vaistažolės

Baigiantis vasarai nepamirškite savo vaistažolių krepšelio papildyti gamtos dovanojamomis gėrybėmis. Daugelis žolininkų pripažįsta, kad vaistažolės ne visada pajėgios išvalyti organizmą nuo toksinų, atstatyti bei sustiprinti sveikatą. Dažnas vaistinių augalų nepažįsta, nežino, kaip jie veikia, tačiau gydymas vaistažolėmis kelia vis didesnį susidomėjimą. Kai kurios vaistažolės vienam žmogui tinka, o kitam – ne. Taigi, dėl žolelių vartojimo būtina pasitarti su specialistu.

Baigiantis vasarai nepamirškite savo vaistažolių krepšelio papildyti gamtos dovanojamomis gėrybėmis. Daugelis žolininkų pripažįsta, kad vaistažolės ne visada pajėgios išvalyti organizmą nuo toksinų, atstatyti bei sustiprinti sveikatą. Dažnas vaistinių augalų nepažįsta, nežino, kaip jie veikia, tačiau gydymas vaistažolėmis kelia vis didesnį susidomėjimą. Kai kurios vaistažolės vienam žmogui tinka, o kitam – ne. Taigi, dėl žolelių vartojimo būtina pasitarti su specialistu.

Vasaros sezono metu keliaujantys automobiliu neretai pastebi pievose žydinčius augalus. Jie ne tik leidžia pasigėrėti savo grožiu bei užuosti malonų žolelių aromatą, bet ir yra naudingi sveikatai. Apie žoleles, dėl kurių verta trumpam padaryti pertrauką kelionės metu ir sustojus jų prisirinkti, papasakojo „Mano žolelės“ tinklaraščio įkūrėja žolininkė Jolanta. Čiobreliai Čiobreliai – pirmoji žolelė, kurią, kaip vertą dėmesio, paminėjo pašnekovė.

Vasara lepina ne tik šiluma, saule ir įvairiais malonumais, bet ir gamtos dovanomis – dabar pats metas prisirinkti vaistažolių, kurios padės ir dabar, ir užklupus ligų sezonui. Žolininkas Ramūnas Vaičiūnas pažymi, kad šiuo metu pradeda augti ir žydėti nemažai vaistinių augalų, kurie, naudojami atsakingai, turi daug naudos sveikatai.

Iš pirmo žvilgsnio vaistažolių vartojimas gali pasirodyti kaip visai nekaltas dalykas, tačiau TV3 laidos „Kviečiame daktarą“ vedėjas Alvydas Unikauskas įspėjo, kad žoliniai preparatai gali atnešti daugiau bėdos nei naudos. „Antėja“ Laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė paaiškina, kokių rūšių būna vaistažolės. A. Unikauskas neteigė, kad vaistažolių vartoti negalima – atvirkščiai, jas galima vartoti, nes yra naudingos stiprinant imunitetą ar gydantis nuo tam tikrų ligų.

Vaistažolių vartojimo paruoštukas: gydytoja įspėja, kas gali pakenkti Vaistažoles savo kasdienybėje vartoja daug žmonių – tikriausiai ne kartą teko girdėti apie čiobrelių naudą skaudančiai gerklei, levandų pagalbą miegui, kmynų ar ramunėlių poveikį sutrikusiam virškinimui.

Pavasarį, siekdami sustiprinti po žiemos išsekusį kūną, bėgame į vaistinę, o mūsų protėviai gydydavosi tuo, ką rasdavo gamtoje. Dažniausiai žoleles rinkdavo ir jomis gydydavo moterys. Jos mokėjo magiškus užkalbėjimus ir žinojo daugybę gydomųjų žolių, kurias rinkdavo tik tam tikru laiku. Pavyzdžiui, ajerų šaknis, beržų pumpurus, įvairias pievų žolių šaknis – balandžio mėnesį; šalavijų, žemuogių lapus – gegužę; kraujažoles, gysločius, sidabražoles, ramunėles, dilgėles ir kt. – visą vasarą.

Vaistažolių vartojimas gali būti tikra pagalba negaluojant. Visgi dažnai vartojant vaistažoles, gali atsirasti pašalinių simptomų, kurių nevalia ignoruoti. TV3 laidos „Kviečiame daktarą“ vedėjas Alvydas Unikauskas pasakoja apie vaistažolių naudą ir galimus šalutinius poveikius. Į laidą pakviesta laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė sako, kad „vaistažolė“ yra sudurtinis žodis, reiškiantis, kad augalas gydo.

