Europos vaistų agentūrai (EVA) nusprendus, kad „praėjus mažiausiai šešiems mėnesiams po antrosios dozės, 18 metų ir vyresniems žmonėms gali būti svarstoma skirti pastiprinamąsias „Comirnaty“ dozes“, Lietuvoje ilgai nedelsus paskelbta visuotinė pilnamečių asmenų revakcinacija.
Visgi VU Gyvybės mokslų centro imunologė profesorė A. Žvirblienė akcentavo, kad tai yra rekomendacija ir sustiprinamasis skiepas jokiu būdu nėra privalomumas.
„Tiesiog yra suteikta galimybė norintiems revakcinuotis. Todėl nėra nustatytos kokios nors griežtos ribos ir visi praėjus pusei metų gali pasiskiepyti.
EVA dokumente nurodoma, kad šalys pačios turi įsivertinti, ar jos leidžia revakcinaciją. Kadangi Lietuvoje epidemiologinė padėtis yra bloga, priimtas būtent toks sprendimas. Turbūt būtų keista, kad esant tokiai rimtai situacijai tas sprendimas būtų buvęs kitoks“, – pastebėjo ji.
Kuriems skubėti skiepytis pirmiau?
Paklausta, ar galima išskirti grupes, kam pasiskiepyti trečiu (ar antru – priklausomai nuo to, kokio gamintojo vakcina skiepytasi pirmą kartą) skiepu reikėtų pirmiau, o kam – galbūt dar neskubėti, imunologė pirmiausia išskyrė didesnės rizikos asmenis.
„Ypač tikslinga revakcinacija yra 65 metų ir vyresniems asmenims, turintiems lydinčių ligų, kurios, kaip žinome, labai padidina sunkios COVID-19 ligos eigos riziką“, – kalbėjo A. Žvirblienė.
Ji taip pat siūlė įsivertinti darbo pobūdį ir rizikas: „Pamename, kad buvo ir mokytojų pageidavimas, jog norėtų revakcinuotis, nes jie irgi buvo tarp tų pirmųjų, kurie buvo skiepijami, ir jau praėjo daugiau nei pusė metų. Juo labiau žinome, kad viruso plitimas mokyklose dabar yra itin didelis.
„Ypač tikslinga revakcinacija yra 65 metų ir vyresniems asmenims, turintiems lydinčių ligų, kurios, kaip žinome, labai padidina sunkios COVID-19 ligos eigos riziką.“
Taigi tiek mokytojams, kurie nori didesnės apsaugos, tai tikrai būtų aktualu, tiek jei šeimoje yra daug mokyklinio amžiaus vaikų, vyresni asmenys gyvena kartu su anūkais. Tokie asmenys irgi jau turėtų pagalvoti apie revakcinaciją.“
Anot pašnekovės, apie sustiprinamąjį skiepą gali pagalvoti ir kitų profesijų darbuotojai, kurie turi daug kontaktų.
Tiesa, profesorė kartu pridūrė, kad jaunesniems žmonėms rizika išties yra nedidelė – po dviejų dozių jų imunitetas, tikėtina, trunka ilgiau ir yra stipresnis.
„Daugybė mokslinių tyrimų rodo, kad imunitetas greičiau nusilpsta vyresniems asmenims. Taigi jauniems žmonėms, neturintiems rizikos veiksnių, galima su revakcinacija ir neskubėti“, – sakė ji.
Vieno „Janssen“ skiepo negana
Šiuo metu visi, seniau nei prieš 180 d. gavusieji „Comirnaty“, „Spikevax“ ar „Vaxevria“ skiepą, gali revakcinuotis „Comirnaty“ vakcina. Tuo metu pasiskiepijusieji vienos dozės „Janssen“ vakcina gali revakcinuotis tuo pačiu skiepu arba rinktis „Comirnaty“ vakciną.
Kaip pažymėjo A. Žvirblienė, ypač sustiprinantis skiepas rekomenduojamas po vienos „Janssen“ vakcinos dozės.
