Dr. Valteris Longo, vadovaujantis Pietų Kalifornijos universiteto Ilgaamžiškumo institutui, yra lyderis senėjimo ir ligų tyrimų srityje, rašo express.co.uk.
Nors vidutiniškai suaugusieji gyvena apie 80 metų, dr. V. Longo teigia, kad tam tikrų gyveno būdo taisyklių laikymasis gali padėti ilgiau išlikti jauniems ir yra raktas į ilgaamžiškumą.
Įprotis, lėtinantis senėjimą
Nesvarbu, lankome sporto salę ar ne, mankšta yra labai svarbi ilgaamžiškumo dalis. 2019 m. pokalbyje su žurnalistu Andrew Marle dr. V. Longo, kaip pranešama, teigė, kad 10 tūkst. žingsnių per dieną arba lipimas laiptais 20 aukštų yra tikrai naudinga.
Tačiau jo tinklaraštyje teigiama, kad pakaktų tiesiog kasdien po valandą pasivaikščioti sparčiu žingsniu, kad sulėtintumėte senėjimą ir ilgintumėte gyvenimą.
„Kasdien po valandą vaikščiokite sparčiu žingsniu. Savaitgalį visur eikite pėsčiomis, net ir į tolimiausias vietas (tik, kiek įmanoma, venkite užterštų vietovių)“, – rašė dr. V. Longo.
Šis patarimas atitinka dabartines NHS rekomendacijas, kuriose teigiama, kad norint pasiekti naudos sveikatai, nebūtina daug vaikščioti. Paprastas, greitas, maždaug trijų kilometrų per valandą greičiu vaikščiojimas vos 10 minučių kasdien gali padėti deginti kalorijas, padidinti ištvermę ir net pagerinti širdies sveikatą. Tiems, kurie nežino, kokiu tempu eina, į išmaniuosius telefonus galima parsisiųsti tai parodančias programėles.
Amžėjimo ekspertė profesorė Claire Steves iš Londono karališkojo koledžo taip pat pabrėžė, kad mažiau nei valandą trunkantis spartus ėjimas tris kartus per savaitę gali pagerinti ir smegenų veiklą.
„ZOE Podcast“ laidoje ji teigė: „Taigi, norėdami pagerinti savo kognityvinę sveikatą, turite daugiau sportuoti nei tai darote dabar – iki tam tikros ribos, žinoma, nebent esate olimpinis sportininkas.
Tai svarbiausia. Jei pažvelgsime į tikrai didelio masto populiacijos tyrimus, pamatysime poveikį net ir esant minimaliam fizinio aktyvumo lygiui. Taigi, kad ir ką darytumėte, jei padidinsite savo fizinį aktyvumą trečdaliu, pagerinsite save.“
Be to, tai puikiai atsispindi ir naujausiuose Bristolio universiteto tyrimuose, kuriuose nustatyta, kad nuolatiniai aerobikos pratimai gali būti labai svarbūs mažinant tam tikrus Alzheimerio ligos žymenis.
Aerobiniai pratimai – tai bet kokie pratimai, kurių metu padažnėja pulsas ir organizmas sunaudoja daugiau deguonies. Bėgimas, plaukimas ir net vaikščiojimas – visa tai yra naudinga sveikatai.
Nors tyrime buvo naudojamos pelės, mokslininkai mano, kad panašūs dėsningumai būtų pastebimi ir tarp žmonių, ir planuoja atlikti platesnius tyrimus, kad tai patvirtintų.
Dr. V. Longo taip pat rašė: „Atrodo, kad didžiąją dalį teigiamo poveikio lemia pirmosios dvi su puse valandos mankštos, todėl papildoma mankšta nėra privaloma.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!