Vaistininku iš didžiosios raidės vadinamas žemaitis Kęstutis Beržinis iš Telšių įsitikinęs – daug sveikatos bėdų ištinka dėl to, kad šiandien žmogus taip nutolo nuo gamtos. Žolelių paslaptis išmanantis vaistininkas pastebi, kad šiandien dažnai ne tik nebegyvenama gamtos ritmu, bet ir nevertinamos dosnios jos dovanos.  Tris dešimtmečius vaistinėje dirbantis vyras pasakoja, jei tik galintis, visų pirma stengiasi į vaistinę atėjusiam žmogui padėti žodžiu ir patarimu, o ne įbrukti vaistą.

Gydydamiesi ne tik peršalimą, bet ir kitas ligas lietuviai noriai atsigręžia į tradicinį paveldą, konstatuoja farmakognostė dr. Gabrielė Balčiūnaitė-Murzienė. Pasak jos, Lietuva net atsiduria tarp pirmaujančiųjų pagal suvartojamų vaistinių augalų kiekį. Mūsų paveldas – mūsų turtas, pažymi mokslininkė, bet įspėja, kad juo naudotis reikia protingai.

Lietuvoje nuo seno moterys, norėdamos palengvinti įvairius negalavimus, pasitelkia vaistažoles ir jų preparatus: šlapimo takų infekcijas ramina meškauogių ar bruknių lapų arbatomis, grožį ir savijautą puoselėja nakvišų aliejumi, sudirgusią odą ramina ramunėlių užpilais. Ką iš tradicinių metodų verta įtraukti į savo rutiną ir šiuolaikinėms moterims bei kokių vaistažolių rekomenduojama turėti namuose, atsako vaistininkas.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto laboratorijoje gimsta alternatyvos mums įprastai vaistažolių arbatai. Milteliai, gelis ar traputis – o poveikis lyg išgėrus užplikytų vaistažolių arbatos puodelį. Kūrėjos ieško būdų, kaip sveikatai naudingus augalus vartoti kuo paprasčiau ir patogiau, bet gauti reikiamą kiekį vertingų medžiagų.

Vieni su arbata pradeda rytą ir baigia kiekvieną vakarą, o kiti jos griebiasi tik tuomet, kai prasčiau pasijunta. Ir visgi, ką slepia šis šaltomis rudens dienomis ir kūną, ir mintis sušildantis gėrimas? Kad tai išsiaiškintų, TV3 laidos „La maistas“ vedėjas Gian Luca Demarco šį sekmadienį vyks į Švenčionyse esantį arbatos fabriką. O įkvėptas to, ką išvys, jis su žiūrovais pasidalins ir ypatingu arbatos garuose ruoštos lašišos receptu.

Vis dar puikus metas prisirinkti vaistažolių, kurios gali padėti susidūrus su įvairiomis sveikatos problemomis. Tačiau svarbu žinoti, kaip tinkamai surinkti vaistažoles, kaip jas paruošti žiemai bei visų svarbiausia gerai jas pažinti, nes kai kurias vaistažoles lengva supainioti su nuodingais augalais.

Šiandien, rugpjūčio 15-ąją, minima Žolinė, tačiau diena ypatinga ir tuo, kad danguje Mėnulio delčią keičia jaunatis. Ką ji žada ir ko nepamiršti padaryti šią dieną, papasakojo garsi astrologė, būrėja Vaiva Budraitytė.

Jau rytoj visa Lietuva minės kone paskutinę vasaros šventę – Žolinę.  Nuo seno žmonės laukdavo šios šventės, kadangi ji žymėdavo svarbiausių ūkio darbų pabaigą, vasaros ir rudens sandūrą. Vaistažolininkas dr. Marius Lasinskas sako, kad Žolinė buvo ir pilnatvės, brandos šventė, kurios metu žmonės taip pat rinkdavo žoleles bei šventindavo jas tikėdami gydomąja galia.