„Nepaisant nuo amžiaus, tiems, kurie pasiskiepijo viena „Janssen“ vakcinos doze, visgi rekomenduočiau revakcinuotis. Jau paties gamintojo duomenys rodo, kad apsauga po šio skiepo yra kelis kartus mažesnė nei po dviejų „Comirnaty“ dozių.
Taip pat ir dar nepaviešinti Statistikos departamento duomenys patvirtina, kad po „Janssen“ vakcinos tiek hospitalizacijos, tiek mirties rizika yra didesnė nei po dviejų „Comirnaty“ dozių. O pas mus Lietuvoje tikrai nemažai žmonių pasiskiepiję būtent „Janssen“ vakcina, todėl jiems reikėtų pagalvoti apie revakcinaciją“, – sakė imunologė.
Anot jos, šiuo atveju nėra skirtumo, kokia vakcina bus pasirinkta revakcinacijai, bet galbūt „Comirnaty“ suteiktų stipresnį ir ilgiau trunkantį imuninį atsaką.
Revakcinacijos neapsprendžia antikūnų kiekis
Vis dėlto ne visi gyventojai patenkinti paskelbta revakcinacijos tvarka, mat skundžiasi jau dabar neturintys antikūnų, nors skiepijosi vos prieš kelis mėnesius.
Čia pasigirdo net siūlymų leisti šeimos gydytojams skirti sustiprinamąją skiepo dozę ir anksčiau nei praeis pusmetis. Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas akcentavo, kad žmonių imuninė sistema gali labai įvairiai reaguoti į skiepus, todėl ir neturėtų būti vieno taisyklės kalbant apie revakcinaciją.
„Vis daugiau šeimos gydytojų susiduria su atvejais, kada labai sunku paaiškinti savo pacientams, kurie savarankiškai už savo pinigus tyrę antikūnų titrus ir pamatę, kad, praėjus 3 ar 4 mėnesiams po antro vakcinos skiepo, titrai žemi ar net arti nulio, negali gauti sustiprinančio skiepo, nes, matote, būtinai reikia išlaukti 6 mėnesius“, – dėstė jis.
A. Žvirblienė sutiko, kad kiekvieno organizmas individualus ir gali būti visokių situacijų. Tačiau būtų labai sudėtinga suformuluoti ministro įsakymą, paliekantį tokių išimčių.
„Įsakymai turi būti aiškūs ir tokios išlygos viską labai apsunkintų ir įneštų daug sumaišties. Priimant šį sprendimą buvo vadovautasi EVA dokumentu, kuris nustatė 6 mėnesių laikotarpį, po kurio gali būti svarstomas klausimas dėl revakcinacijos. Taigi nesinorėjo per daug nukrypti nuo EVA siūlymo.
Daugelis šalių, kurios pradėjo revakcinaciją, jos įvedė ją nuo šešių mėnesių laikotarpio, nors, pavyzdžiui, JAV net svarstė apie 8 mėnesių laikotarpį. Vienintelė šalis, kuri leidžia skiepyti praėjus trumpesniam laikui – Izraelis, jie tą daryti leidžia po 5 mėnesių, bet visos kitos šalys – nuo 6. Tai ir Lietuva nenorėtų daryti kažkokių išimčių ir, pavyzdžiui, vertinant antikūnų lygį nepaisyti šio laikotarpio“, – pastebėjo imunologė.
Ji pabrėžė, kad antikūnų lygis apskritai nėra nei gamintojų, nei reguliuojančių agentūrų siūlomas kaip vertinimo kriterijus: „Niekas nesiūlo vadovautis antikūnų lygiu sprendžiant dėl revakcinacijos. Nebūtinai antikūnų nebuvimas rodo, kad nėra apsaugos.“
Tiesa, Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad revakcinuotis anksčiau nei 6 mėnesiai gali lėtinėmis imunitetą silpninančiomis ligomis sergantys asmenys. Jie skiepytis gali praėjus ne mažiau kaip 28 dienoms nuo vakcinacijos pabaigos.
