Gydytoja visų pirma pabrėžė, kad vos sunegalavus ar juo labiau jau stipriai užkilus temperatūrai reikia gultis į lovą, ilsėtis ir vartoti daug skysčių.
„Jei tik yra galimybė, reikia bandyti išsveikti pačiam. Be abejo, svarbu stebėti būklę, kad būtų galima laiku kreiptis pagalbos į gydytoją“, – pridūrė ji.
Kada jau griebtis vaistų?
Dažnam kyla klausimas – kada jau temperatūrą reikėtų „mušti“ vaistais. Pasak T. Kundrotės, riba, kai jau visada tą patartina daryti – tai 38,5 laipsniai karščio.
„Tačiau jeigu yra ir 37 laipsniai su keliomis dalimis, bet savijauta labai prasta, irgi galima „mušti“ temperatūrą. Nes vien tai, kad žmogus išgers kokio ibuprofeno tabletę, tai sumažins skausmą, raumenų sukimą, kaulų laužymą, bendrai pagerins savijautą. Tada atsipalaiduoja ir kraujagyslės, sušyli, išprakaituoji, išmiegi ir savijauta visai pasikeičia.
Jei ir prie 38 laipsnių su keliomis dalimis žmogus jaučiasi ganėtinai gerai, nieko neskauda, tai tokią temperatūrą galima palaikyti. Bet svarbiausia – kad būtų gera savijauta. Tačiau jei ir prie nedidelės temperatūros savijauta tragiška, reikia išgerti vaistą“, – patarė gydytoja.
Populiariausi temperatūrai mažinti vartojami vaistai – ibuprofenas ir paracetamolis.
Trečią parą – ligos lūžis
Pasak gydytojos, susirgus peršalimu ar gripu paprastai įprasta karščiuoti apie tris dienas, po to įvyksta lūžis – pradeda gerėti arba blogėti, kas gali vesti ir į komplikacijas.
„Vis tik komplikacijos yra gana retos. Bet jei savijauta po trijų dienų išlieka labai bloga arba toliau blogėja, tokiu atveju tikrai verta eiti pasirodyti gydytojui, daryti kraujo tyrimus ir detaliau įvertinti organizmo būklę. Jei po trijų parų pradeda gerėti, atsiranda atsikosėjimas, nes iš pradžių dažniausiai kosčiojama sausai, pradeda mažėti gerklės skausmas, sutirštėja sloga, ją lengviau pašalinti, vadinasi, organizmas sveiksta ir viskas praeis savaime, niekaip to labiau nepaskatinsi.
Aišku, sergant gripu, jei pasidarius gripo testą jis teigiamas, esama priešvirusinių vaistų, kuriuos tikrai reikėtų išgerti – tai reikšmingai pagreitina sveikimą. Taigi ypač tie, kurie nori kuo greičiau grįžti į darbą, tokiu atveju ieško gydytojo kuo greičiau. Bet šį vaistą svarbu išgerti vos prasidėjus simptomams, trečią ligos dieną jau nebelabai rekomenduojama vartoti šį vaistą, nes nebebus tokio efekto“, – patarė T. Kundrotė.
Simptomų eiga – labai individuali
Nors įprastai susirgus pirmiausia pakyla temperatūra ir tik tada atsiranda lydintys simptomai – kosulys, sloga, gerklės skausmas, tai nėra būtinas scenarijus. Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad kitą kartą žmogus gali tik karščiuoti, o kiti simptomai nebūti stipriai išreikšti.
„Viskas yra labai individualu, kaip tuo metu į konkretų virusą sureaguos žmogaus organizmas. Gali būti tik temperatūra ir koks kaulų laužymas, raumenų skausmas. Gali ir to nebūti, lydėti tik nedidelė sloga ar porą kartų žmogus nusičiaudėja.
Dar viskas priklauso ir nuo to, kur daugiau viruso pateko – jei giliau į kvėpavimo takus, gali vystytis ir bronchitas, pneumonija, jei daugiau viruso reziduoja nosiaryklėje, infekcija gali pasireikšti sloga, gerklės skausmu. O gali ir nieko nebūti, tik aukšta temperatūra“, – pastebėjo ji.
Kada skubėti pas medikus?
Paklausta, kokiai temperatūrai esant jau reikėtų nedelsti kreiptis į gydytojus, T. Kundrotė pastebėjo, kad situacija kiek skiriasi, kai karščiuoja vaikas ir suaugusysis:
„Jei temperatūra jau kyla iki 40–41 laipsnio, reikėtų atvykti, atlikti tyrimus, įvertinti, ar nėra didelės dehidratacijos. Nes ypač vaikams esant tokiai aukštai temperatūrai daugiau bėdų pridaro ne pati temperatūra, bet tai, kad netenkama labai daug skysčių. Juo labiau kai lydi gerklės skausmas, vaikai nenori tiek valgyti, tiek gerti, o tai – labai pavojinga. Organizmas toliau kaip ir galėtų sveikti, bet nebeturi resursų – skysčių.“
Ji pridūrė, kad jei temperatūra iki 40-ies laipsnių pirmomis ligomis dienomis šoktelėjo kartą kitą, dar galima stebėti situaciją.
„Jei naktį pabudai blogai jausdamasis dėl sukilusios temperatūros, tai tikrai nereikia kviesti greitosios. Reikia išgerti vaistų ir stebėti, kaip reaguoja organizmas“, – patarė gydytoja.
Maistas tiek pat svarbus kaip skysčiai
Nors susirgus neretam kartu dingsta ir apetitas, pašnekovė teigė, jog mitas, kad valgyti visai ir nereikėtų.
„Jei žmogus turi apetitą ir nori valgyti, tegu drąsiai tą ir daro, sveikstančiam organizmui reikia statybinių medžiagų. Daug dažniau būna taip, kad dėl skaudančios gerklės sunku ryti ir valgyti. Bet tokiais atvejais patariu susiplakti kokį kokteilį iš daržovių, vaisių. Vaikams galima tą patį ledų-pieno kokteilį suplakti – tokio maisto nė vienas vaikas neatsisakys, o čia bus ir kalorijų, ir šiek tiek skysčių.
Pati parašau „receptą“ gerti sultis arba saldžias arbatas, net kokį limonadą, kai vaikas serga, taip pat tinka ledai, nes taip jis gauna gliukozės, kalorijų. Jei suaugę turi sukaupę daugiau atsargų, vaikai labai jautrūs šiuo klausimu, nevalgę dieną kitą gali labai nusilpti“, – įspėjo T. Kundrotė.