Širdies lašai – viena populiariausių prekių Lietuvos vaistinėse. „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas pastebi, kad šio vaisto kasdien jo atstovaujamas vaistinių tinklas parduoda vidutiniškai po 1–2,5 tūkst. vienetų. Nors atrodo, kad daugelis žmonių širdies lašus vartoja pagal paskirtį, vis tik išaiškėjo viena bėda – kai kurie žmonės širdies lašų trinktūrą vartoja norėdami apsisvaiginti. Kitaip tariant, kaip alternatyvą stipriesiems gėrimams.

Atostogaujančius Kuršių nerijoje kviečia prisirinkti raukšlėtalapio erškėčio – jis naudingas sveikatai, be to, padarysite ir gerą darbą, prisidėdami prie šio invazinio augalo gausos reguliavimo. Kuršių nerijos nacionalinis parkas socialiniuose tinkluose pranešė, kad šiuo metu Naglių gamtiniame rezervate ant apsauginio kopagūbrio ir greta esančioje palvėje, atliekami gamtotvarkiniai darbai pagal patvirtintą raukšlėtalapio erškėčio gausos reguliavimo veiksmų planą.

Dabar pats tinkamiausias metas patraukti į gamtą ir prisirinkti jos teikiamų gėrybių – karčiojo kiečio, dar vadinamo pelynu. Nuo senų senovės lietuvių naudotas augalas turi daugybę naudų organizmui, tad nepraeikite pro šalį jo nepasiskynę.  Žolintė, „Žolinčių akademijos“ klubo prezidentė Danutė Kunčienė sako, kad pelynas drąsiai gali būti priskiriamas prie labai naudingų augalų, nes jo teikiamų naudų – daugybė.

Šių metų sausra sujaukė ir vaistažolių rinkėjų, ir jų perdirbėjų planus – prognozuojama, kad vaistams ir arbatoms naudojamų žolių šiemet bus mažiau nei pernai, todėl gali brangti arbata bei vaistažolių preparatai. Vis mažiau žmonių pievose ir laukuose renka vaistažoles, o jas auginančių ūkių Lietuvoje yra mažai.  „Keičiam tą situaciją ir net organizuojame džiovinimą pas save, bet tada galime surinkti žolę tik iš aplinkinių rajonų. Vaistažolių negalima ilgai laikyti, kad nesušustų.

Jei vasara jums – įvairių naudingų žolelių rinkimo metas, astrologė Vaiva Budraitytė dabar ragina prisirinkti šlamučių. Juos ji vadina vienais naudingiausių augalų, kurie ypač puikiai valo kepenis.  Dabar prasideda pats šlamučių žydėjimo metas. Išvertus iš užsienio kalbos, jo pavadinimas reškia „nemirtingasis“, todėl astrologė sako nepraeiti pro šiuos augalus ir jų prisirinkti.

Minint saulėgrįžą žolininkai ragina suskubti į laukus prisirinkti vaistažolių. Mat jau po birželio dvidešimt ketvirtosios dalis žolelių praras dalį gydomųjų savybių. O žolių, kaip sako žinovai, šiuo metu gamtoje apstu nuo dzūkiško, vyrams reikalingo vadinamojo stanaunyko iki moterims kartais taip reikalingų dobilų. O kur dar gėlės ir lapeliai, skirti patiriantiems nuolatinį stresą raminti.

Sakoma, kad Joninių (Rasų) naktis yra ne tik pati trumpiausia, tačiau ir kupina netikėtumų. Vienas svarbiausių dalykų, kurį kiekvienam reikėtų atlikti švenčiant Jonines – pasirinkti laukuose ar pievose įvairiausių žolelių, kadangi, kaip teigiama, šiuo metu jos turi daugiausiai palankių sveikatai savybių. Į ką vertėtų atkreipti dėmesį aptarėme su vaistažolininku dr. Mariumi Lasinsku.

Šiuo metu laukuose ir pievose galime pasirinkti pačių įvairiausių vaistažolių, kuriomis stiprinsime sveikatą rudens sezono metu. Sveikatai palankių žolių galime pasirinkti ir darže. Neretai tokios vaistažolės sodininkų yra vadinamos piktžolėmis. Vis dėlto, vaistažolininkas dr. Marius Lasinskas įspėja – kai kurios žolės yra nuodingos.  Pasak dr. Mariaus Lasinsko, viena tokių piktžolių – vėdrynai.

