Daugelis kovo mėnesio švenčių pavadintos paukščių vardais. Kovo 4-ąją minima varnėnų diena, o kovo 10-ąją minėsime 40-ties paukščių dieną, o bažnytiniame kalendoriuje ši diena prilyginama 40 kankinių dienai.
Grįžtant paukščiams spėdavo orus
Etnologas, profesorius Libertas Klimka naujienų portalui tv3.lt teigė, kad protėviai stebėdavo, kada sugrįžta paukščiai, nes jų parskridimas iš šiltų kraštų – ateinančio pavasario ženklas.
„Kaimo žmonių pastebėjimu, maždaug tuo metu pradeda grįžti smulkieji paukštukai, vadinamieji giesmininkai. Ir vis daugiau balsų girdėti gamtoje.
Žmonės taip stebėdavo, kaip pavasaris sugrįžta į Lietuvą, nes su kiekvienos paukščių rūšies sugrįžimu vis arčiau visapusiškas gamtos atbudimas.
Kaimo žmonės, ypač besiverčiantys žemės ūkiu, labai laukdavo pavasario ir skaičiuodavo sugrįžtančius paukščius“, – pasakojo etnologas.
Kovo 10-ąją, 40-ties paukščių dieną, senoliai taip pat stebėdavo orus: „Sakydavo, kad jeigu 40-ties paukščių diena yra su gilia nakties šalna, dar 40 dienų gali išlikti šalnos. O kol kas naktys dar yra gerokai šaltos.“
Kai kuriose Lietuvos vietovėse taip pat užfiksuotas įdomus paprotys – tądien šeimininkės iškepdavo 40 nedidelių bandelių ir, jei būdavo šalna, duodavo šeimai suvalgyti.
„Paskui žiūrėdavo, kiek jų liko ir pagal likutį spėdavo, kaip greitai rudenį ateis šalnos. Skaičiuodavo, kiek bandelių liko, tiek dienų prieš lygiadienį gali ištikti rudeninės šalnos. Taip tarsi bandydavo pamatuoti balansą tarp pavasarinių ir rudeninių šalnų“, – apie įdomų paprotį kalbėjo L. Klimka.
Profesoriaus teigimu, gamtininkai pastebi vis daugiau sugrįžtančių paukščių rūšių. Tad yra ir ko laukti – kovo 19 d. bus minima Pempės diena, o kovo 25-ąją – Gandro šventė.
„Tądien gandras su kiele po sparnu atskris. Sako, kad kielė pabaigs visus ledus išspardyti nuo balų, nuo tvenkinių“, – pridūrė pašnekovas.
Šilumos teks palūkėti
Vis tik, nors etnologas nedvejoja tuo, kad paukščiai ant savo sparnų mums parneša pavasarį, šilumos dar teks palaukti:
„Galutinę šilumą, vasarišką, atneš kregždės, jos paskutinės pasirodo Lietuvos padangėje. O štai giesmininkai arba gervės ir pempės tikrosios šilumos dar neatneša. Bet vis tiek tai yra kiti pavasario požymiai.“
Nors gamtoje jau pastebimi pirmieji pavasario ženklai – parskrenda paukščiai, kai kur jau žydi snieguolės, tačiau tikrasis pavasaris neskubės ateiti.
„Žibutės dar negreit pražys, nes miške dar tikrai daug sniego. Bet ta vis tiek yra pavasario žingsniai, nors jie nedrąsūs, su sugrįžimu naktimis į nemažą šaltį, bet pavasaris artėja“, – optimistiškai nuteikia profesorius.
Anksčiau etnologas L. Klimka sakė, kad pavasaris neskubės ateiti, o tai puikiai pastebima šiomis dienomis – sulaukiame malonių saulės spindulių, kuriuos keičia sniegas ir stiprus vėjas. Tačiau saulės kovo mėnesį vis tik netrūks.
Balandis, deja, nebus toks dosnus saule – jis bus gerokai niūresnis. Paklaustas, gal jau galima nuspėti, kokie orai laukia per šv. Velykas, L. Klimka pažymi, kad Velykų orus senoliai mažai spėdavo, daugiau dėmesį atkreipdavo į orus per pačias Velykas:
„Protėviai spėdavo, kokie pavasario orai bus po Velykų, priklausomai nuo to, koks oras bus per Velykas.
Labai svarbi buvo vėjo kryptis. Kada žmonės iš ryto eidavo procesijoje apie bažnyčią, būtinai žiūrėdavo, kokia vėjo kryptis. Sakydavo, kad tai rodys tolimesnę pavasario eigą.“
Nors pavasaris ir neskuba mūsų nudžiuginti šiluma, o pastaraisiais metais stebima tendencija, kad ruduo šiltesnis, o pavasaris vėsesnis, minint tiek gražių dienų verta stebėti gamtą, kuri gali išduoti, kokie orai laukia.
