Dar prieš kurį laiką Statistikos departamentas pranešė, kad perteklinis mirtingumas Lietuvoje vėl yra smarkiai išaugęs. Skaičiuota, kad tokio didelio mirtingumo šių metų rugsėjo–spalio mėnesiais Lietuvoje nėra buvę bent 20 metų.
Statistikos departamentas, vertindamas perteklines mirtis, jas siejo su netektimis dėl COVID-19, mat tirtu laikotarpiu perteklinių mirčių ir mirčių dėl COVID-19 (pagal trečią, plačiausią, mirties apibrėžimą) skaičius buvo beveik tapatus.
Anot specialistų, mirčių nuo koronaviruso mastą ir jo skirtumus tarp šalių lemia labai daug veiksnių – tiek skiepijimo apimtys, tiek testavimo strategija ir kt. Tačiau ypač didelis vaidmuo tenka širdinės sveikatos būklei.
Lietuva, kaip ir kitos Rytų Europos regiono šalys, jau ne vienus metus išsiskiria sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis lygiu. Gydytojai pažymi, kad tai neišvengiamai sąlygoja ir didesnius mirčių skaičius nuo COVID-19, mat ši infekcija dažniau pražudo vyresnio amžiaus, ir taip ligotus žmones. Negana to, daugelio pacientų sveikatos būklę pablogino nauji, pandeminių ribojimų sąlygoti rizikos veiksniai.
Mirtys nuo COVID-19 vejasi kraujotakos ligas
„Žvelgiant į Lietuvos pagrindinį mirčių, lemiančių mirtingumą, priežasčių žemėlapį, trejetukas yra nekintantis. Per visą šalies Nepriklausomybės laikotarpį pagrindinė mirties priežastis, priklausomai nuo metų lemdavusi nuo 53 iki 57 nuošimčių mirčių, atitenka širdies kraujagyslių ligoms“, – konstatavo Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas gydytojas prof. Raimondas Kubilius.
Šios ligos apima tiek širdies, tiek galvos smegenų pagrindines atpažįstamas patologijas – galvos smegenų insultą ir ūminį miokardo infarktą. Iš visų širdies ligų pagrindinė mirties priežastis yra lėtinė išeminė širdies liga – kraujagyslių ilgalaikio kalkėjimo nulemtas susirgimas.
Profesorius priminė, kad mirtys dėl širdies kraujagyslių ligų visoje Europoje išlieka vieną pagrindinių rykščių.
„Bet dabar tai tampa dar aktualiau, nes paskutinius keletą metų turime pandeminę situaciją ir puikiai žinome, kad COVID-19 tiesiogiai labiau komplikuoja lėtinėmis ligomis sergančių pacientų būklę. Ir jei paimsime paskutiniųjų metų mirties priežastis, tai matytume, kad įkandin kraujotakos ligoms tarp pagrindinių priežasčių atsiranda ir mirtys dėl COVID-19 infekcinės ligos“, – pastebėjo kardiologas.
Jis priminė, kad, remiantis Eurostato atliktais tyrimais, vyresni nei 65 m. amžiaus pacientai paprastai turi 3–4 gretutinius susirgimus.
„Tai paprastai yra įvairios lėtinės neinfekcinės uždegiminės ligos ir, natūralu, šiandien konstatuojame, kad visiems pacientams, sulaukusiems 70 m., reikšmingai išauga rizika susirgti širdies kraujagyslių ligomis, patirti šių ligų komplikacijų ir nuo jų numirti.
„Jei paimsime paskutiniųjų metų mirties priežastis, tai matytume, kad įkandin kraujotakos ligoms tarp pagrindinių priežasčių atsiranda ir mirtys dėl COVID-19 infekcinės ligos.“
Ir galime sakyti, kad COVID-19 infekcija vis tik pasunkina būklę ar pagreitina tų komplikacijų išsivystymą. Vis dėlto dar giliau paieškojus priežasčių, galėtume kalbėti ir apie naujesnius rizikos veiksnius, kurie yra labiau paveikūs arba provokuojantys tą būklę“, – atkreipė dėmesį R. Kubilius.
Priverstinių ribojimų kaina
Kaip pasakojo pašnekovas, paskutiniu metu mokslininkai nagrinėja, kaip pandemija, pacientų uždarymas, priverstinis ribojimas sąlygojo jų būklę.
„Štai olandų mokslininkai nustatė, kad pirmaisiais pandemijos metais lėtine širdies kraujagyslių liga sergantys pacientai 54 minutėmis per dieną daugiau praleido sėdėdami. Jei vertintume naujus širdies kraujagyslių ligų rizikos veiksnius, matytume, kad fizinio aktyvumo nebuvimas, sutrikęs arba trumpesnis nei 6 valandų kokybiškas miegas, dienos metu daugiau nei 6 valandų sėdima ar gulima padėtis sudaro sąlygas vystytis širdies kraujagyslių ligoms“, – komentavo R. Kubilius.