Įpusėjus sodo ir daržo darbams, šeimininkams galvos skausmą kelia ir pasirodžiusios piktžolės. Neretai norint jomis atsikratyti žmonės griebiasi įvairiausių priemonių, ravi ir vėliau jas meta į šiukšlių krūvą. Tačiau vaistažolininkas dr. Marius Lasinskas sako, kad piktžoles verta pradėti vadinti „geražolėmis“, kadangi šios gali suteikti mūsų sveikatai didžiulę naudą.

Artėjanti vasara sodininkyste užsiimantiems gyventojams tampa tikru darbymečiu. Daržų savininkai šiuo metu rūpinasi ne tik daržovių sodinimu, bet ir kokiomis vaistažolių arbatomis stiprins savo organizmą vasarai pasibaigus. Apie tai, kokias vaistažoles naudingiausia auginti savo darže, kaip jas vėliau vartoti ir su kuriomis vaistažolėmis reiktų elgtis itin atsargiai, pasakoja vaistininkė Irena Garuckienė.

Ketvirtadienio popietę žiniasklaidoje nuskambėjo skaudi žinia apie garsaus šalies fitoterapeuto Juozo Ruolios mirtį. Su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais garsus gydytojas ne kartą buvo pasidalinęs šauniais patarimais, kaip turėtume rūpintis savo sveikata. Prisimenant garbaus atminimo J. Ruolios naudingus patarimus, dalinamės vienu paskutiniųjų jo interviu. Apie ginklu prieš vėžį vadinamą ugniažolę, naujienų portalui tv3.lt fitoterapeutas Juozas Ruolia dalinosi 2022 metų rugsėjo 15 dieną.

Atšilus orams, pasivaikščiojimą gamtoje paverskite dvigubai naudingu užsiėmimu – galite ne tik pasivaikščioti, bet ir prisirinkti organizmui naudingų žolelių. Jos puikiai pravers ne tik imuniteto stiprinimui – tai puiki pagalba susirgus, tad verta pasiruošti atsargų.  Vaistažolininkas, VDU Žemės ūkio akademijos dėstytojas, lektorius dr. Marius Lasinskas sako, kad lietuviai yra apdovanoti vaistažolių gausa.

Dažnas iš mūsų nepagalvoja, kad kepenys – gyvybiškai svarbus organas. Tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ viešėjęs gastroenterologas Vaidotas Urbonas sako, kad kepenys net svarbesni už širdį, todėl privalu tikrintis, reaguoti ir pasirūpinti kepenų sveikata. Pasak gydytojo, vienas iš kepenų ligų požymių yra niežulys.

Išlindę pirmieji pavasario pranašių – žibuoklių – žiedai, parskridę pirmieji gandrai primena pagaliau sugrįžtantį gamtos budimą. Visgi, po įvairiausių žiemos negandų dauguma žmonių vis susiduria su peršalimo ligomis, skundžiasi pasilpusiu imunitetu. Kuo galime pastiprinti savo sveikatą ir kokios vaistažolės jau auga laukuose, apžvelgė vaistažolininkas dr. Marius Lasinskas. Apie pavasario atbudimą ir vis labiau šiltėjančius orus pranašauja ir pradėję busti drugeliai.

Įpusėjus žiemos sezonui ir toliau niekur nedingsta siaučiantys virusai ir kitos ligos. Norėdami apsaugoti save ir savo artimuosius, imamės vartoti įvairius papildus, vaistus. Tačiau pastiprinti imunitetą ir apsisaugoti nuo įvairių žiemos negandų padeda ir vaistažolės.

Vasara – laikotarpis, kuomet gamta žmogų apdovanoja geriausiomis gėrybėmis, saulė šildo savo spinduliais ir aprūpina organizmą reikiamais vitaminais. Tačiau atėjus rudens pabaigai, vis labiau pastebime prastėjančią nuotaiką, kartas nuo karto atsirandančias sveikatos bėdas ir kitus negalavimus. Vis labiau artėjant lėtam žiemos periodui gali net ir atrodyti, kad visos negandos tik kaupiasi į bendrą katilą.

