Nors Vyriausybė prabilo apie pandemijos valdymo pokyčius ir sustabdė galimybių paso taikymą, neatmetama, kad COVID-19 gali būti ne vienintelė susirūpinimą dar šį sezoną kelianti infekcija.
Kadangi sergamumas gripu pastaraisiais metais krito, sveikatos specialistai įspėja, kad imunitetas gali taip gerai neatpažinti ligos ir sukelti daugiau ar mažiau bėdų ar net spaudimo sveikatos sistemai.
Kiaulių gripo pandemija prasidėjo balandį
Konstatavęs, kad pandemijų ateityje nepavyks išvengti ir prireikus turime būti pasiruošę kiek pristabdyti socialinį gyvenimą, virusų tyrinėtojas dr. Gytis Dudas įspėjo, kad gripas apie save duoti žinoti gali dar šį sezoną.
„Ne tik žinome, kad pandemijos neišvengiamos, bet juo labiau atpalaidavus dabartinius ribojimus, tikėtina, bus ganėtinai didelė gripo banga. Tą jau esu sakęs prieš metus, bet tai nepasiteisino.
Bet kadangi daug žmonių nebuvo sirgę gripu ilgą laiką, yra susidariusi imlių žmonių grupė, kuri, matome, per praėjusius dešimtmečius, būdavo, kad ir jei sukeldavo ne pandemiją, bet pakankamą atvejų skaičių, kad reikėtų uždaryti mokyklas ir padidėtų spaudimas sveikatos sistemai. Tai tokiems atvejams reikėtų būti pasiruošus“, – komentavo VU Gyvybės mokslų centro specialistas.
Paprašytas patikslinti, ar gripas išties galėtų įsismarkauti dar šį sezoną, mokslininkas priminė prieš daugiau nei dešimtmetį nutikusį scenarijų.
„Galėtų kilti mažesnė banga, nes, tarkime 2009 metais kiaulių gripo pandemija buvo prasidėjusi balandį ir atvejų buvo. Taip, jie nepasiekė kritinio lygio ir ne tokiais skaičiais, kaip smogė žiemą, bet atvejų vis tiek gali būti“, – perspėjo G. Dudas.
Priklausys ne tik nuo žmonių elgesio, bet ir viruso savybių
Virusologas prof. Saulius Čaplinskas priminė, kad įspėjimų apie gripo „grįžimo scenarijų“ jau būta kuris laikas.
„Kas buvo sakoma dar praeitais metais, kad apribojus socialinį gyvenimą ir naudojant nemedicinines saugos priemones turėjome labai mažai susirgimų gripu. Taip pat ir koronavirusas kaip agresyvesnis virusas buvo išstūmęs gripo virusą.
Ir tie žmonės, kurie nebuvo susidūrę su gripo virusu ir nesiskiepijo, aišku, kad jie nepastiprino savo imuniteto prieš šį virusą. Tai ir buvo prognozuojama, kad kai sumažės koronaviruso plitimas ir žmonės mažiau naudosis nespecifinėmis saugos priemonėmis, daugiau bendraus, vėl susidarys geros sąlygos gripui plisti“, – komentavo jis.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas konstatavo, kad galime neišvengti ir didelės gripo bangos. Pasak jo, tai gali būti nulemta ne tik žmonių elgesio, bet ir paties gripo viruso savybių, kokie jo štamai susiformuos.
„Aišku, kad gripo sezonas dar tik įsibėgėja. Taigi, tikėtina, kad kuo toliau, gripo atvejų bus daugiau. Ypač negera bus situacija konkrečiam žmogui, jei jis vienu metu užsikrės ir koronavirusu, ir gripo virusu. Tokio žmogaus ligos eiga gali būti sunkesnė, nei užsikrėtus tik vienu kuriuo iš šių virusų“, – pabrėžė S. Čaplinskas.
Pasak virusologo, nors dabar koronavirusas evoliucionavo mažesnio patogeniškumo linkme, neatmetama, kad galėtų atsirasti labiau pavojingi štamai. Tačiau lygiai tas pats galioja ir gripo virusui.
„Gripo virusai cirkuliuoja tiek tarp įvairių gyvūnų, tiek tarp žmonių. Lygiai taip pat „elgiasi“ ir koronavirusai. Virusai paima baltymus iš savo ląstelės šeimininkų ir tokiu būdu gali susidaryti naujos antigeninės jų variacijos. Tai tiek gripo, tiek koronaviruso, tiek kitų virusų atveju, kurie pasižymi šia savybe, kad labai greitai plinta ir gali keisti šeimininkus, štai dėl to yra nuolatinis stebėjimas, kaip mutuoja ir kinta tie virusai“, – aiškino S. Čaplinskas.