Jis pasakojo, kad jei iki pandemijos ligoninėje matydavo garbaus amžiaus lėtinių pacientų, kurie, nors sirgo širdies liga, turėjo savo dienos režimą, pajudėdavo ir kasmet dėl tos pačios patologijos jiems atvykus į ligoninę, jų sveikatos būklę medikai stabilizuodavo.
„O pandemijos laikotarpiu jie atvyko labiau pažeisti, labiau negalios prispausti ir, natūralu, kad gydytojams grąžinti tą funkcinę būklę būdavo sunkiau. Taigi galime konstatuoti, kad COVID-19 pablogino lėtinių ligų išeitis ir pirmiausia pacientų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis“, – pažymėjo gydytojas.
Anot jo, statistiškai galima pamatuoti, kiek populiacijos serga COVID-19 infekcija, bet vis tik reikia atkreipti dėmesį, kad tarp sergančiųjų labiau patenka asmenys iš rizikos grupių.
„Manau, kad pandemijos išdavos ir naujų rizikos veiksnių poveikis mūsų sergančiajai visuomenės daliai, akivaizdu, paspartina širdies kraujagyslių ligų vystymąsi, simptomų pasireiškimą ir tai, galima sakyti, koreliuoja su letaliomis išeitimis“, – konstatavo gydytojas.
Širdis vargsta jau pasveikus nuo COVID-19
Dar viena tamsioji COVID-19 pusė – liekamieji ligos reiškiniai, kai po 10–14 dienų šeimos gydytojui konstatavus pagijimą dėl ūminės infekcijos, iki 12 proc. lietuvių ūminė COVID-19 infekcija pereina į lėtinę ligos eigą.
„Ir ši lėtinė ligos forma kaip tik yra labiau „kimbanti“ prie jauno paciento, atsiranda nauji nusiskundimai, kad pacientas negali intensyviau darbuotis, nedidelio fizinio krūvio metu jaučia tabaluojantis širdį, padidintą kraujospūdį, silpnumą širdies plote, tai veikia bendrą sveikatos būklę“, – vardijo kardiologas.
R. Kubilius atkreipė dėmesį ir į dar vieną aspektą. Dar iki pandemijos pastebėta, kad pacientai, sergantys lėtinėmis širdies kraujagyslių ligomis, turėdavo polinkį į blogesnę nuotaiką, depresyvumą.
„Tai matome, kad priverstinis socialinis izoliavimas, stresas didina tą blogesnę nuotaiką. Ir išties sunku išmatuoti tą paciento depresyvumo lygį, kiek didesnis teko streso krūvis.
Ir kitų šalių praktika rodo, kad pirmaisiais pandemijos metais, kai didžioji dalis konsultacijų pacientas teikdavo nuotoliu, tai pirmajame simptomų penketuke, dėl ko kreipdavosi pacientai, tai ir būdavo depresyvumas, bloga nuotaika. Ir jie tampa vyraujantys šalia klasikinių rizikos veiksnių“, – kalbėjo jis.
Varžėsi kreiptis į gydytojus
Dar viena rykštė, galėjusi sąlygoti sunkesnes pacientų būkles, – sveikatos paslaugų apribojimas karantinų metu.
„Taip, patys pacientai pabrėžia, kad pasigenda to, jog būtų paprasčiau patekti pas gydytoją, sveikatos priežiūros specialistą ir ypač kardiologą. Tą irgi turime išgirsti. Kita vertus, daugeliui šalių buvo būdingas pacientų varžymasis kreiptis į gydytoją, noras be reikalo netrukdyti, tad net buvo pastebėta, kad štai vieną dieną, atrodo, dingo sergantieji miokardo infarktu.
Ir nors buvo daug svarstyta to priežasčių, vis tik galvojama, kad pacientai patys priimdavo sprendimą, kad galbūt iškentės, praleis laiką namuose, kad gal gydymo įstaiga daugiau susitelkusi į pagalbą COVID-19 pacientams... Ir kai dar pernai analizuodavome staigiai įvykusias mirtis, tai matėme, kad jų reikšmingai išaugo“, – komentavo specialistas.
Kardiologas priminė, kad staigi mirtis apibrėžiama kaip įvykusi per 24 valandas, bet be aiškios priežasties ar anksčiau buvusio paciento nusiskundimo. „Bet įprasta, kad staigios mirtys lemtos ūmios kraujotakos sistemos patologijos“, – pridūrė R. Kubilius.
Jei gydytoją renkasi pagal pavardę, tenka palaukti
Komentuodama prieinamumo pas gydytojus kardiologus problemą Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė, kardiologė prof. dr. Jurgita Plisienė savo ruožtu kiek stebėjosi, kodėl šis klausimas yra tiek eskaluojamas.