Pastaruoju metu vaistiniai augalai užima vis svarbesnę vietą sprendžiant sveikos gyvensenos problemas. Vienas tokių augalų – didžioji nasturtė. Tai vaistinis, maistinis, prieskoninis ir dekoratyvus augalas, kuris ne tik puošia aplinką, bet ir gerina emocinę būklę bei nuotaiką. Didžioji nasturtė (Tropaeolum majus L.) – tai nasturtinių šeimos vienmetis augalas su pliku, apvaliu, labai šakotu, žalsvu, mėsingu, lanksčiu, iki 3 m ilgio antžeminiu šliaužiančiu stiebu.

Žolinė – vieniems tai šventė, kurios metu yra šventinamos vaistažolės, prisimenama dalis protėvių papročių, o kitiems – tik dar viena nedarbo diena arba „ilgasis savaitgalis“. Vis dėlto Žolinės metu – naudinga pasirūpinti artėjančiu rudens, žiemos sezonu, kuomet po vasaros linksmybių grįžta vėsūs orai ir dažniau nei įprastai kimbančios ligos.

Nors dažniausiai lietuviai vasaros sezoną įsivaizduoja prie jūros, ežerų ar kitų vandens telkinių, tačiau dažnas skuba laiką leisti ir į miškus, kuriuose šiuo metu galima rasti daug gamtos gėrybių. Miškuose, laukuose bei pievose auga ne tik skanios žemuogės, mėlynės ar dygsta pirmieji grybai, tačiau ir žaliuoja naudingos žolės, kurias naudojame kaip vaistažoles. Ką reikėtų skinti bei kokios yra pagrindinės žolininko taisyklės, dalinasi Marius Lasinskas.

Nerimas, pergyvenimai ir stresas tapo šių dienų palydovais. Pasak Šeimos gydytojos Evelinos Nevardauskaitės-Rudzikienės, šie veiksniai neigiamai veikia žmonių sveikatą. Nervų sistema tiesiogiai susijusi su širdies negalavimais, todėl ilgalaikis stresas tampa šių ligų katalizatoriumi.  „Dėl psichologinių priežasčių žmogaus organizme atsirado nemažai organinių ir funkcinių  pokyčių, kurie paskatino somatinių ligų atsiradimą ir raidą.

Vaistažolių sostine vadinamuose Švenčionyse surengtas netradicinis čempionatas – dėl geriausiųjų ir greičiausiųjų titulo varžėsi ne sportininkai, o Aukštaitijos krašto vaistažolių rinkėjai. Šešiolika komandų lygiai per valandą turėjo surinkti dvidešimt penkių rūšių žoleles. Varžėsi ir profesionalai, ir mėgėjai. Žolininkė Rasa tuoj po starto vaistažolių dairosi ant Kačėniškės piliakalnio, Sirvėtos regioniniame parke. Drauge ir mažoji pagalbininkė Paulina.

Prasidėjęs pavasaris ir šylantys orai daugelį skatina susirūpinti kūno formomis ir atsikratyti vieno kito papildomo kilogramo. Vaistinėje dažnai teiraujamasi, ar nėra vaisto, kuris padėtų sulieknėti. „Deja, tokio medikamento nėra, tačiau vaistinėse galima rasti priemonių, kurios gali padėti saugiai numesti kelis nereikalingus kilogramus“, – sako „Camelia“ vaistininkė Greta Šimkė.  Antsvoris kelia riziką sveikatai.

Prasidėjus pavasariui norisi džiaugtis pagerėjusiais orais ir vis pasirodančia saule. Tačiau kartais pavasarinį džiaugsmą sudrumsčia nemalonus peršalimas. Į pagalbą gali ateiti pavasarinės žolelės, kurių nesunkiai rasite savo kiemuose ar pievose. Vaistažolininkas, „Žolinčių akademijos“ viceprezidentas ir knygų „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ bei „Vaistažolių pasakos.

Prasidėjęs pavasaris ir šylantys orai daugelį skatina susirūpinti kūno formomis ir atsikratyti vieno kito papildomo kilogramo. Vaistinėje dažnai teiraujamasi, ar nėra vaisto, kuris padėtų sulieknėti. „Deja, tokio medikamento nėra, tačiau vaistinėse galima rasti priemonių, kurios gali padėti saugiai numesti kelis nereikalingus kilogramus“, – sako vaistininkė Greta Šimkė. Antsvoris kelia riziką sveikatai.

