Ramunė pasakoja grybaujanti nuo mažų dienų. Be tėvų užaugusiai moteriai tai buvo galimybė užsidirbti pinigų. O ir miškas ją visada traukte traukė.
„Namai buvo miške, augau be tėvų, buvo toks gyvenimas ir ištisai grybavau. Prie pat mūsų namų, už tvarto, būdavo grybai, tai vis eidavom prisirinkti baravykų, „voveruškų“.
Labai man patikdavo eiti miškan, ypač, kai renki tuos grybus, taip „faina“, taip malonu. Kai vaikas buvau, mes važiuodavom grybauti su karučiu ir jį pilną prigrybaudavom ir grybus parduodavom. Rūsyje buvo padaryta džiovykla, tai mes ten džiovindavome grybus“ – pasakoja pašnekovė.
Miškus apeitų ir užrištomis akimis
Moteris grybauja įvairiuose Varėnos rajone esančiuose miškuose, tarp jų ir Merkinėje bei Marcinkonyse. Ji sako, kad visus šiame krašte esančius miškus galėtų pereiti užmerktomis akimis, nes juose žino kiekvieną medį ir takelį.
„Labai gerai pažįstu miškus, Varėnos rajone, man atrodo, visus miškus žinau, kur jau grybauju. Matau ir jaučiu, kur gali būti grybų. Bet, aišku, ir vietas žinau.
Buvo toks atvejis, mes grybavom su drauge ir ji paliko kibirą miške. Pasakė, kad prie kalniuko, o Marcinkonyse išvien kalniukai. Bet ji man paaiškino, kur maždaug ir aš ją nuvedžiau ten. Žinoma, ji rado ten savo kibirą“, – šypsosi R. Verbickienė.
Pašnekovė pasakoja, kad per šiuos metus grybauti jau buvo 27 kartus ir, pasak jos, tikrai dar neketina sustoti. Grybauti ji eina net ir tuomet, kai oro sąlygos nebūna pačios palankiausios: „Einu grybauti net kai ištisai lyja.“
Sulaukia prašymų kartu pagrybauti
Savo įspūdingais laimikiais Ramunė pasidalina ir socialiniame tinkle „Facebook“. Grybų karaliene praminta moteris neslepia, kad ne kiekvienam pavyksta rasi tiek grybų, todėl ji neretai sulaukia klausimų, kur grybauja ir kokia yra jos sėkmės paslaptis.
Kartais Ramunės žmonės net prašo kartu vykti pagrybauti. Ji mielai sutinka pavedžioti tautiečius po jai puikiai pažįstamus Varėnos miškus ir papasakoja, kur rasti ir kaip pamatyti pasislėpusius grybus.
„Aš sakau, prašau, atvažiuokit, parodysiu jums miškus. Tai buvo viena moteris atvažiavusi iš Simno, ji miško nepažinojo, tai aš vis tiek pasakiau, kur dygsta grybai, kad reikia eiti ten ar ten“, – pasakoja pašnekovė.
Tais atvejais, kai grybauja su kitais, Ramunė sako, kad pati grybų prirenka mažiau, nes nori leisti miško gėrybėmis pasidžiaugti atvykusiems svečiams.
„Jau kada vedžioju žmogų, aš tada tiek neprirenku, nes jaučiu, kad turiu būti atsakinga už tą žmogų. Nors galiu pati nueiti susirinkti, bet parodau tas vienas, pasakau, kad rink čia, o aš einu toliau. Jau ką pasiimu kartu, tai kitiems daugiau palieku“, – sako užkietėjusi grybautoja.
Turi slapų grybavimo vietų
Vis dėlto moteris prasitaria, kad kitiems išduoda ne visas savo grybavimo paslaptis. Ramunė pasakoja atradusi tokių vietų miškuose, apie kurias žino tik ji viena.
„Aš nerodau, net jei kas ir paprašo. Aš būna net nepjaustau grybų grybaudama, tik išraunu išraunu, į krepšį ir, kad nieks nematytų“, – tikina Ramunė.
Pašnekovė sako pažįstanti visus miškuose esančius grybus, išskyrus kelmučius. Tačiau, pasak jos, šie grybai jos nedomina, todėl ji jų ir nerenka. Ramunė pasakoja, kad labiausiai jai patinka kazlėkai, raudonikiai, rudmėsės ir šilbaravykiai.
Tik pripažįsta nemėgstanti valgyti voveraičių, todėl jas parduoda. Tik šiek tiek pasilieka padažams bei grybų ikrai, kurio žmonės taip pat neretai užsisako pas ją nupirkti.
Šį patiekalą dar galima pasigaminti ir iš ūmėdžių bei vokietukų, tik nereikėtų naudoti baravykų ir raudonikių. Ramunė sutiko pasidalinti savo išbandytu ir daug komplimentų sulaukusiu receptu.
„Reikia išvirti 2 kilogramus grybų, keturias morkas, tokias normalias, tada tris svogūnus ir česnaką. Aš česnako dedu daug, kartais ir visa galvą. Viską sumalu, įpilu aliejaus ir „tušinu“. Pačioje pabaigoje įdedu pomidorų padažo ir dedu į stiklainius“, – pasakoja moteris.
Pavyksta nemažai užsidirbti
Vienas sėkmingiausių jos laimikių buvo 46 kilogramai voveraičių. Tą kartą ji sako grybavusi net trylika valandų. Tačiau pats didžiausias laimikis buvo baravykai. Nors tikslaus kilogramų skaičiaus neprisimena, pasak Ramunės, tą kartą visos gėrybės netilpo į mašiną.
Surinktas voveraites Ramunė veža į Varėnoje esančią grybų supirktuvę. Už kilogramą, pasak moters, ten mokama 5 eurai. Paklausta, ar daug pavyksta užsidirbti, moteris neslepia, kad uždarbis būna išties nemažas: „Vieną dieną labai trumpai grybavau, tai užsidirbau 75 eurus, o taip visada virš 200 eurų.“
Neretai žmonės ir asmeniškai perka grybus iš Ramunės – sumoka 8 eurus. Pas varėniškę galima įsigyti ir žemuogių – jų litras kainuoja nuo 10 iki 15 eurų. Tačiau ji priduria miško gėrybes parduodanti tik savo krašte. Nors užsakymų sulaukia ir iš Kauno ar Vilniaus, bet galimybės jų pristatyti sako neturinti.
Kol kas grybų sezonas išties puikus, tačiau Ramunė nuogąstauja, kad jis nepasibaigtų per anksti. Pasak jos, praeitais metais grybus supirkinėjo tik iki spalio mėnesio, nors neretai tą daro ir iki lapkričio mėnesio.
Tačiau ji sako mananti, kad voveraičių miškuose bus dar ilgai: „Dar „voveruškos“ nesuka galvų. Tai dar, vadinasi, bus jų. Kai jos pradeda sukt galvas, reiškia, kad jos baigėsi.“