„Bent Kauno Klinikose pas kardiologą dažniausiai galima patekti per dvi tris savaites, būna, kad net kitai dienai atsiranda talonų, nes nuolat analizuojame situaciją, perskambiname pacientams, ir laisvus talonus atiduodame registracijai. Todėl labai prašome pacientų informuoti, jeigu pas specialistą atvykti negali, bet, deja, dažnai žmonės net neinformuoja, kad atvykti negalės.
Taip pat esame sudarę „žalius koridorius“ onkologiniams, dializuojamiems, transplantuotiems pacientams. Puikiai veikia prevencijos programa, kur eilių visai nėra. Bet viena problema, kuomet žmonės sako, kad neįmanoma patekti pas kardiologą, tai kada pacientai pageidauja tam tikro kardiologo, docento, profesoriaus, tuomet, žinoma, eilės gali susidaryti. Tai jei renkamės pavardę, tada gali tekti palaukti “, – komentavo ji.
Ji sutiko, kad žmonės skundžiasi, kad internetu registruotis nėra visai paprasta, o prisiskambinti sunku, bet tai nereiškia, kad negalima patekti pas specialistą.
Po paslaugų uždarymo – sunkesni pacientai
Kartu profesorė konstatavo, kad po visiško planinių paslaugų sustabdymo dar praėjusį pavasarį išties plūstelėjo užleisti pacientai, tačiau dabar situacija stabilizavosi.
„Laikotarpiu, kai visa planinė pagalba buvo sustabdyta ir tada atsidarėme, išties matėme nemažai užleistų atvejų, kur buvo akivaizdu, kad nesuteikta pagalba, žmonės atėjo su užleistomis ar paūmėjusiomis lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip širdies nepakankamumas, arterinė hipertenzija ar krūtinės angina.
Aišku, kurį laiką po planinių paslaugų sustabdymo dar tęsėsi žmonių baimė lankytis gydymo įstaigose. Buvo net ir raginimas, kad nesant būtino reikalo ir nevaikščiotų. Tada net teko stebėtis, kur dingo mūsų pacientai. O dabar viskas grįžo į įprastą režimą, konsultacijų skaičius yra panašus kaip 2019 metais“, – pasakojo J. Plisienė.
Neįvertina tolimųjų COVID-19 pasekmių
Profesorė nenorėjo kategoriškai teigti, kad šiuo metu ypač padaugėjo sunkių pacientų, mat jų yra visada– į klinikas ir taip papuola sunkiausi pacientai, kuriems reikia 3 lygio kardiologo pagalbos. Nors skyriuje dirbantys kolegos teigia, kad sunkių ligonių skaičius tikrai padidėjo.
„Bet ką pastebiu kiek skirtingo – atsirado labai daug su psichologinėmis problemomis susijusių nusiskundimų. Žmonės turbūt daugiau nei įprastai jaučia nerimą, baimę, neužtikrintumą dėl ateities ir, aišku, labai dažnai tai susiję ir su tam tikrais fiziologiniais pojūčiais – kraujospūdžio šokinėjimu, įvairiais permušimais, ritmo sutrikimais, diskomfortu krūtinėje. Ir paaiškėja, kad tai vis tik susiję su emocine pacientų būsena, tas nerimas pasireiškia per funkcinius širdies sutrikimus“, – atkreipė dėmesį kardiologė.
„Mane labai stebina, kai žmonės bijo vakcinų dėl pašalinių reakcijų, bet nebijo, ką virusas padaro su mūsų organizmu, nebijo tolimųjų viruso pasekmių.“
Daug kreipiasi ir COVID-19 persirgusių pacientų, kurie net praėjus keliems mėnesiams po ligos jaučia dusulį, diskomfortą krūtinėje.
„Žmonės ateina ieškoti širdies sutrikimo priežasčių, o tai išties būna pokovidinis sindromas, nes virusas paveikia ir plaučius, ir širdies kraujagyslių sistemą, ir netgi centrinę nervų sistemą. Ir mane labai stebina, kai žmonės bijo vakcinų dėl pašalinių reakcijų, bet nebijo, ką virusas padaro su mūsų organizmu, nebijo tolimųjų viruso pasekmių“, – pažymėjo J. Plisienė.
Ji pridūrė, kad kraujotakos ligos paskutiniu metu jaunėja ir visai nesistebima, jei infarktas ištinka 40-ies, 50-ies ar ir dar jaunesnius asmenis.
„Tai, kad ir kitos ligos jaunėja, sąlygoja gyvenimo būdas. Kita vertus, tai, ką matau ir kuo galiu pasidžiaugti, jauna karta labiau linkusi rūpintis savo sveikata ir jie dažniau kreipiasi profilaktiškai pasitikrinti“, – teigė gydytoja.
