Plačiau apie šlapimo nelaikymą papasakojo VUL Santaros klinikos gydytoja akušerė-ginekologė Jūratė Brazauskienė ir gydytojas urologas Aivaras Grybas.
Jie priminė, kad šlapimo nelaikymas – tai nevalingas šlapimo ištekėjimas ne šlapinimosi metu.
„Tiesa, žmonės kartais kreipiasi painiodami šlapimo nelaikymą ir dažną vaikščiojimą į tualetą. Sako, kad „štai nelaikau šlapimo, nes dažnai bėgioju į tualetą“. Čia reiktų kalbėti apie kitus sutrikimus. Bet šlapimo nelaikymu vadiname nevaldingą pratekėjimą ar į įklotus, į sauskelnes, kada jau tikrai negalima sulaikyti šlapimo“, – aiškino A. Grybas.
Priklausomai nuo to, kiek per parą yra netenkama šlapimo, sutrikimas yra skirstomas į kelis laispnius – mažo, vidutinio ir didelio laipsnio. Netenkant iki 200 ml šlapimo, tai laikoma mažo laipsnio šlapimo nelaikymu, 200–400 ml – vidutinio ir virš 400 ml – didelio laipsnio.
Kenčia ne tik vyresnės moterys
J. Brazauskienė pasakojo, kad sulaukia įvairaus amžiaus šia problema besiskundžiančių pacienčių, tačiau vis tik tai yra su amžiumi dažnėjanti bėda. Ji konstatavo, kad sulaukusios apie 80 metų šlapimo nelaikymą patiria 80 proc. garbaus amžiaus pacienčių.
Neretai su šia problema susiduria ir jaunos moterys po gimdymo. „Kauno klinikos yra padariusios tyrimą, kuris parodė, kad kas 5–6 tokia moteris nelaiko šlapimo. Tai dar yra vadinama stresiniu arba įtampos šlapimo nelaikymu šlapimo nelaikymu, kai šlapimo nevalingai išteka keliant, kosint, čiaudint, šokant, suskubant, bėgant. Tad, manau, kad visais atvejais yra laikas pasirūpinti savimi ir kreiptis į atitinkamus specialistus“, – pabrėžė ji.
Taip pat su šlapimo nelaikymo problema įvairiuose gyvenimo perioduose susiduria apie 10 proc. vyrų. „Dažniau vis tik jie susiduria su priešinga situacija – apsunkintu šlapinimusi, susilpnėjusia šlapimo srove. Tačiau tam tikrų situacijų atvejais, pavyzdžiui, po onkologinių ligų gydymo, tarpvietės ar dubens srities operacijų, traumų, stuburo pažeidimų vyrus irgi vargina šlapimo nelaikymas“, – pridūrė A. Grybas.
Delsia kreiptis ir dešimtmečiais
Nors didžiąja dalimi, kokiais 90 proc., šlapimo nelaikymas yra įveikiama problema, medikai apgailestavo, kad kitą kartą žmonės šią problemą kenčia dešimtmečiais. Tada liga įsisenėja ir pagalbą suteikti sunku.
Kitas dalykas – dėl šlapimo nelaikymo ima kartotis šlapimo takų infekcijos. „Jos irgi įsisenėja, formuojasi gydymui atsparūs patogenai. Kartais net gali susiformuoti infekciniai akmenys ar sutrikti kitos funkcijos. Be to, labai svarbus ir žmogaus amžius, nes kuo vyresnis žmogus, teikti reabilitacinę ar chirurginę pagalbą teikti darosi vis sunkiau“, – konstatavo urologas.
Priklausomai nuo šlapimo nelaikymo tipo, laipsnio, gali būti skiriamas tiek medikamentinis, tiek chirurginis gydymo būdas, taikomas ir reabilitacinis gydymas. Esant antro, trečio laipsnio šlapimo nelaikymui, tiek vyrams, tiek moterims gali būti implantuojamas pošlaplinis raištis, jei visiškai nelaiko šlapimo, vyrams gali būti implantuojami dirbtiniai šlaplės sfinkteriai.
„Jau sukaupta patirties atliekant šias operacijas, rezultatai geri. Bet nenoriu nugąsdinti, tikrai nepradedame iš karto nuo chirurgijos, stengiamės pradėti nuo priemonių, kurios galėtų žmogų sustiprinti, reabilituoti ir grąžinti į normalų gyvenimą“, – sakė A. Grybas.
Praktiškai visoms moterims patariami daryti ir Kėgelio pratimai, tačiau, J. Brazauskienės pastebėjimu, jų efektyvumas siekia apie 20 proc. Kuo pacientė jaunesnė, tuo šie pratimai yra veiksmingesni.
Trūksta švietimo, kad priemonės kompensuojamos
Šlapimo nelaikymas – ne tik medicininė, psichologinė, bet ir socialinė problema. Itin svarbus dalykas kenčiat nuo šlapimo nelaikymo – su higiena susiję klausimai. Medikai atkreipė dėmesį, kad tai ypač aktualu kalbant ir apie šlapimo takų infekcijų prevencija. A. Grybas teigė, kad dėl higienos Lietuvos moterims priekaištauti tikrai nėra ko. Vis tik gydytojas apgailestavo, kad pacientams dar trūksta informacijos, ambulatorinės slaugos ir priežiūros sergant šlapimo nelaikymu.
„Tikrai pastebime, kad vyresnio amžiaus žmonės nėra informuoti apie šiandien prieinamus higienines priemones, higieninius įklotus, efektyvias sauskelnes. Vis dar bando tvarkytis savomis buitinėmis priemonėmis, kažką pasisiūti ir įsidėti. Tad pacientus reikėtų informuoti, kad Lietuvoje jau yra prieinama ir kompensacija šioms priemonėms“, – pastebėjo urologas.
Kas didina šlapimo nelaikymo riziką?
Paklausta, ar kokie mitybos įpročiai gali didinti šlapimo nelaikymo riziką, J. Brazauskienė tokią sąsają nurodė. „Pirmiausia, jei tu valgai daug, jei renkiesi riebų, aštraus, labai rūgštų, tas šiek tiek turi įtakos“, – sakė ji.
A. Grybo pastebėjimu, jei kalbama apie skubos šlapimo nelaikymą, akivaizdžiai turi įtakos tie produktai, kurie dažnina šlapinimąsi, šlapimo pūslės dirglumą ir didina nelaikymą.
„Tai būtų gausus kavos vartojimas, aštrus maistas, alkoholiniai gėrimai“, – vardijo gydytojas.
Taip pat jis nurodė, kad per parą normalu būtų šlapintis 8 kartus, 2 iš jų – per naktį. „Bet tai vis tik kiekvienam yra labai individualu“, – pridūrė urologas.
Nors nėra tokių duomenų, kad šlapimo nelaikymas būtų paveldimas, bet gali būti paveldimi rizikos veiksniai. „Pastebėta, kad dažniau šlapimo nelaiko antsvorio turintys, cukriniu diabetu sergantys žmonės, o šie veiksniai turi genetinę predispoziciją“, – paaiškino A. Grybas.
Jo pastebėjimu, apskritai tiems žmonėms, kurie dar nesusidūrė su šlapimo nelaikymu, būtų rekomenduotina atkreipti dėmesį į tarpvietės raumenų mankštinimą – tiek prieš kažkokias operacijas, gimdymą ar net kiekvienu gyvenimo momentu.
„Tokiu būdu mažinsite šlapimo nelaikymo riziką ateityje“, – patarė jis.