Gripo sezonas išsitempia į pavasarį
Paklaustas, ar atlaisvinus ribojimus gripas dar šį sezoną gali parodyti savo nagus, gydytojas infektologas prof. Alvydas Laiškonis taip pat patvirtino, kad tokių hipotezių yra.
„Omikrono turime jau pakankamai daug, o gripo, nors pernai buvo nedaug, šiais metais visgi yra. Ir labai sunku pagal kliniką diferencijuoti gripą ir omikroną. Bet tai ženklas gydytojams, kad reikia turėti omenyje ir šią infekciją.
Kadangi dabar aktualesnė buvo kovidinė infekcija, tai kažkaip gripą į šoną atidėjome, o jis niekur nedingo, nereikia užmiršti, kad jis taip pat egzistuoja“, – kalbėjo jis.
Nors pernai gripo kaip ir „nebuvo“, gydytojas atkreipė dėmesį, kad dabar kai kuriuose miestuose registruojamas ir nemažas atvejų skaičius. Be kita ko, reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose gydytas ne vienas vaikas.
Patvirtinęs, kad pagrindinis sergamumo gripu pakilimas visais laikais būdavo fiksuojamas sausio–vasario mėnesiais, A. Laiškonis neslėpė, kad stebima tokia tendencija gripo sezonui užsitęsti į pavasarį.
„Turi tokią tendenciją, kad tempiasi į pavasarį, taigi gydytojams atsiranda dar viena problema, kurią irgi reikia spręsti“, – sakė jis.
Gydytojas pridūrė, kad saugantis nuo gripo tinka visos tos pačios nefarmacinės priemonės kaip ir kovido atveju – kaukės, atstumo laikymasis, dezinfekcija ir t. t.
„Tačiau dabar nerimą kelia kaip iš pypkės rengiami renginiai. Jų labai daug, ir uždarose patalpose vyksta, skelbiami ir užsienio atvykstančių atlikėjų koncertai, ir mūsų meno kolektyvai. Tai kiek jaudinantis dalykas yra“, – pastebėjo profesorius.
Dar viena užduotis – diferencijuoti diagnostiką
S. Čaplinskas taip pat atkreipė dėmesį, kad ateityje būtų svarbu, kiek įmanoma, atlikti diferencinę diagnostiką, t. y. laboratoriškai nustatyti, ar tai yra gripas, ar COVID-19.
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad ir anksčiau nustatydavome tik dalį sergančiųjų gripu. Atliepdamas į tai S. Čaplinskas pažymėjo, kad iš esmės niekada neįmanoma diagnozuoti visų atvejų.
„Kai kalbama apie bet kokią lėtinė ligą, ar ji bus užkrečiama, ar ne. Jei yra ilgas latentinis periodas, jei yra besimptomių formų periodas, niekada jokioje šalyje nebus diagnozuoti visi atvejai – ar tai bus vėžinis susirgimas, ar infekcinė liga. Atitinkamai kuo daugiau tirsime ir tą darysime tikslingai, tuo daugiau tokių atvejų išaiškinsime.
Bet reikia atsiminti, kad kai kalbame apie diagnozuotus 11 tūkst. COVID-19 atvejų, tai kalbame ne apie sergančius žmones, o tuos, kurie gavo teigiamą PGR tyrimą. Tai reiškia, kad jie tuo momentu yra ne tik užsikrėtę, bet ir galimai gali perduoti virusą kitam žmogui. Bet nereiškia, kad visi jaus klinikinius simptomus“, – pastebėjo jis.
Sergamumas per savaitę išaugo
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informavo, kad Lietuvoje per savaitę bendras sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) išaugo iki 67,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų (ankstesnę savaitę jis siekė 59,4 atvejo 10 tūkst. šalies gyventojų). Praėjusią savaitę sergančiųjų tiek ŪVKTI, tiek gripu skaičius padidėjo.
Lyginant su 2021 metų 3-ia savaite, kai bendras Lietuvos gyventojų sergamumo rodiklis buvo 18,3 atvejo 10 tūkst. gyventojų, sergamumas tokiu pačiu metu šiemet išaugo daugiau nei 3 kartus.
Sausio 17–23 d. daugiausia sergančiųjų buvo užregistruota Telšių apskrityje, mažiausia – Marijampolės apskrityje.
Lietuvoje 1-ą šių metų savaitę diagnozuoti 27 gripo atvejai, 2-ą šių metų savaitę gripas nustatytas 31 asmeniui, 3-ią – 49 gripo atvejai.
Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo ligoninėse gulėjo keturi 2–17 metų amžiaus asmenys (1 iš jų gydomas intensyvios terapijos skyriuje).
