Visi sutinka – nepranešus iš anksto neatvykti pas gydytoją yra negerai: taip ne tik trikdomas medikų darbas, bet tai tampa dar viena priežastimi augti ir taip nemažoms eilėms. Nors diskusijos apie simbolinį, vėliau grąžinamą užstatą apsilankius pas gydytoją arba baudavimo sistemą sklando jau seniai, abejojama, ar kas politiškai ryžtųsi taip pažaboti neatsakingus pacientus. Kiti svarsto, kad tai turėtų būti jau tik kraštutinė priemonė.
Patys pacientai „užlaiko“ eilę
Ilgametę patirtį turintis šeimos gydytojas Andrius Bleizgys tvirtino, kad viskas turi savo ribas – pacientams reikėtų žinoti ne tik teises, bet prisiminti ir pareigas. Jo teigimu, tokių užuomaršų ar piktybiškai nematančių reikalo apie neatvykimą pranešti pacientų buvo visais laikais, tačiau problema ypač aštrėja šiuo metu.
„Eilės ir taip labiau išilgėjusios dėl pandemijos. Jos metu dalis paslaugų visai buvo sustabdyta, tad poreikis patekti tiek pas šeimos gydytojus, tiek specialistus dabar daug didesnis. Aišku, dar taip pat auga ir sergamumas didėja sezoninėmis infekcijomis. Ir tokie atvejai, kai pacientai spjauna ir neatvyksta apie tai neįspėję, tikrai mažina mūsų galimybes padėti. Tuomet nežinai, laukti paciento tą dieną laukti – jis vėluos ar išvis neateis...
Ir būna, kad pirmas pro duris įėjusio žmogaus sakinys būna nudejavimas, kad pas gydytoją neįmanoma patekti... Tai girdėti kitą kartą skaudu, nes tos eilės labai dažnai susidaro ne dėl mūsų kaltės, o dėl to, kad patys pacientai prie to prisideda. Nes kaip ir yra eilė pas gydytoją, bet kaip ir nėra, tiesiog – neatšauktas vizitas. Jei per dieną turi 30 pacientų, tai kasdien vidutiniškai 2–3 iš jų neatvyksta, būna ir daugiau. O priemonių, kaip atšaukti vizitą, tikrai yra“, – komentavo gydytojas.
Įpareigoti atšaukti vizitą įstatymu
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymas pacientus aiškiai įpareigoja negalint paskirtu laiku atvykti pas gydytoją atšaukti savo vizitą ne anksčiau kaip prieš 24 valandas.
„Bet sankcijos ar atsakomybė, kad pacientas tos pareigos nevykdo, niekur nenumatyta. Čia yra problema. Suprantama, gal vieną kartą žmogus neateina dėl svarbios priežasties, gal kokios laidotuvės buvo ar dar kažkas. Bet yra tokių piktybinių, kurie užsirašo ir neateina pas įvairius gydytojus – kardiologus, psichiatrus, šeimos gydytojus. Ir tada bendrai tokių užimtų, bet neišnaudotų talonų per visą Lietuvą yra daug“, – teigė A. Bleizgys.
Pasak pašnekovo, ypač stebina tai, kad esant tiek daug įvairių IT sprendimų, programėlių, jauni žmonės negali tuo pasinaudoti.
„Juk nebereikia klijuoti lapelių ant veidrodžio, galima įsivesti priminimą į kalendorių. Manau, tai tiesiog yra piktnaudžiavimas nemokamomis paslaugomis. Galvoja – ateisiu, neateisiu, gal geriau tuo metu pas dantistą, ne šeimos gydytoją, nueisiu. Tai tiesiog atsakomybės ir pagarbos gydytojui nebuvimas“, – piktinosi gydytojas.
Siūlo, kad pati įstaiga galėtų nuspręsti
Jis sutiko, kad politiškai tai nebūtų populiarus žingsnis – pagalvok, dar vienas lindimas į paciento kišenę, tačiau tai būtų vienas būdų Lietuvoje sumažinti eiles.
„Reikia šitai daryti ir pradėti diskusijas. Juk dabar viskas kompiuterizuota, matai, kas kiek kartų pas kokį gydytoją neatvyko. Ir tada ar koks specialistas, ar pati sistema parodytų pacientui, kad turi susikaupusią skolą. Aišku, klausimas, kokio dydžio turėtų būti bauda, kad apsimokėtų administravimo prasme, tą reiktų apsvarstyti. Bet jei žmogus vieną, antrą, trečią kartą susimokėtų, gal jaustų atsakomybę ir atidžiau žiūrėtų“, – komentavo šeimos gydytojas.
Jis svarstė, kad galėtų būti išdirbtas mechanizmas – ministro įsakymu ar Vyriausybės nutarimu, kad tai būtų neprivaloma tvarka, bet leidžiama gydymo įstaigoms nusistatyti tvarką, kaip elgtis su tokiais neatvykusiais pacientais.