Ilgai lauktas pavasaris atneša ne tik džiugią nuotaiką, norą pasipuošti lengvesniais drabužiais, bet ir netikėtą peršalimą. Po žiemos neatsigavęs kūnas, vitaminų trūkumas ir siaučiantys virusai tiesiog garantuoja varvančią nosį ar gerklės skausmą. Tad kaip gi apsisaugoti ir kodėl sprendimo ieškoti verta lietuviško kaimo pievose? Apie tai pasakoja ir patarimais dalijasi „Levandų Ūkio“ žolininkė Otilija Stirkienė.

Prasidėjus pavasariui norisi jį pasitikti puikia savijauta ir džiaugtis pamažu bundančia gamta. Tačiau po žiemos organizmo natūralią apsaugą reikia papildomai sustiprinti. Žolininkė Rasa Subačienė naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kaip tai padaryti. „Šiuo metu pumpurai pradeda brinkti, vienoje ar kitoje šiltesnėje vietoje jau ir dilgėlės pradeda lįsti. Kas gražiausia, kad tuo metu, kai mums reikia sveikatos, mes galime ją rasti gamtoje.

Dabartiniame pasaulyje labai daug skubėjimo, kuris kelią nuolatinę įtampą. O kur dar nuolatinis nerimas dėl finansinės situacijos, karo grėsmės ar kitų dalykų. Tai gali sukelti ir miego problemų. Visgi neverta griebtis vaistų – pirmiausiai išbandykite keletą natūralių patarimų. Vaistažolininkas, „Žolinčių akademijos“ viceprezidentas ir knygų „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ bei „Vaistažolių pasakos.

Ar žiemą gamtoje dar įmanoma rasti vitaminų? Žolininkai sako lieka tik pasidairyti į visžalius spygliuočius, kurių spygliai tikra vitaminų bomba. O arbatoms ar nuovirams ruošti tinka ir miške skinti, ir net nuo kalėdinės eglutės rinkti spygliai. O drąsiausiems vaistažolių žinovai žeria net itin ekstremalių receptų. Į mišką gyventojai traukia pajudėti, gamta pasigrožėti ir tyru oru pakvėpuoti: „Dievuliau, smagu, jei prasuktumėt vieną ratą, pamatytumėt, kad tikrai labai gera.

Peršalimo ligos yra nemalonus palydovas šaltuoju metų laiku, kuris užklumpa visada ne laiku. Kaip apsisaugoti nuo peršalimo, ką daryti jau susirgus, ar kaip atsikratyti kitų nemalonių rudens dovanų – slogios nuotaikos ir nemigos, naujienų portalui tv3.lt pasakojo vaistažolininkas Marius Lasinskas. Vaistažolininkas, „Žolinčių akademijos“ viceprezidentas ir knygų „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ bei „Vaistažolių pasakos.

Nors augalų viršūnėlės jau beveik nurudavusios, vaistažolių žinovai pataria dabar vertybių ieškoti žemėje. Vaistinių augalų šaknys šiuo metu sukaupusios daugiausia naudingųjų medžiagų. Tad iš ko ruošti tepalą sumušimams gydyti, o koks nuoviras padės nusiraminti ar peršalimo ligas įveikti? Vaistažolių žinovas Marius Lasinskas ima kastuvą ir skuba į pievą. Rudenį, kai jau nyksta augalų viršūnėlės, pats metas – jų šaknelėms. Jose dabar sukauptas visas naudingųjų medžiagų lobynas.

Atėjus rudeniui labai svarbu didelį dėmesį skirti savo sveikatai. Atvėsus orams, daugėja ne tik peršalimo ligomis sergančių žmonių, bet ilgėjančiais tamsiais rudens vakarais prastėja ir psichinė sveikata. Todėl svarbu palaikyti gerą savijautą, stiprinti imuninę sistemą, organizmą, o tai daryti padeda įvairių vaistažolių vartojimas.

Artėjanti Žolinė nuo seno buvo minima renkant gėles bei įvairiausias žoleles laukuose. Šįmet rugpjūtį daugelis žolelių jau nudžiūvusios dėl karšto oro, bet žolininkė Giedrė Bružienė sako, kad vis dėlto laukuose galima surasti ir prisirinkti sveikatai naudingų vaistažolių. Dėl buvusio karščio pievose – pajuodavusios bei jau išdžiūvusios žolelės. Žolininkė sako, kad surasti dar visgi galima kraujažolių, kiečių bei kitų žolelių.