Tiesa, skirtingai nei Lietuvoje, Airijos visuomenė itin pasitiki gydytojais – net 85 proc. gyventojų pasiskiepijo bent viena vakcinos doze. Vienintelė kliūtis, truputį smukdanti Airijos vakcinacijos rodiklius, yra emigrantų iš Rytų Europos nenoras skiepytis.
Ribojimus atšaukė staigiai: praminė „laisvės diena“
Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Arūnas Teišerskis dalijosi, kaip Airijai sekasi pažaboti plintančią omikron atmainą ir susigyventi su virusu.
Jo teigimu, labiausiai omikron įsisiautėjo pernai gruodį prieš pat didžiąsias metų šventes. Užtat dabar ligos plitimo pikas leidžiasi, o ligoninėms negresia apgultis. Dėl šių priežasčių Airijos sveikatos ekspertų taryba ir patarė vyriausybei atlaisvinti COVID-19 ribojimus.
„Omikron banga Airijoje prasidėjo gruodžio mėnesį, per Kalėdas, Naujuosius metus buvo pakilusi tiek, kad nespėdavo netgi ištestuoti. <...> Dabar omikron banga pamažu leidžiasi. Buvo pastebėta, kad ji neišvirto į didelį ligoninių užimtumą. Į ligonines padidėjo pacientų skaičius, bet gydytojai pastebėjo, kad daugelis iš jų serga gana silpnai. Ir intensyvios terapijos pacientų skaičius per visą bangą, kuri rodė didžiulį atvejų šuolį, nepatiko. Intensyvios terapijos pacientų skaičius praktiškai niekaip nepajudėjo, jis per tą laiką netgi šiek tiek iš lėto mažėjo“, – pasakojo A. Teišerskis.
Sausio 21 d. Airijos premjeras Michaelis Martinas paskelbė žinią, kad iki tol labiausiai apriboti viešojo maitinimo ir renginių sektoriai dabar sulauks geresnių laikų. Jau daugiau nei savaitę Airijos kavinėse, baruose, klubuose, renginiuose ir kitur nebereikia rodyti COVID-19 sertifikato, kaukių dėvėjimas neprivalomas. Taip pat šių verslų darbo laikas neribojamas (anksčiau jie privalėjo užsidaryti 20 val.).
Airijos lietuvis pripažįsta, kad atlaisvinimų laukė visi, tačiau niekas nenumanė, kad viskas užklups staiga.
„Daug žmonių tikėjosi, kad bus palaipsniui atlaisvinimas. Ko visi nesitikėjo – kad politikai išeis pro duris ir sakys: Nuo rytojaus 6 val. ryto vos ne visi apribojimai yra panaikinami. Tai buvo ir man, ir daug kam keista. Daug priėmė labai džiugiai – natūralu. Airijoje neduoti atšvęsti yra tragedija. Ši diena buvo netgi pavadinta „laisvės diena“, – minėjo A. Teišerskis.
Visgi dalis apribojimų Airijoje liko kaip buvę – kaukės privalomos viešose erdvėse, uždarose patalpose, išskyrus maitinimo ir pramogų sektorius. Vadinasi, parduotuvėse, ugdymo įstaigose, galioja tos pačios taisyklės, kaip ir anksčiau. Niekas nesikeitė ir tarptautinių skrydžių srityje.
Vasario pabaigoje Airijos vyriausybė žada svarstyti ir likusių COVID-19 ribojimų poreikį priklausomai nuo epidemiologinės situacijos šalyje.
Neturėjo nieko panašaus į galimybių pasą
Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkas atskleidė, kad Airija pasuko kitokiu keliu nei Lietuva, tai yra kitaip valdė pandemiją. Pavyzdžiui, jokio galimybių paso analogo Airijoje nėra ir nebuvo.
„Airiai naudojosi Europos Sąjungos sertifikatais. Lietuvoje – atskirai galimybių pasas ir sertifikatas, o airiai neišradinėjo nieko papildomai, jie priėmė ES įvestus sertifikatus skrydžiams. Ilgą laiką Airijoje norint įeiti į renginius ir maitinimo įstaigas reikėjo to sertifikato, bet jį buvo galima gauti tik pasiskiepijus arba persirgus. Nebuvo priimami sertifikatai su testu“, – komentavo A. Teišerskis.
Airiai kitaip žvelgė ir į kaukių dėvėjimą. Skirtingai nei Lietuvoje, čia niekada nereikėjo dėvėti kaukės ar respiratoriaus atvirose erdvėse, lauke.
„Airija nuo pandemijos paskelbimo įvedė privalomą kaukių nešiojimą ne lauke, o viduje. Lauke niekad nebuvo įvestas reikalavimas, bet išliko visą laiką iki dabar“, – minėjo pašnekovas.
Be to, Airijos valdžia labai įsiklauso į sveikatos ekspertų tarybos nuomonę, pažymėjo A. Teišerskis. Ir dabar ribojimai šalies mastu atlaisvinti klausant specialistų žodžio.