„Tad pirmas dalykas būtų pacientų švietimas, tas turėtų būti matoma ir įstaigų tinklalapiuose, kita lygiagreti priemonė – finansiniai mechanizmai, t. y. mokestis ar baudos už neatvykimą. Aišku, reikia numatyti išimtis, kada nebūtų bauduojamas pacientas, jei, pavyzdžiui, dėl pablogėjusios sveikatos greičiau pateko į ligoninę nei pas šeimos gydytoją. Taip pat numatyti ir kiti atvejai, kas galėtų būti pateisinama priežastis, bet viena aišku – to link eiti ir apie tai kalbėti reikia“, – konstatavo A. Bleizgys.
Sudaro ir „juoduosius“ pacientų sąrašus
Gydytojas otorinolaringologas Darius Rauba portalui tv3.lt taip pat yra atkreipęs dėmesį į šią problemą.
„Pas mus kiekvieną dieną yra užrašyta po 12–13 pacientų operacijoms ir dabar slaugytojos praktiškai dviejų savaičių laikotarpiu į priekį perskambina pacientams ir klausia, ar atvyks operacijai. To anksčiau net niekad nedarydavome. Ir vienas, du, trys pacientai neatsigula operacijai net po perskambinimo.
Suprantama, kad laukiant eilėje pusę metų planai gali pasikeisti. Bet daliai tų pacientų perskambinama, paklausiama, ar bus, jie sako, kad taip, o tada neatvyksta. Ir čia operacijai, o ką kalbėti apie poliklinikas. Pacientai galvoja, kad bus eilė, nepateks, prisirašo, po dienos kitos pagerėja, ir nepraneša, kad neatvyks. Tai jei esi gyvoje eilėje, jei nėra 5 numeriuko, tada kvieti 6-tą, o dabar, jei paciento nėra, tai tą laiką gydytojas tiesiog priverstas tuščiai laukti“, – aiškino jis.
Be kita ko, galvodami, kad kažkur nepateks, pacientai taip pat rezervuoja kelis laikus, tačiau neateina, tad tos tuščios vietos ir lieka.
„Ši problema yra didėjanti. Manau, kad jei būtų kažkoks kelių eurų mokestis, užstatas registruojantis, kuris neatvykus nebūtų grąžinamas, tai nebebūtų tokių problemų ir stipriai sumažintų eiles.
Pabandykite vieną kartą nenueiti pas savo kirpėją neįspėję, dar kartą, tai trečią kartą ji pasiūlys ieškotis kitos vietos. Kodėl privačios gydymo įstaigos taip daro? Jei užsirašęs vieną kartą neateini, tave įtraukia į „juoduosius sąrašus“. Valdiškos įstaigos tai bijo padaryti, todėl formuojasi didelės eilės, pacientai nepatenkinti, bet iš dalies ir jie patys prie to prisideda“, – konstatavo D. Rauba.
Politikams sprendimas būtų savižudybė?
Kauno miesto poliklinikos direktorius Paulius Kibiša neslėpė, kad nors apie tokius baudavimus kalbama seniai, tai vargiai įsivaizduojama praktika, mat politikams tai būtų savižudybė.
„Monitoruojame šiuos skaičius atskiruose padaliniuose, sekame, kiek yra tokių tuščių vietų, kai neatvyksta pacientai. Šiaip mes siunčiame žinutes, perskambiname ir tai tikrai pagerino procentą. Aišku, pasitaiko atskiri atvejai, būna ir piktybinių.
Turėjome tokią pacientę, kuri prisirašydavo daugybei vizitų ir neateidavo. Tai susidarome ją, pasikalbėjome ir įspėjome, kad negalėsime taip daugiau teikti paslaugų. Viską išsiaiškinus dabar jau šį klausimą išsprendėme“, – pasakojo įstaigos vadovas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad kai kurie konkretūs gydytojai yra itin populiarus ir eilės pas juos didesnės: „Bet pastebime, kad kuo toliau į ateitį yra vizitas, tuo prastesnis apsilankymas, tuo daugiau būna atšaukimų ar neapsilankymų, kai apie tai iš anksto neinformuojama. Dėl to stengiamės per daug toli ir neužrašyti.“
Klausimas – galimos baudos dydis
Savo ruožtu Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė sutiko, kad drausminti tokius pacientus būtų protinga ir finansinės nuobaudos galėtų būti veiksmingos.
„Buvo ir anksčiau visokių svarstymų, koks galėtų būti baudos mokestis – 1, 5, 10 eurų, bet, visa esmė, kad jei jis būtų labai mažas, būtų per brangu jį administruoti, šie kaštai nepadengtų tos naudos, kurią neša tas mokestis. Tačiau bet kuriuo atveju turime galvoti, iš kur pas mus tokios milžiniškos eilės.
Lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, gydytojų turime pakankamai, nepaisant to, kad jų pasiskirstymas nėra tolygus, o eilės išlieka. Patys šeimos gydytojai sako, kad apie 30 proc. jų darbo krūvio išeikvoja tie, kurie neatvyksta į konsultaciją jiems paskirtu laiku. Tai, man atrodo, toks procentas yra reikšmingas“, – komentavo parlamentarė.
Ji teigė gerbianti pacientus ir suprantanti jų teises, tačiau pabrėžė, kad ribotomis lėšomis ir gydytojais naudotis reikėtų protingai.
Baudimas ligotiems žmonėms būtų per žiauru
Socialdemokratė Orinta Leiputė neslėpė, kad problema dėl ilgų eilių bado akis, bet baudų sistemos vis tik nepalaikytų.
„Sutinku, kad kartais pacientai neateina pas gydytojus ir tas neatėjimas ir eilės užėmimas yra blogai. Bet tikrai skeptiškai žiūriu į baudų skyrimą. Galbūt labiau reikėtų kai kuriose gydymo įstaigose stiprinti priminimo sistemą, kad žmogus yra registruotas pas gydytoją.
Kai kurios įstaigos tą daro, bet kai kurios – ne. Tai turbūt čia pirmiausia reikėtų žiūrėti. O bausti paciento nederėtų. Nes tie žmonės, kurie dažniausiai kreipiasi, yra senyvo amžiaus, ligoti, ne pačių didžiausių pajamų, tad gal tas baudimas būtų per žiauru“, – sakė Seimo narė.
Ji taip pat pirmiausia siūlė užsiimti švietimu, galbūt čia pasitelkti atvejo vadybininkus: „Galbūt su reforma numatomas jo įsijungimas negaišinant specialisto, šeimos gydytojo darbo galėtų padėti drausminti pacientus. Nes atsakomybės trūkumas iš tiesų sudaro daug problemų tiems, kuriems iš tikrųjų reikia patekti, vizito pas specialistus laukia du tris mėnesius. Aišku, taip pat iki sugalvojant skirti baudas reikėtų sutvarkyti e.sveikatą ir išankstinės pacientų registracijos sistemą.“
Pirmiausia – švietimas
Šviečiamuoju keliu pirmiausia siūlė eiti ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė.
„Kaip ir prevencinių programų atveju pirmiausia reikia didinti pacientų sveikatos raštingumą. Labai dažnai žmonės vizito neatšaukia ne dėl to, kad jiems nerūpi, bet jie tiesiog to nesupranta, ypač vyresnio amžiaus žmonės.
Kadangi yra labai ilgos eilės, jie užsiregistruoja ir kitur, galbūt galvoja, kad ta registracija tada automatiškai anuliuojasi. Tad manau, kad įdėjus pastangų, šviečiant žmones apie tas pačias pacientų teises pamažu būtų galima ir kalbėti apie kitas priemones. Būtų paaiškinama, kad jei piktybiškai nepasinaudojate galimybe atšaukti vizitą, jums reikės mokėti baudą“, – komentavo pacientų organizacijos atstovė.
Dulkys artimu metu žada sprendimus
Tokią pacientų drausminimo priemonę finansinėmis nuobaudomis kaip kraštutinę matė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Tačiau patikino, kad problema išties egzistuoja.
„Ką rodo el. eilių statistika, kas penktas pacientas neatvyksta jam paskirtu laiku į priėmimą. Tačiau gydymo įstaigos, nesijungdamos ir neskelbdamos apie laisvas vietas el. registravimo sistemoje tiek, kiek galėtų, pačios renkasi individualiai spręsti pacientų neatvykimo klausimą. Tai nėra gerai, nes tai yra sisteminė problema“, – portalui tv3.lt komentavo jis.
Ministro manymu, šiandien prioritetas būtent ir yra išspręsti gydymo įstaigų elgesį, kai pilnai nerodomos laisvos vietos, nerodomas kokios yra eilės, kai neskiriamas dėmesys eilių ir registracijos procesų valdymui.
„Artimiausiu metu bus pristatyti sprendimai, susiję su eilių mažinimu ir realios situacijos atvaizdavimu. Suprantama, pokyčiams reikia laiko. Bet jei jie pasiteisins, tuomet antruoju etapu bus sprendžiamas pacientų elgesio klausimas“, – sakė A. Dulkys.
Vis tik jis pridūrė, kad kraštutinių priemonių šalininkas nebūtų, nes ir neatvykimo priežasčių gali būti įvairių.
„Todėl pirmiausiai bus bandoma paveikti per šviečiamąsias priemones, per žmonių sąmoningumą, ir tik tuomet bus galvojama apie kitas“, – komentavo SAM vadovas.
Plačiau apie eiles gydymo įstaigose kviečiame žiūrėti vaizdo siužete:
