Nors girdisi pacientų ir ligoninių vadovų priešinimasis reformai dėl baimės, kad dalis paslaugų tik nutols, kitos įstaigos jau ėmėsi optimizavimo ir sako pastebinčios gerus rezultatus.
Joniškio ligoninės vadovas M. Gedminas pasakoja, kad įstaiga jau persiorientavo į ambulatorinių paslaugų teikimą, o rajono gyventojai labai noriai priima šią inovaciją.
„Jei kalbame apie vidaus ligų skyrius, per abu juos iš viso 50–60 yra lovų ir dienos stacionaras, veikiantis pusėtina apimtimi. Dabar, kai sudarėme geras sąlygas žmonėms eiti į dienos stacionarą, ten jie gauna nemokamus medikamentus, reabilitacijos paslaugas, tai matome iki 100–110 pacientų per dieną dienos stacionare. Kitaip tariant, maždaug dvigubai sumažėjusias stacionarinio gydymo apimtis.
O tiems žmonėms, kurie išgyveno, kad nebus, kur atsigulti, kaip sakoma, vyresnio amžiaus žmonėms „pasistiprinti“, „pasilašinti“, tai, kadangi lieka vidaus lygių skyriai, iš esmės šiems žmonėms niekas nepasikeičia“, – savo patirtimi dalijosi jis.
Vietoj 10 operacijų per mėnesį tiek pat padaro per dieną
M. Gedminas pasakoja, kad optimizavus paslaugas ir nuo stacionarinės chirurgijos perėjus į dienos chirurgiją, atliekamų procedūrų skaičius gerokai išaugo.
„Mes kalbėdavome, kad anksčiau atlikdavome iki 10 operacijų su anestezija per mėnesį, o dabar mes turime iki 10–13 operacijų per dieną su ta pačia anestezija, bet dienos chirurgijos. Kitaip sakant, tai – mažos rizikos operacijos, kurios gali būti atliktos tą pačią dieną.
Lygiai taip pat su reanimacija, kuri išties gyvavo pusiau miegančiu režimu, mat ten būdavo maži pacientų srautai. Dabar ritmo sutrikimai, kurie Lietuvoje yra absoliučiai pagrindinė indikacija gultis į reanimacijas, jie jau yra statomi priėmimo skyriuje. Tai užuot pacientas gulęsis į ligoninę, praleidę vieną ar dvi paras, tą paslaugą gauna per kelias valandas ir gali grįžti namo“, – komentavo Joniškio ligoninės vadovas.
Padėtų pritraukti specialistus?
Taigi, nors stacionaro lovų skaičius buvo sumažintas, ambulatorinės paslaugos gerokai išsiplėtė. Tai, M. Gedmino pastebėjimu, gera proga ir specialistams į regioną pritraukti.
„Jei anksčiau dėl bet kokio specialisto – pulmonologo, gastroenterologo, nefrologo, reumatologo – konsultacijos žmogui reikėjo važiuoti į centrą, mes bandome pritraukti tuos specialistus čia. Čia išties yra ir lėšų, ir kitokio požiūrio poreikis“, – kalbėjo jis.
Čia įstaigos vadovas užsiminė ir apie taip vadinamas „hibridines“ paslaugas.
„Mes jas taip vadiname, nes dar tai nėra apibrėžta teisės aktuose. Pavyzdžiui, yra sunku prisikviesti pulmonologą atvažiuoti į Šiaurės Lietuvą, jei jų jau pačiame regione trūksta. Bet pulmonologui nebūtinai reikia atvažiuoti, jam reikia paklausyti pacientą ir pamatyti, kaip pacientas iškvepia orą. O tą gali padaryti technologijos.
Taigi pacientas ateina į kabinetą, bendrauja su gydytoju per didelės raiškos monitorių, gydytojas gali valdyti kamerą, pasižiūrėti, ar yra koks insulino švirkštas, bet pacientą liečia ir jį klauso per slaugytojo rankas. Tai reikia iš esmės keisti požiūrį į paslaugos teikimą“, – galimą artimą ateityje paslaugų teikimo pobūdį nupasakojo jis.
Su kai kuriais darbuotojais atsisveikino
Įstaigos vadovas kartu neslepia, kad darbuotojams tai buvo lūžis, su kai kuriais pasikeitus darbo pobūdžiui teko ir atsisveikinti.
„Taip, darbuotojams reikėjo dėti pastangų. Turbūt Joniškyje mums pasisekė, kad buvo institucinė atmintis, gydytojai, lyderiai, vyresnieji slaugytojai, kurie vedė šį pokytį priekį. Bet bendruomenė į tai sureagavo labai noriai, dėkingai.
Ar teko atleisti žmonių? Rajonuose turime tą situaciją, kad yra sąlyginai daug pensinio amžiaus žmonių, (...) maždaug apie 10–15 proc. žmonių. Išties keičiantis veiklos modeliui žmonės, galiu pasakyti, kad ne buvo atleisti, bet sudarytos sąlygos išeiti gaunat visas kompensacijas, nes tiesiog darbo pobūdis keitėsi. Tai reikia pripažinti, kad pensinio amžiaus žmonėms šis pokytis gali būti kitoks, bet jei sudarai sąlygas, žmonės pilnai supranta. Ir neturėjau nė vienos labai konfliktinės situacijos“, – tikino M. Gedminas.
Mato kitas perspektyvas
Tuo pačiu jis pabrėžė, kad pasikeitus įstaigos darbo pobūdžiui kaip tik atsiranda daugiau perspektyvų.
„Reikia suprasti tai, kad jei dabar turime apygyvį skyrių, pavyzdžiui, kalbame apie 300 gimdymų per metus, po vieną gimdymą per parą, ir tu ateini į tokį skyrių žinodamas, kad tavo kolegos žino, kad jie dirbdami su vidaus ligų pacientais išlaiko šitą skyrių.
Bet kai žmogui padarai nuo 10 operacijų per mėnesį iki 10 operacijų per dieną, tai buvo baisu, kad jei ateisiu į skyrių, dirbsiu sukandęs dantis, bet dabar žmonės žino, kad ateitis yra labai aiški, jie eina į priekį“, – lygino M. Gedminas.
Anot jo, kai kalbama apie tinklo formavimą ir ilgalaikę strategiją, tai gali būti būdas atverti rajonus jauniems medikams.
„Ne tik pacientai balsuoja, medikai balsuoja už reformą neateidami į įstaigą, nežinodami, kas su ja bus. Tai dar pasikartosiu – kai girdžiu rajonų merus ir gydymo įstaigų vadovus, būgštaujančius dėl uždaromų leisgyvių skyrių, aš nesuprantu to, nes reikia iš reformos reikalauti kompiuterinės tomografijos, pažangių diagnostikos galimybių, naujų laboratorinės technikos galimybių, kad vidaus ligų paslaugos ir ambulatorinės paslaugos būtų to paties lygio kaip regiono centruose.
Tada į tokį regioną atvažiuos medikai ir turime pavyzdį, aš pats, mano kolegos atvažiavome į rajoną. Čia gali dirbti labiau atsipūtęs, esi vertinamas bendruomenės ir niekada negalėjau patikėti, kad darbas regione gali teikti tiek daug malonumo“, – asmenine patirtimi pasidalino jis.
