tiek kitų šalių tyrimai reziumuoja, kad pokovidinis sindromas dažniausiai kaip tik išsivysto pacientams, kurie persirgo lengva ar vidutinio sunkumo liga. Paprastai iki 90 proc. atvejų yra moterys ir iki 90 proc. tai yra jauno, darbingo amžiaus pacientai, kurių daugiau nei 60 proc. iki susirgimo neturėjo jokių gretutinių ligų“, – kalbėjo profesorius.
„Paprastai iki 90 proc. atvejų yra moterys ir iki 90 proc. tai yra jauno, darbingo amžiaus pacientai, kurių daugiau nei 60 proc. iki susirgimo neturėjo jokių gretutinių ligų.“
Anot jo, tikslių atsakymų, kodėl taip nutinka, neturima. Bet stebima tendencija, kad jei tai yra jaunesnio amžiaus moteriškos lyties atstovas, kurių kas trečias iki susirgimo turėjo vieną iš simptomų – polinkį alerginiams susirgimams, padidintą arterinį kraujospūdį, lėtinę plaučių kvėpavimo organų ligą, kuri buvo iki COVID-19 susirgimo gerai kontroliuojama ir didesnių nusiskundimų nekėlė, matoma, kad šiems pacientams dažniausiai ir gali būti diagnozuojamas pokovidinis sindromas.
Pasireiškia įvairiausio plauko simptomai
Kaip pasakojo R. Kubilius, dažniausiai pasitaiko pokovidiniu sindromu sergančiuosius varginančių simptomų triada: neatsistatantis fizinis pajėgumas, jo sumažėjimas, dusulys ir bendras silpnumas, taip pat – išliekantys migruojančio pobūdžio skausmai kauluose, sąnariuose arba širdies plote.
„Pacientai pastebi, kad negrįžta ir kvapo-uoslės receptoriai, pasireiškia vadinamasis smegenų rūkas, dėmesio, trumposios atminties sutrikimai. Turėjome pavyzdžių, kai studentas nebesugeba sekti paskaitos, spręsti kryžiažodžio, ką, atrodo, iki tol buvo gerai įgudęs daryti, arba skaitydamas knygą pameta mintį ir panašiai“, – vardijo jis.
Lietuvoje atlikto tyrimo duomenys tik patvirtino šiuos dažniausius simptomus. 51 proc. asmenų, kuriems diagnozuotas pokovidinis sindromas, skundėsi fizinių jėgų stoka, bendru didžiuliu nuovargiu. 42 proc. išskyrė pablogėjusią atmintį ar mažesnį pažintinių funkcijų aštrumą, negebėjimą koncentruoti dėmesio ir pan.
„Kitos problemos, kurios vargino iki 30 proc. skirtingų pacientų, kuriems diagnozuotas pokovidinis sindromas, galėjo būti ir negrįžę skonio arba uoslės receptoriai. Štai pas mus ieškojo pagalbos jauno amžiaus pacientė, kuriai iki šiol nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio dar nėra atsistačiusi uoslė.
Taip pat didelė dalis jaunesnio amžiaus pacientų skundėsi išliekančiais širdies ritmo sutrikimais, permušimais. Įdomiausia tai, kad iki susirgimo jie neturėjo jokių kraujotakos ligų nusiskundimų. Daliai pacientų gali išlikti galvos svaigimas, miego sutrikimai, įvairūs nerimo simptomai“, – aiškino gydytojas.
Liga – chameleonas
Kaip apibendrindamas konstatavo pašnekovas, pokovidinio sindromo simptomų paletė išties yra itin įvairialypė.
„Iki šiol nežinojome tokio susirgimo ar sindromo, kuris gali pasireikšti tokia įvairialype simptomų gama. Jei nebūtų laboratoriškai diagnozuoto COVID-19, remiantis tik simptomais apskritai būtų sudėtinga diagnozuoti, kokia tai liga. Mokslininkai skaičiuoja, kad tų simptomų galėtų būti net iki kelių šimtų ir pačių įvairiausių. Nėra organizmo sistemos, kuri negalėtų būti paveikta sergant COVID-19“, – pastebėjo R. Kubilius.
Jis pažymėjo, kad ši liga – kaip chameleonas, kurios simptomų raiškos ir eigos kiekvienam pacientui neįmanoma numatyti.
„Kartais atrodo, kad jau žmogus išsivadavo iš ligos ir po kelių dienų gali pasireikšti visiškai nauji simptomai. Taigi nežinoma, kaip virusas sugebės aktyvuoti vieną ar kitą patologiją“, – pridūrė gydytojas.
Paaštrėja iki tol turėtos ligos
Kartu R. Kubilius atkreipė dėmesį, kad dar viena stebima tendencija – COVID-19 infekcija pablogina jau turėtų ligų eigą.