Antikūnų kartais taip ir neatsiranda
A. Žvirblienė pažymėjo, kad tiriantis antikūnus nereikėtų skubėti pačiam interpretuoti atsakymo, mat antikūnų nebuvimas tiek po vakcinacijos, tiek persirgimo dar nerodo, kad žmogus neturi imuniteto ligai.
Ji priminė, kad imuninis atsaką nusako ir imuninės atminties ląstelės, kurių taip lengvai rutiniškai nepamatuosi.
„Gali žmogus ir būti persirgęs, turėti atsparumą, bet antikūnų nebūti. Kaip jų neatsirasti ir po pilnos vakcinacijos. Tokių dalykų gali pasitaikyti, bet visgi dauguma atvejų, net persirgus ir besimptome forma, tie antikūnai susidaro. Tą rodo daugybė duomenų – tiek Lietuvos, tiek kitų pasaulio šalių. Taigi įsakymas negali aprėpti visų išimčių, reikia žiūrėti, kaip yra didžiajai daugumai“, – pridūrė mokslininkė.
Kita vertus, jos manymu, antikūnų ištyrimas daliai žmonių galėtų padėti apsispręsti dėl revakcinacijos.
„Praėjus tam tikram periodui, 6 mėnesiams, įsivertinus antikūnų kiekį, jei jų pakankamai, kiekvienas gali laisvai nuspręsti, neskubėti revakcinuotis, jei neturi kokių rizikų“, – kalbėjo A. Žvirblienė.
Profesorė kartu pastebėjo, kad besipiktinantiems dėl dabartinės tvarkos ir galimybių paso kaip tik reikėtų vertinti, kad apskritai atsirado galimybė atlikus antikūnų tyrimą patvirtinti persirgimo faktą.
„Taip žmogus turi orientyrą ir antikūnų buvimas leidžia gauti galimybių pasą. Šiuo dalyku galima tik pasidžiaugti, kad yra tokia galimybė persirgusiems žmonėms, kurie dėl kažkokių priežasčių nepasidarė PGR tyrimo. Nes ne visos valstybės tokią tvarką yra įsivedusios, tad reikėtų tą vertinti“, – pažymėjo ji.
Revakcinuotis jau gali per 200 tūkst. asmenų
Sustiprinančiąja doze Lietuvoje šiuo metu pasiskiepyti gali per 200 tūkst. asmenų, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai.
„Šiai akimirkai turime virš 200 tūkst. asmenų, kurie potencialiai galėtų pasiskiepyti trečią kartą, nes jau praėjo daugiau negu šeši mėnesiai nuo pilno jų paskiepijimo ir iš šių asmenų apie 50 tūkst. yra jau pasiskiepiję“, – žurnalistams antradienį sakė Sveikatos apsaugos ministerijos patarėjas Lukas Galkus.
Vaikų sustiprinančiąja doze skiepyti kol kas neplanuojama, mat dėl to laukiama EVA sprendimų.
„Kol kas apie vaikų revakcinaciją negalvojama, manome, kad dar yra anksti, žiūrėsime, kaip patys vakcinų gamintojai elgsis, nes greičiausiai jie taip pat atlieka tyrimus su šia grupe ir teiks duomenis EVA dėl sprendimo leisti vakciną naudoti revakcinacijai ir jaunesnėms grupėms. Čia reikės sulaukti būtent šių tyrimų rezultatų, be jų SAM pati anksčiau sprendimų nepriims“, – sakė L. Galkus.
Jis taip pat nurodė, kad „Moderna“ vakcina nenaudojama revakcinacijai taip pat laukiant daugiau informacijos iš EVA.
„Mūsų žiniomis, gamintojas yra kreipęsis būtent dėl registracijos, galimybės revakcinuoti gyventojus šia vakcina ir yra nurodęs, kad tokiems gyventojams būtų skiriama mažesnė vakcinos dozė – dvigubai mažesnė negu skiriama dabar. Dėl šios priežasties yra šioks toks laukimas, ir tikėtina, matant ir kitų šalių patirtis, kad vis dėlto bus registruota šita vakcina, tiesiog tada atitinkamai būtų pakeistas vakcinos dozavimas“, – sakė SAM patarėjas.
