A. Unikauskas neteigė, kad vaistažolių vartoti negalima – atvirkščiai, jas galima vartoti, nes yra naudingos stiprinant imunitetą ar gydantis nuo tam tikrų ligų. Tačiau kaip ir dėl vaistų vartojimo reikia tartis su gydytoju, taip ir dėl žolinių preparatų reikia pasitarti.
„Kartais žmonės įsivaizduoja, kad vaistažolės yra kažkas nekalto, bet turime suprasti, kad dauguma vaistų buvo sukurti remiantis vaistažolėse esančiais junginiais. Todėl besaikis kai kurių vaistažolių vartojimas gali iškreipti tyrimų rezultatus, todėl prieš atliekant tyrimus apie vartojamas žoleles pasakykite gydytojui“, – pataria A. Unikauskas.
Laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė pasakoja, kad dažniausiai vaistažolės paveikia dvi pagrindines tyrimų grupės: prailgina kraujo krešėjimo laiką ir kepenų tyrimų rezultatus.
Vaistažolės gali keisti vartojamų vaistų poveikį. Pavyzdžiui, vartojant vaistus, kurie skystina kraują, bet taip pat vartojant ir tam tikrus žolinius preparatus, kurie blokuoja skystinančių vaistų poveikį, galima pagalvoti, kad vaistai neveikia.
Ekspertas paaiškino, kad žoliniai preparatai gali tiesiogiai paveikti širdies ir kraujagyslių sistemą, kepenis, inkstus, netgi sukelti mirtį. Taip pat vaistažolės gali sumažinti vaistų koncentraciją arba padidinti vaisto toksiškumą.
Jonažolė
„Mūsų protėviai tikėjo, kad šis augalas gerina nuotaiką, ramina ir gydo opas. Jonažolė plačiai naudojama kosmetikoje. Noriu perspėti, kad jonažolėje esantis hipericinas didina organizmo jautrumą ultravioletiniams spinduliams, saulės spinduliams“, – teigė A. Unikauskas.
Todėl, vartojant jonažolės preparatus, reikia vengti tiesioginių saulės spindulių. Kaip pasakojo ekspertas, jonažolė turi didelę įtaką kraujui – ji stabdo krešėjimą.
Vaistinė taukė
Pasak eksperto, vaistinė taukė nuo senų laikų yra naudojama kaulams gydyti, kraujotakai gerinti, hemorojui gydyti. Tikima jos kraujavimą stabdančiomis, antimikrobinėmis, priešuždegiminėmis savybėmis.
Ekspertai sutinka, kad vaistinė taukė yra reikalinga ir naudinga mūsų organizmui.
„Ji gerina medžiagų apytaką, širdies darbą, veikia mūsų žarnyno veiklą. Vėlgi, reikia būti atsargiems“, – perspėja gydytoja E. Marciuškienė.
Vaistinė taukė taip pat gali paveikti kepenis, nes yra hepatotoksiška, o vartojama ilgą laiką gali būti toksiška organizmui.
Amalas
Žolininkai sako, kad saikingai vartojami amalo preparatai mažina kraujospūdį, ramina nervus, stiprina širdies veiklą, gydo aterosklerozę – gydo vos ne visas ligas. Visgi šis augalas turi pašalinių poveikių – gali pakenkti kepenims.
Ožragė ir ciberžolė
Šių vaistažolių reikia vengti moterims, kurios planuoja nėštumą, ir besilaukiančioms moterims. Besaikis ožragės vartojimas gali turėti įtakos vaisiaus apsigimimams.
„Daugelis vaistinių preparatų veikia krešėjimą, todėl būtina jų vartojimą nutraukti prieš operacijas ar bet kokias kitas chirurgines manipuliacijas. Prieš operaciją gali būti pavojingas net visiems įprastas česnakas, tik jei jis vartojamas žalias ir vartojama itin daug“, – sakė A. Unikauskas.
Kaip vaistažolės, kurių vartojimą būtina nutraukti prieš operacijas, specialistai įvardija česnaką, jonažoles, ženšenį.
Daugiau patarimų išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
VISĄ LAIDĄ „Kviečiame daktarą“ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Straipsnis parengtas pagal TV3 laidą „Kviečiame daktarą“.