„Viskas prasidėjo nuo to, kad Airijoje yra labai galingas patariamasis specialistų komitetas, jie daug patarimų išsako. Kelis kartus pernai Vyriausybė nesilaikė tų patarimų ir gavosi labai didelių problemų su didelėmis epidemijos bangomis, tai dabar pakankamai griežtai buvo laikomasi, kaip jie pasakydavo, taip ir darydavo“, – pabrėžė jis.
Galiausiai, airiai kaip pagrindinį pandemijos rodiklį stebi ne paros susirgimų skaičių, o ligoninių užimtumą. Tai padeda išvengti sveikatos priežiūros sistemos griūties, teigė A. Teišerskis.
Skiepų priešininkai – emigrantai iš Rytų Europos
Dar viena ryški skirtis tarp Lietuvos ir Airijos – vakcinacijos mastas. Anot A. Teišerskio, ši šalis pasiekė išskirtinai aukštus skiepijimo rodiklius, nes čia priimta pasitikėti medicina.
Jis pasakojo, kad ypač suskubo skiepytis vyresnio amžiaus airiai. 70 metų ir vyresnių žmonių amžiaus kategorijoje paskiepyta beveik 99 proc. Mažiau paskiepyta jaunesnė populiacijos dalis – asmenys iki 40 metų. Sustiprinamąja doze paskiepyta daugiau nei 90 proc. vyresnių nei 60 m. Airijos gyventojų.
Iš dalies vakcinacijos progresą Airijoje lėmė tai, kad gyventojai negalėjo gauti COVID-19 pažymėjimo su neigiamu PGR testo rezultatu.
„Nebuvo leidžiama naudotis testu, norint gauti sertifikatą. Todėl testavimo centrai nebuvo užpulti tų, kurie nenorėjo skiepytis, bet norėjo kažkur lankytis. Buvo arba skiepas, arba persirgimas. Plius didžiulė dauguma žmonių pasiskiepijo pakankamai savanoriškai, nes pasitikėjimas gydytojais yra gerokai aukštesnis nei, pastebėjau, kad yra Lietuvoje“, – kalbėjo A. Teišerkis.
Tiesa, nepasitikėjimą skiepais daugiausiai skleidė emigrantai, minėjo jis.
„Airijoje tik du kartus praslydo spaudoje toks pranešimas, kad, deja, didžiausią dalį vakcinacijos sumažėjimo sudaro emigrantai iš Rytų Europos. Konkrečiai buvo minėti lietuviai, lenkai, rumunai. Būtent dėl šių emigrantų Airija nepasiekia aukštesnių procentų. Rytų europiečiai nelabai kaip pasirodė šituo klausimu, pasiskiepijusių skaičiumi juos aplenkė net emigrantai iš Afrikos“, – apibendrino pašnekovas.
Didesnių protestų Airija išvengė
Portalas tv3.lt domėjosi, ar Airijoje ryškus visuomenės susipriešinimas dėl skiepų ir apskritai pandemijos valdymo priemonių. Pašnekovas atsakė, kad susiskaldymo dėl skiepų yra visur, bet Airijoje jo gerokai mažiau nei Lietuvoje.
„Airijoje irgi atsiranda kovotojų „už laisvę“, bet jie yra gerokai gerokai silpnesni. Ateina žmonių, kurie piktinasi prievarta ir taip toliau, bet jie turi žymiai mažesnę paramą visuomenėje. <...> Kartais išlenda jie, pamitinguoja. Buvo pranešimų, kad keletas ekstremistinių atvejų: susirasdavo politikų ar gydytojų namus, apmėtydavo akmenimis, pradėdavo siuntinėti grasinančius laiškus. Buvo net vietinė policija į tai įsitraukusi. Bet čia faktiškai gaunasi su terorizmu sulyginamas atvejis. Bet didesnių judėjimų masinių nebuvo, tas neturėjo paramos“, – pasakojo A. Teišerskis.
Kol lietuviai pyksta dėl galimybių paso, airiai dėl to išvis nesuka galvos, teigė jis. Čia naudotas ES COVID-19 sertifikatas jokių audrų visuomenėje nesukėlė.
„Airiai atskiro galimybių paso nebuvo įsivedę. Faktiškai buvo daugiau protestų dėl apribojimų, kad čia galbūt laisvę riboja. Konkrečiai tie sertifikatai nebuvo atakuojami. Buvo kalbama, kad čia spaudimas skiepytis, bet dėl pačių dokumentų nebuvo niekas sureikšminta. Dėl to kai aš skaitau lietuviškas žinias, man net keista, nes tokio akcento Airijoje beveik nebuvo“, – apibendrino Airijos lietuvis.
Tačiau panašu, kad galimybių paso taikymas Lietuvoje artėja prie pabaigos. Portalas tv3.lt primena, kad Vyriausybė planuoja trečiadienį spręsti dėl galimybių paso stabdymo. Paskutiniu metu šią priemonę kritikavo prezidentas Gitanas Nausėda, prekybos verslo atstovai, o Sausio 13-ąją prie Seimo švilpė protestuotojų minia.
DIENOS PJŪVIS. Ar jau galime laidoti galimybių pasą ir kodėl šį sprendimą Šimonytė priima dabar:
