Kai kurie gyventojai piktinasi, kad nuo šiol norint gauti galimybių pasą testuojantis reikės kaip reikiant patuštinti kišenę. Jei greitąjį antigeno testą buvo galima atlikti už 20–40 eurų, tai PGR tyrimo kaina šokteli iki 70–80 eurų ar dar daugiau.
Tačiau kartu stebimasi „dvigubais standartais“ – kodėl periodiškai testuojantis kaip darbuotojui tinka ir greitasis antigeno testas, o lankantis vietose, kur reikia galimybių paso – tik PGR tyrimas? Portalas tv3.lt teiraujasi specialistų, kodėl buvo priimtas toks sprendimas ir ar jis epidemiologiškai pagrįstas.
Sprendimuose įžvelgia politikos
Dar prieš įsigaliojant pasikeitimams sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys aiškino, kad galioti vien PGR tyrimas galimybių pasui gauti liks dėl to, kad yra patikimesnis nei greitieji antigeno testai. Specialistai didžiąja dalimi su tuo sutinka, tačiau kartu neslepia, kad abu testai turi savo vietą, o sprendimai dėl testavimo tvarkos – daugiau politiniai.
Paklaustas, kodėl vienose situacijose pakanka greitojo antigeno testo, o kitur – jau reikia PGR, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas prof. Saulius Čaplinskas pažymėjo, kad visų pirma reikia nemaišyti politikos ir medicinos.
„Medicinine prasme mes puikiai žinome, nors, tiesa, neaišku, kaip bus su omikron atmaina, bet su visomis kitomis aišku, kad tuomet, kai žmogus išskiria labai daug viruso, kai yra labai užkrečiamas, greitasis antigeno testas gan gerai koreliuoja būtent su tokia ligos stadija ir atitinkamai koreliuoja su PGR testu.
Paprastai labai užkrečiamas žmogus yra 5 dieną nuo kontakto su virusu, kada tada, kai užsikrėtė ir iki maždaug 10 dienos. Aišku, vieniems ilgiau užsitęsia viruso išskyrimas, ypač ir Pietų Afrikoje taip ir atsitiko, kad ilgai nešiojo tą virusą imunodeficitiniai žmonės, todėl ir atsirado nauja atmaina“, – komentavo specialistas.
PGR „pralošia“ dėl laukimo laiko
Tuo metu, kaip aiškino jis, PGR testas paprastai 1–2 d. dar prieš pasireiškiant simptomams gali jau būti teigiamas, kaip ir dar kelias dienas po to.
„Tada žmogus jau išskiria tik viruso dalis, o nevisavertį virusą, tad jau nebėra užkrečiamas. Paprasta logika tokia – jei dažniau, 2–3 kartus į savaitę, tirti greitaisiais antigeno testais, galime pasiekti geresnį prevencinį rezultatą, nei vieną kartą per 10 dienų ar dvi savaites tiriant PGR testu.
„Taigi norėdami geriausio, taikydami jautriausius testus mes galime galbūt pralošti nei taikydami mažiau jautrius ir daug pigesnius testus, kurių atsakymai gaunami labai greitai.“
Reikia prisiminti, kad jam padaryti dar prireikia ir laukti eilėje, taip pat sulaukti testo atsakymo. Kai atsakymo negauni iškart, negali iškart priimti sprendimo izoliuotis. Taigi norėdami geriausio, taikydami jautriausius testus mes galime galbūt pralošti nei taikydami mažiau jautrius ir daug pigesnius testus, kurių atsakymai gaunami labai greitai“, – aiškino S. Čaplinskas.
Kam skirtas greitasis antigeno testas?
Kaip portalui tv3.lt komentavo VUL Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro vadovas doc. Dalius Vitkus, tiek greitasis antigeno testas, tiek PGR būdu atliktas tyrimas turi savo vietą testavimo procese.
„Tiek Pasaulio sveikatos organizacija, tiek Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro rekomendacijose yra labai gražiai aprašyta, kada sėkmingai gali būti taikomas antigeno testas.
Antigeno testas iš esmės yra skirtas pacientams, kurie turi simptomus, atliekamas 5–7 dienų intervale, kai, tikėtina, įvyko užsikrėtimas. Taip pat ir tais atvejais, kai žmogus turėjo žinomą didelės rizikos kontaktą su sergančiuoju“, – aiškino specialistas.
Kaip dėstė pašnekovas, antigeno tyrimus palanku naudoti ir tokiais atvejais, kai tiriama santykinai uždara bendruomenė, pavyzdžiui, globos namai, tos pačios mokyklos ir panašios vietos.
„Tačiau kai kalbama apie žmogų, kai nėra žinoma apie simptomus, didelės rizikos kontaktą, antigeno tyrimas nėra ne tik kad pirmas pasirinkimas, jis apskritai nelabai patenka į pasirenkamų tyrimų sąrašą. Todėl kad galimybių pasui yra tinkamas tik PGR tyrimas, kaip ir viskas aišku. Kodėl galima eiti į darbą su greituoju antigeno testu, negaliu paaiškinti“, – konstatavo jis.
Anot D. Vitkaus, kas labai aiškiai pabrėžiama rekomendacijose ir publikacijose, antigeno testus net ir uždarose patalpose esančiose bendruomenėse tiriant asmenis ne pagal klinikines indikacijas tą reikėtų 2–3 kartus per savaitę.
„Tada viskas yra tvarkoje. Nes antigenas būna trumpą laiką, o PGR testu galima didesnį langą padengi. Kitas dalykas, aišku, jautrumo klausimas, todėl labai sunku lyginti, nes yra labai skirtingos technologijos. Bet grubiai galima galvoti, kad antigeno testas yra apie 100 kartų mažiau jautrus. Taip, kita vertus, tiriant PGR metodu galima „pagauti“ ir jau nebeužkrečiamą žmogų. Bet iš esmės tyrimo pasirinkimas yra konteksto, kuriama tiriama, klausimas“, – sakė jis.
Ragina prieš kalėdinius susiėjimus pasidaryti greitąjį testą
S. Čaplinskas, paklaustas, tai kokį testą atlikus tuomet patikimiau eiti į parduotuvę ar renginį, teigė, kad viskas priklauso nuo to, kokio tikslo siekiama, dėl ko taikomas vienas ar kitas metodas.
„Ne vienas toks renginys buvęs, kai prieš įeinant renginį vietoje atliekamas greitasis antigeno testas. Todėl taip pat siūlyčiau ir jei kas planuoja kokį kalėdinį susiėjimą šeimos ar draugų rate, pirmas dalykas, jokiais būdais to nedaryti, jei jaučiami peršalimo simptomus, jei turėtas kontaktas su sergančiu asmeniu.
„Iš esmės tyrimo pasirinkimas yra konteksto, kuriama tiriama, klausimas.“
Jei to nėra ir norima susitikti, kodėl visiems nenusipirkti ir tą pačią dieną nepasidaryti greitojo antigeno testo? Taip bus bent sumažinta galimybė, kad vienas kitam šalia kalėdinės dovanos padovanosime dar ir virusą. Ir gal net tai bus patikimiau, nei žmogus ateis jau prieš dvi paras atlikęs PGR tyrimą. Gali viso būti“, – sakė jis.
D. Vitkus sutiko, kad testavimas prieš renginį greitaisiais antigeno testais tikrai nepakenktų kaip papildoma prevencinė priemonė.
„Ypač žinant epidemiologinę situaciją ir esant tokiam viruso paplitimui kaip dabar, tai padidintų saugumą. Aišku, kad ir 100 proc. garantijos vis tiek neduos“, – sakė jis.