„Jei pacientas iki susirgimo turėjo kažkokį lėtinį susirgimą, kuris buvo sureguliuotas arba laikantis tam tikro gyvenimo režimo asmuo savo lėtinę ligą buvo pamiršęs, COVID-19 vėl gali sugrąžinti ir paaštrinti simptomus. Ir pacientas dabar turi ieškoti sprendimų, kaip sumažinti tiesiogiai COVID-19 sąlygotus simptomus ir šalia suaktyvėjusią lėtinę ligą“, – pažymėjo profesorius.
Mūsų populiacijoje tirti duomenys taip pat parodė, kad pacientai net pradėjo vartoti daugiau vaistų lėtinėms ligoms gydyti, nei kad vartojo iki COVID-19.
Gydytojas pateikė ir pavyzdžius, kai virusas neretai pakerta ir fiziškai aktyvius, intensyvia profesine fizine veikla užsiimančius žmones.
„Vienas vyras dirbo sporto instruktoriumi ir, atrodo, lengvai persirgo COVID-19 infekcija, tačiau pastebėjo, kad labai suprastėjo jo būklė, išliko didelis nuovargis net ir nedidelio fizinio krūvio metu. Kartais tokie pacientai labai vaizdžiai apibūdina, kad yra virš 40-ies metų, bet jaučiasi kaip 80-ies, jaučia dar tų 40-ies metų naštą ant nugaros ir sako negalėję pagalvoti, kad eiti greičiau pėstute ar įlipti į nedidelį kalnelį gali tapti didžiuliu iššūkiu“, – pasakojo R. Kubilius.
Pagalbos bando ieškoti patys
Neretai pacientai, nors būna paveikti pokovidinio sindromo, bando susitaikyti su tuo ir bando sau padėti patys.
„Jie dažnai aktyviai buriasi į savitarpio pagalbos grupes. Taip pat matome, kad žmonės užsiima savigyda, ieško pagalbos, vartoja vitaminų, maisto papildų. Tai vėlgi rodo, kad jį vargina simptomai, bet jie dar tarsi yra toleruojami.
Bet jei mes paklaustume, kaip jie įvertina savo gyvenimo kokybę, tai ir mūsų, ir kitų šalių tyrimai rodo, kad net praėjus 6 mėnesiams nuo pasveikimo po ūminės ligos bemaž 2 trečdaliai pacientų nurodo, kad jų sveikatos būklė nėra tokia, kokia buvo iki susirgimo. Taigi nors dauguma tų simptomų ir nėra išreikšti, bet jie išties vargina“, – neslėpė R. Kubilius.
Čia jis kartu prisiminė ir pacientą, kuriam buvo sudėtinga kvėpuoti, nors deguonies įsotinimas buvo geras – kvėpavimo pats mechanizmas dėl viruso sutrikdytos pagrindinio kvėpavimo raumens diafragmos įnervacijos buvo pakitęs, kas vėlgi yra viruso pasekmė.
Neturėtų varžytis kreiptis pagalbos į gydytoją
Nors apie 95 proc. sergančiųjų pokovidiniu sindromu nebuvo gydyti ligoninėje ir automatiškai negali gauti siuntimo medicininei reabilitacijai, tam galimybės yra per savo šeimos gydytoją kreipiantis į fizinės medicinos-reabilitacijos gydytoją poliklinikoje.
„Priklausomai nuo varginančių simptomų ir vyraujančių nusiskundimų gydytojas gali paskirti įvairias procedūras. Norisi pabrėžti, kad pacientai neturėtų varžytis kreiptis, ieškoti pagalbos ir dėl, jų manymu, neišreikštų simptomų.
Pavyzdžiui, net varginant negrįžtančiai uoslei reabilitologas, taikydamas kvapų testą, gali mėginti sugrąžinti šią funkciją. Yra galimybės padėti varginant lėtiniam, neproduktyviam kosuliui, kenčiantiems nuo neuropatinio pobūdžio skausmų“, – vardijo jis.
„Norisi pabrėžti, kad pacientai neturėtų varžytis kreiptis, ieškoti pagalbos ir dėl, jų manymu, neišreikštų simptomų.“
Profesorius pažymėjo, kad jaučiant simptomus, kurie yra susiję su pokovidiniu sindromu, netiesiogiai, įvairių fizikinių veiksnių pagalba galima slopinti uždegimus, gerinti, aktyvinti kraujotaką, kad simptomai greičiau praeitų.
„Deja, pastebime, kad tų pacientų, kurie tikslingai kreipiasi pagalbos, dar yra per mažai, bent kiek matome, kokie sergančiųjų skaičiai populiacijoje“, – ragindamas kreiptis pagalbos konstatavo jis.
Pašnekovas priminė, kad toliau tęsiamas duomenų rinkimas tyrime „Pacientų, persirgusių COVID-19 liekamieji simptomai ir jų įtaka biosocialinėms funkcijoms”. Anketa pasiekiama čia.
